Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų Singapūras Vyriausybės biudžeto vertė
Akcijos kaina
Šiuo metu Singapūras Vyriausybės biudžeto vertė yra 2,619 mlrd. SGD. Singapūras Vyriausybės biudžeto vertė sumažėjo iki 2,619 mlrd. SGD 2024-07-01, po to kai 2024-06-01 buvo 3,884 mlrd. SGD. Nuo 2011-01-01 iki 2024-08-01 vidutinis BVP Singapūras siekė 454,79 mln. SGD. Visų laikų aukščiausias rodiklis buvo pasiektas 2019-05-01 su 17,60 mlrd. SGD, tuo tarpu žemiausia vertė buvo užfiksuota 2024-03-01 su −24,94 mlrd. SGD.
Vyriausybės biudžeto vertė ·
Max
Valstybės biudžeto vertė | |
---|---|
2011-01-01 | 5,20 mlrd. SGD |
2011-02-01 | 1,75 mlrd. SGD |
2011-05-01 | 3,50 mlrd. SGD |
2011-06-01 | 2,24 mlrd. SGD |
2011-07-01 | 887,50 mln. SGD |
2011-08-01 | 2,29 mlrd. SGD |
2011-09-01 | 1,08 mlrd. SGD |
2011-10-01 | 892,70 mln. SGD |
2011-11-01 | 1,96 mlrd. SGD |
2012-01-01 | 1,01 mlrd. SGD |
2012-02-01 | 1,66 mlrd. SGD |
2012-04-01 | 794,90 mln. SGD |
2012-05-01 | 4,30 mlrd. SGD |
2012-06-01 | 2,06 mlrd. SGD |
2012-07-01 | 1,23 mlrd. SGD |
2012-08-01 | 805,50 mln. SGD |
2012-09-01 | 458,70 mln. SGD |
2012-10-01 | 1,04 mlrd. SGD |
2012-11-01 | 2,10 mlrd. SGD |
2012-12-01 | 1,51 mlrd. SGD |
2013-01-01 | 195,00 mln. SGD |
2013-02-01 | 1,72 mlrd. SGD |
2013-04-01 | 1,08 mlrd. SGD |
2013-05-01 | 3,86 mlrd. SGD |
2013-06-01 | 2,69 mlrd. SGD |
2013-07-01 | 1,29 mlrd. SGD |
2013-08-01 | 2,88 mlrd. SGD |
2013-09-01 | 730,10 mln. SGD |
2013-10-01 | 446,00 mln. SGD |
2013-11-01 | 3,09 mlrd. SGD |
2014-01-01 | 879,20 mln. SGD |
2014-02-01 | 1,38 mlrd. SGD |
2014-05-01 | 4,11 mlrd. SGD |
2014-06-01 | 2,48 mlrd. SGD |
2014-07-01 | 1,29 mlrd. SGD |
2014-08-01 | 3,41 mlrd. SGD |
2014-09-01 | 1,16 mlrd. SGD |
2014-10-01 | 656,30 mln. SGD |
2014-11-01 | 1,98 mlrd. SGD |
2014-12-01 | 382,40 mln. SGD |
2015-01-01 | 1,07 mlrd. SGD |
2015-02-01 | 2,08 mlrd. SGD |
2015-04-01 | 877,50 mln. SGD |
2015-05-01 | 3,25 mlrd. SGD |
2015-06-01 | 2,19 mlrd. SGD |
2015-07-01 | 704,60 mln. SGD |
2015-08-01 | 3,82 mlrd. SGD |
2015-09-01 | 1,17 mlrd. SGD |
2015-11-01 | 1,34 mlrd. SGD |
2015-12-01 | 907,60 mln. SGD |
2016-04-01 | 326,00 mln. SGD |
2016-05-01 | 2,83 mlrd. SGD |
2016-06-01 | 2,54 mlrd. SGD |
2016-07-01 | 1,78 mlrd. SGD |
2016-08-01 | 4,05 mlrd. SGD |
2016-11-01 | 1,51 mlrd. SGD |
2017-01-01 | 674,00 mln. SGD |
2017-02-01 | 362,20 mln. SGD |
2017-04-01 | 1,10 mlrd. SGD |
2017-05-01 | 2,73 mlrd. SGD |
2017-06-01 | 2,61 mlrd. SGD |
2017-07-01 | 1,38 mlrd. SGD |
2017-08-01 | 3,54 mlrd. SGD |
2017-09-01 | 1,63 mlrd. SGD |
2017-10-01 | 418,00 mln. SGD |
2017-11-01 | 899,90 mln. SGD |
2018-01-01 | 10,86 mlrd. SGD |
2018-02-01 | 616,30 mln. SGD |
2018-04-01 | 1,36 mlrd. SGD |
2018-05-01 | 5,04 mlrd. SGD |
2018-06-01 | 2,79 mlrd. SGD |
2018-07-01 | 2,07 mlrd. SGD |
2018-08-01 | 2,16 mlrd. SGD |
2018-09-01 | 1,83 mlrd. SGD |
2018-11-01 | 534,00 mln. SGD |
2019-01-01 | 657,90 mln. SGD |
2019-02-01 | 830,00 mln. SGD |
2019-04-01 | 1,70 mlrd. SGD |
2019-05-01 | 17,60 mlrd. SGD |
2019-06-01 | 3,01 mlrd. SGD |
2019-07-01 | 761,60 mln. SGD |
2019-08-01 | 4,07 mlrd. SGD |
2019-09-01 | 2,07 mlrd. SGD |
2019-11-01 | 1,08 mlrd. SGD |
2020-01-01 | 134,10 mln. SGD |
2020-02-01 | 3,26 mlrd. SGD |
2020-07-01 | 1,08 mlrd. SGD |
2020-10-01 | 731,80 mln. SGD |
2020-11-01 | 437,10 mln. SGD |
2021-01-01 | 3,11 mlrd. SGD |
2021-02-01 | 2,44 mlrd. SGD |
2021-04-01 | 1,60 mlrd. SGD |
2021-05-01 | 3,19 mlrd. SGD |
2021-06-01 | 360,50 mln. SGD |
2021-08-01 | 2,22 mlrd. SGD |
2021-11-01 | 1,76 mlrd. SGD |
2022-01-01 | 33,60 mln. SGD |
2022-02-01 | 4,87 mlrd. SGD |
2022-05-01 | 7,85 mlrd. SGD |
2022-06-01 | 617,70 mln. SGD |
2022-08-01 | 4,28 mlrd. SGD |
2022-09-01 | 1,90 mlrd. SGD |
2022-11-01 | 1,86 mlrd. SGD |
2023-01-01 | 2,59 mlrd. SGD |
2023-02-01 | 3,78 mlrd. SGD |
2023-04-01 | 2,36 mlrd. SGD |
2023-05-01 | 6,85 mlrd. SGD |
2023-06-01 | 2,81 mlrd. SGD |
2023-07-01 | 1,40 mlrd. SGD |
2023-08-01 | 4,10 mlrd. SGD |
2023-09-01 | 2,48 mlrd. SGD |
2023-11-01 | 1,09 mlrd. SGD |
2024-02-01 | 935,10 mln. SGD |
2024-04-01 | 1,03 mlrd. SGD |
2024-05-01 | 9,32 mlrd. SGD |
2024-06-01 | 3,88 mlrd. SGD |
2024-07-01 | 2,62 mlrd. SGD |
Vyriausybės biudžeto vertė Istorija
Data | Vertė |
---|---|
2024-07-01 | 2,619 mlrd. SGD |
2024-06-01 | 3,884 mlrd. SGD |
2024-05-01 | 9,319 mlrd. SGD |
2024-04-01 | 1,032 mlrd. SGD |
2024-02-01 | 935,1 mln. SGD |
2023-11-01 | 1,086 mlrd. SGD |
2023-09-01 | 2,485 mlrd. SGD |
2023-08-01 | 4,097 mlrd. SGD |
2023-07-01 | 1,405 mlrd. SGD |
2023-06-01 | 2,807 mlrd. SGD |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Vyriausybės biudžeto vertė
Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
---|---|---|---|
🇸🇬 Karinės išlaidos | 13,201 mlrd. USD | 12,034 mlrd. USD | Kasmetinis |
🇸🇬 Korupcijos indeksas | 83 Points | 83 Points | Kasmetinis |
🇸🇬 Korupcijos reitingas | 5 | 5 | Kasmetinis |
🇸🇬 Valstybės biudžetas | −0,3 % of GDP | −0,9 % of GDP | Kasmetinis |
🇸🇬 Valstybės išlaidos | 7,849 mlrd. SGD | 8,728 mlrd. SGD | Mėnesinis |
🇸🇬 Valstybės išlaidos | 15,369 mlrd. SGD | 14,593 mlrd. SGD | Ketvirtis |
🇸🇬 Valstybės pajamos | 14,914 mlrd. SGD | 10,162 mlrd. SGD | Mėnesinis |
🇸🇬 Valstybės skola | 1,215 Bio. SGD | 1,193 Bio. SGD | Ketvirtis |
🇸🇬 Valstybės skola prieš BVP | 167,8 % of GDP | 160 % of GDP | Kasmetinis |
Vyriausybės biudžeto balansas yra skirtumas tarp vyriausybės pajamų ir išlaidų. Biudžetas yra subalansuotas, kai išlaidos yra lygios pajamoms, šalis praneša apie biudžeto perteklių, kai pajamos yra didesnės nei išlaidos, ir deficitą, kai išlaidos viršija pajamas.
Makroseiten für andere Länder in Azija
- 🇨🇳Kinija
- 🇮🇳Indija
- 🇮🇩Indonezija
- 🇯🇵Japonija
- 🇸🇦Saudo Arabija
- 🇰🇷Pietų Korėja
- 🇹🇷Turkija
- 🇦🇫Afganistanas
- 🇦🇲Armėnija
- 🇦🇿Azerbaidžanas
- 🇧🇭Bahreinas
- 🇧🇩Bangladešas
- 🇧🇹Butanas
- 🇧🇳Brunei
- 🇰🇭Kambodža
- 🇹🇱Rytų Timoras
- 🇬🇪Gruzija
- 🇭🇰Honkongas
- 🇮🇷Iranas
- 🇮🇶Irakas
- 🇮🇱Izraelis
- 🇯🇴Jordanija
- 🇰🇿Kazachstan
- 🇰🇼Kuveitas
- 🇰🇬Kirgizija
- 🇱🇦Akcijos
- 🇱🇧Libanas
- 🇲🇴Makao
- 🇲🇾Malizija
- 🇲🇻Maldyvai
- 🇲🇳Mongolija
- 🇲🇲Mianmaras
- 🇳🇵Nepalas
- 🇰🇵Šiaurės Korėja
- 🇴🇲Oman
- 🇵🇰Pakistanas
- 🇵🇸Palestina
- 🇵🇭Filipinai
- 🇶🇦Katar
- 🇱🇰Šri Lanka
- 🇸🇾Sirija
- 🇹🇼Taivanas
- 🇹🇯Tadžikistanas
- 🇹🇭Tailandas
- 🇹🇲Turkmėnistanas
- 🇦🇪Jungtiniai Arabų Emyratai
- 🇺🇿Uzbekistanas
- 🇻🇳Vietnamas
- 🇾🇪Jemenas
Kas yra Vyriausybės biudžeto vertė
Vyriausybės biudžeto vertė yra svarbus makroekonomikos rodiklis, kuris pateikia išsamią informaciją apie šalies finansinę padėtį, ekonominę politiką ir fiskalinės atsakomybės laipsnį. Eulerpool makroekonominių duomenų platformoje ši kategorija suteikia vartotojams galimybę giliau suprasti Lietuvos vyriausybės pajamų ir išlaidų struktūrą bei jų poveikį šalies ekonomikai. Vyriausybės biudžeto vertė yra viena iš esminių priemonių ekonominės analizės, leidžianti objektyviai įvertinti valstybės gebėjimą finansuoti viešąsias paslaugas, skolų valdymą ir makroekonominį stabilumą. Vyriausybės biudžetą sudaro dvi pagrindinės dalys – pajamos ir išlaidos. Pajamos apima įvairius mokesčius, muitus, rinkliavas ir kitas valstybės gaunamas lėšas. Lietuvoje pagrindiniai pajamų šaltiniai yra pridėtinės vertės mokestis (PVM), gyventojų pajamų mokestis (GPM), pelno mokestis, akcizai bei socialinio draudimo įmokos. Kiekvieno iš šių šaltinių indėlis į bendrą biudžetą yra svarbus vertinant, kiek veiksmingai vyriausybė renka lėšas ir ar tai vyksta be per didelių naštų gyventojams bei verslui. Išlaidų dalis biudžete apima įvairias vyriausybės išlaidas, tokias kaip sveikatos apsauga, švietimas, socialinė apsauga, infrastruktūra, gynyba ir kt. Lietuvoje didelę dalį biudžeto sudaro socialinės išlaidos, kurios yra būtinos siekiant užtikrinti gyventojų gerovę ir socialinę apsaugą. Taip pat svarbios yra investicijos į infrastruktūrą, kurios skatina ekonominį augimą ir gerina gyvenimo kokybę. Biudžeto išlaidų struktūra gali atskleisti vyriausybinės politikos prioritetus bei kaip efektyviai paskirstomos lėšos įvairioms viešajms paslaugoms ir projektams. Pagrindinis vyriausybės biudžeto tikslas yra užtikrinti fiskalinę drausmę ir subalansuotą biudžeto politiką. Subalansuotas biudžetas reiškia, kad vyriausybės pajamos yra lygios išlaidoms, todėl nėra nei biudžeto deficito, nei pertekliaus. Tačiau praktikoje dažnai pasitaiko biudžeto deficitas, kai išlaidos viršija pajamas, ar pertekliai, kai pajamos viršija išlaidas. Šie rodikliai yra svarbūs, nes jie gali reikšmingai paveikti valstybės skolą ir fiskalinį tvarumą. Lietuvos vyriausybės biudžeto vertė yra nuolat stebima ir analizuojama, siekiant užtikrinti, kad šalyje vykdoma fiskalinė politika būtų tvari ir prisidėtų prie ilgalaikio ekonominio augimo. Biudžeto temos svarbumą rodo ir tai, kad Europos Sąjunga reikalauja, jog valstybės narės laikytųsi Stabilumo ir augimo pakto nuostatų, kurios nustato biudžeto deficitų ir valstybės skolos ribas. Eulerpool platformoje pateikiami duomenys apie Lietuvos vyriausybės biudžeto vertę leidžia vartotojams atlikti gilias statistines analizes, sudaryti laiko eilučių modelius bei lyginti situaciją su kitomis šalimis. Mūsų platformoje rasite visuomet atnaujintus ir patikimus duomenis, surinktus iš oficialių šaltinių, tokių kaip Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Eurostat bei Tarptautinis valiutos fondas. Duomenų vizualizacijos ir analitiniai įrankiai leidžia aiškiau suprasti biudžeto balanso pokyčius, analizės laikotarpio tendencijas ir jų galimą poveikį ateičiai. Vyriausybės biudžeto analizė gali būti naudojama ne tik ekonomistų, bet ir plačiosios visuomenės, siekiant geriau suprasti, kur ir kokiu būdu valstybės lėšos yra panaudojamos. Tai ypač svarbu demokratiškai orientuotose šalyse, kur piliečiai aktyviai dalyvauja politikos formavime ir vertina vyriausybės veiksmus. Skaitmeninėje šiuolaikinėje visuomenėje prieinamumas prie objektyvių ir patikimų duomenų tampa vis svarbesnis siekiant skaidrumo ir atsakomybės valstybės lėšų valdyme. Apibendrinant galima teigti, kad vyriausybės biudžeto vertė yra neatskiriama makroekonomikos dalis, kuri daro reikšmingą įtaką šalies ekonomikai. Tai reflektuoja valstybės finansinę sveikatą, fiskalines politikos kryptis ir ilgalaikį ekonominį potencialą. Eulerpool makroekonominių duomenų platforma tikisi, kad mūsų pateikti duomenys ir analizės padės vartotojams geriau suprasti šią sudėtingą, bet labai svarbią ekonomikos dalį, leis priimti pagrįstus sprendimus tiek asmeniniu, tiek profesiniu lygmeniu ir prisidės prie skaidrumo bei efektyvesnio valstybės valdymo Lietuvoje.