Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų 
Suomija Nuomos kainos santykis
Akcijos kaina
Dabartinė Nuomos kainos santykis vertė Suomija yra 93,386 . Nuomos kainos santykis Suomija sumažėjo iki 93,386 2023-06-01, kai prieš tai buvo 94,285 2023-03-01. Nuo 1970-03-01 iki 2023-09-01 vidutinis BVP Suomija buvo 79,13 . Didžiausia visų laikų vertė buvo pasiekta 2010-12-01 su 110,84 , o mažiausia vertė buvo užfiksuota 1979-03-01 su 48,96 .
Nuomos kainos santykis ·
Max
| Kainos ir nuomos santykis | |
|---|---|
| 1970-03-01 | 53,32 |
| 1970-06-01 | 53,04 |
| 1970-09-01 | 53,62 |
| 1970-12-01 | 54,14 |
| 1971-03-01 | 53,44 |
| 1971-06-01 | 51,87 |
| 1971-09-01 | 50,53 |
| 1971-12-01 | 50,67 |
| 1972-03-01 | 52,61 |
| 1972-06-01 | 53,04 |
| 1972-09-01 | 54,45 |
| 1972-12-01 | 56,31 |
| 1973-03-01 | 58,75 |
| 1973-06-01 | 61,07 |
| 1973-09-01 | 57,96 |
| 1973-12-01 | 58,75 |
| 1974-03-01 | 58,27 |
| 1974-06-01 | 58,03 |
| 1974-09-01 | 57,31 |
| 1974-12-01 | 55,40 |
| 1975-03-01 | 54,04 |
| 1975-06-01 | 52,96 |
| 1975-09-01 | 52,82 |
| 1975-12-01 | 53,28 |
| 1976-03-01 | 53,12 |
| 1976-06-01 | 53,66 |
| 1976-09-01 | 54,14 |
| 1976-12-01 | 53,76 |
| 1977-03-01 | 53,28 |
| 1977-06-01 | 52,29 |
| 1977-09-01 | 50,59 |
| 1977-12-01 | 49,80 |
| 1978-03-01 | 49,57 |
| 1978-06-01 | 49,91 |
| 1978-09-01 | 49,44 |
| 1978-12-01 | 50,77 |
| 1979-03-01 | 48,96 |
| 1979-06-01 | 48,98 |
| 1979-09-01 | 49,80 |
| 1979-12-01 | 50,81 |
| 1980-03-01 | 51,53 |
| 1980-06-01 | 53,17 |
| 1980-09-01 | 53,06 |
| 1980-12-01 | 51,02 |
| 1981-03-01 | 51,36 |
| 1981-06-01 | 51,78 |
| 1981-09-01 | 52,06 |
| 1981-12-01 | 52,02 |
| 1982-03-01 | 53,48 |
| 1982-06-01 | 53,22 |
| 1982-09-01 | 54,64 |
| 1982-12-01 | 57,81 |
| 1983-03-01 | 59,71 |
| 1983-06-01 | 60,30 |
| 1983-09-01 | 62,10 |
| 1983-12-01 | 64,02 |
| 1984-03-01 | 64,45 |
| 1984-06-01 | 64,49 |
| 1984-09-01 | 65,89 |
| 1984-12-01 | 65,32 |
| 1985-03-01 | 65,66 |
| 1985-06-01 | 65,95 |
| 1985-09-01 | 66,09 |
| 1985-12-01 | 65,77 |
| 1986-03-01 | 66,95 |
| 1986-06-01 | 67,09 |
| 1986-09-01 | 68,19 |
| 1986-12-01 | 69,46 |
| 1987-03-01 | 69,37 |
| 1987-06-01 | 72,50 |
| 1987-09-01 | 74,89 |
| 1987-12-01 | 77,90 |
| 1988-03-01 | 83,50 |
| 1988-06-01 | 88,16 |
| 1988-09-01 | 93,01 |
| 1988-12-01 | 99,47 |
| 1989-03-01 | 102,96 |
| 1989-06-01 | 100,94 |
| 1989-09-01 | 97,64 |
| 1989-12-01 | 92,68 |
| 1990-03-01 | 89,20 |
| 1990-06-01 | 88,01 |
| 1990-09-01 | 87,95 |
| 1990-12-01 | 85,24 |
| 1991-03-01 | 78,94 |
| 1991-06-01 | 77,51 |
| 1991-09-01 | 74,82 |
| 1991-12-01 | 71,87 |
| 1992-03-01 | 69,90 |
| 1992-06-01 | 67,03 |
| 1992-09-01 | 62,23 |
| 1992-12-01 | 59,71 |
| 1993-03-01 | 58,57 |
| 1993-06-01 | 59,07 |
| 1993-09-01 | 61,18 |
| 1993-12-01 | 64,60 |
| 1994-03-01 | 64,83 |
| 1994-06-01 | 64,99 |
| 1994-09-01 | 63,66 |
| 1994-12-01 | 62,60 |
| 1995-03-01 | 62,46 |
| 1995-06-01 | 61,78 |
| 1995-09-01 | 61,39 |
| 1995-12-01 | 61,24 |
| 1996-03-01 | 61,83 |
| 1996-06-01 | 64,07 |
| 1996-09-01 | 66,46 |
| 1996-12-01 | 68,48 |
| 1997-03-01 | 72,05 |
| 1997-06-01 | 73,12 |
| 1997-09-01 | 74,42 |
| 1997-12-01 | 75,76 |
| 1998-03-01 | 76,76 |
| 1998-06-01 | 77,91 |
| 1998-09-01 | 79,37 |
| 1998-12-01 | 80,36 |
| 1999-03-01 | 80,85 |
| 1999-06-01 | 82,04 |
| 1999-09-01 | 84,48 |
| 1999-12-01 | 85,07 |
| 2000-03-01 | 84,40 |
| 2000-06-01 | 83,36 |
| 2000-09-01 | 80,22 |
| 2000-12-01 | 78,09 |
| 2001-03-01 | 77,15 |
| 2001-06-01 | 77,01 |
| 2001-09-01 | 77,17 |
| 2001-12-01 | 78,85 |
| 2002-03-01 | 80,80 |
| 2002-06-01 | 81,98 |
| 2002-09-01 | 82,98 |
| 2002-12-01 | 84,59 |
| 2003-03-01 | 85,27 |
| 2003-06-01 | 86,74 |
| 2003-09-01 | 89,77 |
| 2003-12-01 | 91,46 |
| 2004-03-01 | 93,32 |
| 2004-06-01 | 94,97 |
| 2004-09-01 | 95,05 |
| 2004-12-01 | 95,29 |
| 2005-03-01 | 96,77 |
| 2005-06-01 | 98,23 |
| 2005-09-01 | 100,09 |
| 2005-12-01 | 102,39 |
| 2006-03-01 | 101,52 |
| 2006-06-01 | 101,76 |
| 2006-09-01 | 101,72 |
| 2006-12-01 | 102,12 |
| 2007-03-01 | 102,05 |
| 2007-06-01 | 101,68 |
| 2007-09-01 | 101,55 |
| 2007-12-01 | 101,22 |
| 2008-03-01 | 100,71 |
| 2008-06-01 | 99,75 |
| 2008-09-01 | 98,11 |
| 2008-12-01 | 94,37 |
| 2009-03-01 | 98,49 |
| 2009-06-01 | 101,72 |
| 2009-09-01 | 104,87 |
| 2009-12-01 | 108,06 |
| 2010-03-01 | 109,00 |
| 2010-06-01 | 109,21 |
| 2010-09-01 | 110,66 |
| 2010-12-01 | 110,84 |
| 2011-03-01 | 109,70 |
| 2011-06-01 | 110,41 |
| 2011-09-01 | 109,94 |
| 2011-12-01 | 108,98 |
| 2012-03-01 | 109,18 |
| 2012-06-01 | 108,45 |
| 2012-09-01 | 107,82 |
| 2012-12-01 | 108,23 |
| 2013-03-01 | 107,55 |
| 2013-06-01 | 106,81 |
| 2013-09-01 | 106,39 |
| 2013-12-01 | 105,51 |
| 2014-03-01 | 104,51 |
| 2014-06-01 | 103,34 |
| 2014-09-01 | 102,50 |
| 2014-12-01 | 101,63 |
| 2015-03-01 | 100,68 |
| 2015-06-01 | 100,20 |
| 2015-09-01 | 99,79 |
| 2015-12-01 | 99,33 |
| 2016-03-01 | 99,33 |
| 2016-06-01 | 98,98 |
| 2016-09-01 | 99,22 |
| 2016-12-01 | 98,53 |
| 2017-03-01 | 98,38 |
| 2017-06-01 | 98,44 |
| 2017-09-01 | 97,87 |
| 2017-12-01 | 97,64 |
| 2018-03-01 | 97,55 |
| 2018-06-01 | 97,26 |
| 2018-09-01 | 97,00 |
| 2018-12-01 | 96,83 |
| 2019-03-01 | 96,05 |
| 2019-06-01 | 95,95 |
| 2019-09-01 | 95,54 |
| 2019-12-01 | 95,04 |
| 2020-03-01 | 95,48 |
| 2020-06-01 | 95,06 |
| 2020-09-01 | 95,96 |
| 2020-12-01 | 97,45 |
| 2021-03-01 | 98,57 |
| 2021-06-01 | 99,45 |
| 2021-09-01 | 99,73 |
| 2021-12-01 | 100,54 |
| 2022-03-01 | 101,13 |
| 2022-06-01 | 100,82 |
| 2022-09-01 | 100,07 |
| 2022-12-01 | 97,00 |
| 2023-03-01 | 94,28 |
| 2023-06-01 | 93,39 |
Nuomos kainos santykis Istorija
| Data | Vertė |
|---|---|
| 2023-06-01 | 93,386 |
| 2023-03-01 | 94,285 |
| 2022-12-01 | 97,003 |
| 2022-09-01 | 100,072 |
| 2022-06-01 | 100,821 |
| 2022-03-01 | 101,129 |
| 2021-12-01 | 100,542 |
| 2021-09-01 | 99,73 |
| 2021-06-01 | 99,446 |
| 2021-03-01 | 98,57 |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Nuomos kainos santykis
| Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
|---|---|---|---|
🇫🇮 Būsto indeksas | 103,74 points | 104,35 points | Ketvirtis |
🇫🇮 Būsto kainų indeksas metų metus | −4,3 % | −4,8 % | Ketvirtis |
🇫🇮 Būsto nekilnojamojo turto kainos | −4,42 % | −7,12 % | Ketvirtis |
🇫🇮 Būsto savininkų procentas | 69,2 % | 69,5 % | Kasmetinis |
🇫🇮 Statybos leidimai | 1 917 Units | 1 506 Units | Mėnesinis |
🇫🇮 Statybos pradžia | 2 945 units | 1 882 units | Mėnesinis |
🇫🇮 Statybos produkcija | −4,1 % | −2,6 % | Mėnesinis |
Kainos ir nuomos santykis Suomijoje matuojamas nominalaus būsto kainos indekso dalijimu iš būsto nuomos kainos indekso.
Makroseiten für andere Länder in Europa
- 🇦🇱Albanija
- 🇦🇹Austrija
- 🇧🇾Baltarusija
- 🇧🇪Belgija
- 🇧🇦Bosnija ir Hercegovina
- 🇧🇬Bulgarija
- 🇭🇷Kroatija
- 🇨🇾Kipras
- 🇨🇿Čekijos Respublika
- 🇩🇰Danija
- 🇪🇪Estija
- 🇫🇴Farerų salos
- 🇫🇷Prancūzija
- 🇩🇪Vokietija
- 🇬🇷Graikija
- 🇭🇺Vengrija
- 🇮🇸Sala
- 🇮🇪Airija
- 🇮🇹Italija
- 🇽🇰Kosovas
- 🇱🇻Latvija
- 🇱🇮Lihtenšteinas
- 🇱🇹Lietuva
- 🇱🇺Liuksemburgas
- 🇲🇰Šiaurės Makedonija
- 🇲🇹Malta
- 🇲🇩Moldova
- 🇲🇨Monakas
- 🇲🇪Montenegro
- 🇳🇱Nyderlandai
- 🇳🇴Norvegija
- 🇵🇱Lenkija
- 🇵🇹Portugalija
- 🇷🇴Rumunija
- 🇷🇺Rusija
- 🇷🇸Serbija
- 🇸🇰Slovakija
- 🇸🇮Slovėnija
- 🇪🇸Ispanija
- 🇸🇪Švedija
- 🇨🇭Šveicarija
- 🇺🇦Ukraina
- 🇬🇧Jungtinė Karalystė
- 🇦🇩Andora
Kas yra Nuomos kainos santykis
Price to rent ratio (kainos ir nuomos santykis) analizuodamas priešingas nuomininko ir nuomotojo perspektyvas, atskleidžia esminius būsto rinkos tendencijų niuansus ir vaidina svarbų vaidmenį makroekonominiuose vertinimuose. Tai ypač aktualu spartaus ekonomikos augimo ir nestabilumo laikotarpiais. Eulerpool, kaip profesionalus ekonominių duomenų pateikimo šaltinis, pristato išsamią analizę apie šį kritinį ekonomikos rodiklį. Pirmiausia, svarbu suprasti, kas yra price to rent ratio. Tai yra santykis, kuris lygina vidutinę būsto kainą su vidutinėmis metinėmis nuomos pajamomis. Šis rodiklis gali būti naudojamas vertinant investicijų į nekilnojamąjį turtą patrauklumą bei būsto rinkos burbulų formavimąsi. Praėjusio dešimtmečio nekilnojamojo turto krizės liudija, kaip svarbu laiku pastebėti šiuos signalus. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, price to rent ratio yra aktualus. Lietuvos būsto rinka pastaraisiais metais patyrė reikšmingus pokyčius – sparčiai augančios nekilnojamojo turto kainos ir nuomų mokėsčiai lėmė keletą svarbių ekonominių, socialinių ir demografinių tendencijų. Šį rodiklį galima naudoti norint identifikuoti, ar gyvenamojo būsto kainos iš tiesų atitinka nuomos kainų lygį, ar rinka turi tendencijas būti perkaitusi. Didelis price to rent ratio rodo, kad būsto kainos yra labai didelės palyginus su nuomos pajamomis. Investuotojai į nekilnojamąjį turtą tokią situaciją vertina atsargiai, nes tai gali reikšti, kad investicija gali neduoti grąžos. Tuo tarpu žemas rodiklis reiškia, kad nuomos pajamos yra pakankamai didelės palyginus su būsto kaina, todėl investicijos į nekilnojamąjį turtą gali būti patrauklesnės. Tai taip pat gali rodyti, kad nuomos rinka yra stipri, ir nekilnojamojo turto kainos – konkurencingos. Eulerpool pateikia išsamius price to rent ratio duomenis įvairioms Lietuvos regiono dalims, įskaitant didžiuosius miestus, tokius kaip Vilnius, Kaunas ir Klaipėda, taip pat mažesnius miestus ir kaimo vietoves. Šie duomenys leidžia išsamiai analizuoti ne tik bendrus rinkos pokyčius, bet ir specifinių vietovių ypatumus. Kaip ekonominė priemonė, price to rent ratio padeda prognozuoti ekonomikos ciklus ir nustatyti politinių sprendimų poveikį būsto rinkai. Vyriausybės reguliavimai, susiję su nuomos kainomis, būsto finansavimu arba pirkėjų apsauga, gali turėti tiesioginę įtaką šio rodiklio pokyčiams. Tai ypač svarbu ekonominio nestabilumo ir ekonominių krizių metu, kai būsto rinkos tendencijos gali reikšmingai pasikeisti. Nekilnojamojo turto sektorius istoriškai buvo vertinamas kaip viena iš saugiausių ilgalaikių investicijų rūšių. Tačiau, kaip ir bet kurios kitos investicijos, reikia atsižvelgti į rinkos analizę ir ekonominius rodiklius. Price to rent ratio gali padėti būsto pirkėjams, investuotojams bei nuomotojams priimti pagrįstus sprendimus dėl pirkimų, pardavimų arba nuomos. Lietuvos būsto rinkoje pastaraisiais metais vyko daug pokyčių, kurie neišvengiamai paveikė price to rent ratio. Žemės ūkio ir gamybos sektorių restruktūrizacija, didėjanti urbanizacija, augantis užsienio investuotojų susidomėjimas ir ekonominis augimas turi tiesioginį poveikį būsto kainoms ir nuomos pajamoms. Pavyzdžiui, Vilniuje butų kainos per pastaruosius keletą metų padidėjo sparčiausiai, o tai lėmė santykinai aukštą price to rent ratio. Kaune ir Klaipėdoje situacija yra šiek tiek kitokia, nes šiuose miestuose būsto kainos auga lėčiau, o nuomos pajamos kinta panašiu tempu. Price to rent ratio taip pat gali būti naudinga įvertinant gyvenimo sąlygų pokyčius. Aukštas rodiklis gali rodyti, kad daugeliui gyventojų nuoma tampa vis mažiau patraukli ir jie gali siekti nuosavybės įsigijimo būdų. Tai gali paskatinti būsto paskolų paklausą, bankų ir kitų finansų įstaigų veiklos plėtrą būsto finansavimo srityje. Tuo tarpu mažas price to rent ratio gali rodyti, kad nuoma yra lengviau prieinama ir daugeliui gyventojų finansiškai patrauklesnė, todėl jie gali pasirinkti nuomą kaip ilgalaikę gyvenimo strategiją. Atsižvelgiant į globalias makroekonomines tendencijas, Eulerpool taip pat stebi tarptautinius price to rent ratio duomenis, palygindama Lietuvą su kitomis šalimis. Tai leidžia įvertinti, kaip Lietuvos būsto rinka atrodo pasaulinėje kontekste ir kokie galimi investiciniai bei politiniai reiškiniai. Tokie palyginimai suteikia giluminį suvokimą apie Lietuvos ekonomikos būklę ir jos perspektyvas. Galų gale, price to rent ratio yra tik vienas iš daugelio rodiklių, kurį reikia vertinti makroekonominės analizės kontekste. Kartu su kitais statistiniais duomenimis, kaip BVP augimas, infliacija, nedarbo lygis ir gyventojų pajamos, šis rodiklis gali suteikti išsamesnį vaizdą apie rinkos būklę ir tendencijas. Eulerpool platforma leidžia vartotojams lengvai prieiti prie price to rent ratio duomenų ir juos interpretuoti, naudojant pažangius analitinius įrankius. Mūsų tikslas yra suteikti tikslius ir patikimus duomenis, kurie padėtų vartotojams priimti informuotus sprendimus ir geriau suprasti ekonominius procesus bei jų poveikį kasdieniam gyvenimui. Price to rent ratio prie mūsų siūlomos makroekonomikos rodiklių paletės prisideda svarbiais įžvalgomis ir padeda formuoti tvaresnes ekonomines strategijas tiek asmeninio, tiek verslo lygmens sprendimų priėmime.