Legendiniai investuotojai pasirenka Eulerpool.

Analyse
Profilis
🇸🇰

Slovakija Darbo sąnaudos

Akcijos kaina

160,211 Taškai
Pokytis +/-
-0,054 Taškai
Pokytis %
-0,03 %

Dabartinė Darbo sąnaudos vertė Slovakija yra 160,211 Taškai. Darbo sąnaudos Slovakija sumažėjo iki 160,211 Taškai 2025-06-01, po to kai 160,265 Taškai buvo užfiksuota 2025-03-01. Nuo 1995-03-01 iki 2025-06-01, vidutinis BVP Slovakija buvo 96,07 Taškai. Visų laikų aukščiausias taškas buvo pasiektas 2025-03-01 su 160,27 Taškai, o žemiausia vertė buvo užfiksuota 1995-03-01 su 45,55 Taškai.

Šaltinis: EUROSTAT

Darbo sąnaudos

  • Max

Darbo sąnaudos

Darbo sąnaudos Istorija

DataVertė
2025-06-01160,211 Taškai
2025-03-01160,265 Taškai
2024-12-01159,476 Taškai
2024-09-01140,356 Taškai
2024-06-01148,853 Taškai
2024-03-01154,596 Taškai
2023-12-01154,287 Taškai
2023-09-01133,625 Taškai
2023-06-01140,804 Taškai
2023-03-01145,737 Taškai
1
2
3
4
5
...
13

Panašūs makroekonominiai rodikliai Darbo sąnaudos

PavadinimasŠiuo metuAnkstesnisDažnis
🇸🇰
Atlyginimai
1 714 EUR/Month1 813 EUR/MonthMėnesinis
🇸🇰
Atlyginimų augimas
4,5 %1 %Ketvirtis
🇸🇰
Dalinio darbo laiko
110 700 106 300 Ketvirtis
🇸🇰
Darbo pasiūlymų santykis
1 %1,1 %Ketvirtis
🇸🇰
Gamybos darbo užmokestis
1 679 EUR/Month1 788 EUR/MonthMėnesinis
🇸🇰
Įdarbintieji
2,607 mln. 2,604 mln. Ketvirtis
🇸🇰
Ilgalaikio nedarbo lygis
3,3 %3,4 %Ketvirtis
🇸🇰
Įsigijimo norma
94,7 %94,7 %Ketvirtis
🇸🇰
Jaunimo nedarbo lygis
15,6 %15,4 %Mėnesinis
🇸🇰
Minimalūs atlyginimai
816 EUR/Month816 EUR/MonthKetvirtis
🇸🇰
Moterų pensijos amžius
63 Years63 YearsKasmetinis
🇸🇰
Nedarbingi asmenys
139 795 136 859 Mėnesinis
🇸🇰
Nedarbo lygis
5 %4,9 %Mėnesinis
🇸🇰
populiacija
5,42 mln. 5,43 mln. Kasmetinis
🇸🇰
Produktyvumas
122,992 points122,431 pointsKetvirtis
🇸🇰
Užimtumo pokytis
0,1 %−0,1 %Ketvirtis
🇸🇰
Užimtumo rodiklis
72,2 %72,3 %Ketvirtis
🇸🇰
Viso etato darbas
2,433 mln. 2,438 mln. Ketvirtis
🇸🇰
Vyriškosios pensijos amžius
63 Years63 YearsKasmetinis

Kas yra Darbo sąnaudos

Darbo sąnaudos – viena esminių makroekonominių kategorijų, kuri apima įvairius veiksnius, susijusius su darbuotojų atlyginimais, kompensacijomis ir susijusiomis išlaidomis. „Eulerpool“ svetainė siekia profesionaliai pateikti šią informaciją, analizuojant įvairius rodiklius ir faktorius, leidžiančius geriau suprasti darbo sąnaudų dinamiką Lietuvoje ir tarptautiniu mastu. Darbo sąnaudos Lietuvoje gali būti vertinamos įvairiais aspektais. Pirma, svarbu atsižvelgti į vidutinį darbo užmokestį. Kartu su vidutiniu darbo užmokesčiu būtina analizuoti ir minimalų darbo užmokestį, nes jis turi tiesioginę įtaką bendriems darbo sąnaudoms. Mažesnis minimalus darbo užmokestis gali skatinti verslą samdyti daugiau darbuotojų, tačiau tuo pačiu gali mažinti darbuotojų motyvaciją ir lojalumą darbdaviui. Antra, papildomų išmokų bei socialinio draudimo mokesčių svarba taip pat yra didelė. Darbdaviai privalo mokėti socialinio draudimo įmokas, kurios užtikrina darbuotojams socialinę apsaugą. Ši mokesčio našta darbdaviui turi būti įskaičiuota į bendras darbo sąnaudas ir dažnai yra lemiantis veiksnys sprendžiant dėl darbuotojų skaičiaus ar atlygio keitimo. Tuo pačiu ir įvairios papildomos išmokos, tokios kaip premijos, papildomos atostogos ar kitos socialinės naudos, padidina bendrą darbo sąnaudų apimtį. Trečia, mūsų svetainė „Eulerpool“ nagrinėja ir struktūrinius darbo rinkos pokyčius. Pavyzdžiui, demografiniai pokyčiai gali veikti darbo sąnaudas. Jei šalyje mažėja darbingo amžiaus žmonių dalis, darbdaviams tenka konkuruoti dėl galimų darbuotojų, kas gali skatinti darbo užmokesčio augimą. Pramonės šakų skirtumai taip pat turi reikšmės: specifinėse srityse, kur aukštos kompetencijos darbuotojų trūksta, atlyginimai dažnai būna didesni, palyginti su mažiau kvalifikuotais darbais. Darbo sąnaudų apimtį veikia ir išoriniai makroekonominiai veiksniai, tokie kaip infliacija. Infliacija didina prekių ir paslaugų kainas, dėl to darbuotojai gali reikalauti didesnio atlyginimo kompensacijai. Tuo pačiu, jei darbuotojų atlyginimai auga, bet įmonių pajamos neauga tokiu pat tempu, tai gali mažinti įmonių pelningumą. Tarptautinė aplinka taip pat yra svarbi analizės dalis. Esant globalizacijos procesams, darbo sąnaudos Lietuvoje lyginamos su kitomis šalimis. Tai ypač svarbu tarptautinėms kompanijoms, kurios veikia įvairiose rinkose ir siekia optimizuoti savo sąnaudas. Darbo sąnaudų skirtumai gali būti vienu iš svarbiausių veiksnių priimant sprendimus dėl investicijų vietos ar veiklos perkėlimo. Be to, darbo sąnaudos gali būti vertinamos iš ilgalaikės perspektyvos. Ekonominiai ciklai ir jų poveikis darbo sąnaudoms yra reikšmingi. Pavyzdžiui, ekonominio pakilimo metu darbo užmokesčiai linkę augti dėl didėjančios paklausos darbo rinkoje. Priešingai, ekonominio nuosmukio metu darbo užmokesčio augimas gali sustoti arba net sumažėti dėl mažėjančios darbo jėgos paklausos. Darbo sąnaudų analize taip pat apima regioninius skirtumus. Kaimiškose vietovėse atlyginimai gali būti mažesni lyginant su didžiaisiais miestais, kur gyvenimo lygis ir kitos pragyvenimo sąnaudos yra didesnės. Tai lemia ne tik darbo pasiūlos ir paklausos santykis, bet ir infrastruktūros plėtra bei darbo rinkos struktūra. „Eulerpool“ siekia tapti patikimu šaltiniu, pateikiančiu išsamią ir išsamų darbo sąnaudų analizę. Pateikdami įvairių rodiklių, tokių kaip vidutinio darbo užmokesčio pokyčiai, darbo sąnaudų struktūros, tarptautinės lyginamosios analizės ir demografiniai veiksniai, duomenis, mes siekiame padėti tiek verslo, tiek viešojo sektoriaus sprendimų priėmėjams geriau suprasti ir valdyti darbo sąnaudų poveikį ekonomikai. Visapusiškas darbo sąnaudų supratimas leidžia vykdyti sėkmingą verslą ir kurti tvarią ekonominę aplinką kiekvienoje šalyje.