Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas

Užtikrinkite nuo 2 eurų
Analyse
Profilis
🇸🇬

Singapūras Prekybos balansas

Akcijos kaina

4,517 mlrd. SGD
Pokytis +/-
-168,645 mln. SGD
Pokytis %
-3,67 %

Dabartinė Prekybos balansas vertė Singapūras yra 4,517 mlrd. SGD. Prekybos balansas Singapūras sumažėjo iki 4,517 mlrd. SGD 2024-04-01, po to kai buvo 4,686 mlrd. SGD 2024-03-01. Nuo 1964-01-01 iki 2024-05-01 vidutinis BVP Singapūras buvo 1,25 mlrd. SGD. Didžiausias visų laikų rodiklis buvo pasiektas 2015-03-01 su 7,97 mlrd. SGD, o mažiausia vertė buvo užfiksuota 1993-10-01 su −2,00 mlrd. SGD.

Šaltinis: Statistics Singapore

Prekybos balansas

  • Max

Prekybos balansas

Prekybos balansas Istorija

DataVertė
2024-04-014,517 mlrd. SGD
2024-03-014,686 mlrd. SGD
2024-02-015,96 mlrd. SGD
2024-01-017,434 mlrd. SGD
2023-12-017,068 mlrd. SGD
2023-11-015,946 mlrd. SGD
2023-10-016,313 mlrd. SGD
2023-09-015,308 mlrd. SGD
2023-08-013,868 mlrd. SGD
2023-07-016,473 mlrd. SGD
1
2
3
4
5
...
32

Panašūs makroekonominiai rodikliai Prekybos balansas

PavadinimasŠiuo metuAnkstesnisDažnis
🇸🇬
Apyvartos balansas prie BVP
19,8 % of GDP18 % of GDPKasmetinis
🇸🇬
Aukso atsargos
228,86 Tonnes236,6 TonnesKetvirtis
🇸🇬
Eksportai
56,442 mlrd. SGD57,768 mlrd. SGDMėnesinis
🇸🇬
Importas
50,213 mlrd. SGD51,874 mlrd. SGDMėnesinis
🇸🇬
Kapitalo srautai
27,119 mlrd. SGD10,527 mlrd. SGDKetvirtis
🇸🇬
Ne naftos produktų eksportas
−0,1 %7,6 %Mėnesinis
🇸🇬
Pasiūlymo sąskaita
34,572 mlrd. SGD37,68 mlrd. SGDKetvirtis
🇸🇬
Prekybos sąlygos
100,512 points101,89 pointsMėnesinis
🇸🇬
Terorizmo indeksas
0 Points0 PointsKasmetinis
🇸🇬
Turistų atvykimai
1,27 mln. 1,54 mln. Mėnesinis
🇸🇬
Užsienio skola
2,726 Bio. SGD2,706 Bio. SGDKetvirtis
🇸🇬
Užsienio tiesioginės investicijos
53,935 mlrd. SGD75,741 mlrd. SGDKetvirtis
🇸🇬
Vidaus eksportas be naftos (NODX) (metinis procentas)
−0,1 %−9,3 %Mėnesinis

Singapūro ekonomika remiasi tarpinių prekių pirkimu ir aukštos pridėtinės vertės produktų eksportu. Pagrindinės eksporto prekės yra: mašinos ir įranga (43 procentai viso eksporto); nafta (19 procentų) ir chemikalai (13 procentų). Pagrindinės importo prekės yra: mašinos ir įranga (39 procentai viso importo); nafta (33 procentai); chemijos produktai (7 procentai) ir įvairūs gaminiai (7 procentai). 2017 metais didžiausi prekybos deficitai buvo užfiksuoti su Kinija, Honkongu, Malaizija, Indonezija ir Jungtinėmis Valstijomis. Singapūras nefiksavo perviršių su jokiu šalimi.

Kas yra Prekybos balansas

**Prekybos balansas Lietuvoje: Mokslinė ir praktinė analizė** Prekybos balansas (angl. balance of trade) yra vienas pagrindinių makroekonominių rodiklių, leidžiantis vertinti šalies ekonomikos sveikatą ir jos prekybinius santykius su išoriniu pasauliu. Eulerpool komanda stengiasi pateikti išsamią ir patikimą informaciją apie šį rodiklį, siekdama padėti vartotojams suprasti jo reikšmę ir poveikį šalies ekonomikai. Prekybos balansas apima visų prekių ir paslaugų eksportą ir importą per tam tikrą laikotarpį. Jei eksportas viršija importą, šalies prekybos balansas yra teigiamas (prekybos perteklius), o jei importas viršija eksportą, tuomet balansas yra neigiamas (prekybos deficitas). Lietuvos atveju šis rodiklis ypatingai svarbus, nes šalis priklauso nuo tarptautinės prekybos ir yra mažai žaliavų turinti ekonomika. Vienas iš esminių prekybos balanso aspektų yra eksporto ir importo struktūra. Lietuva eksportuoja daugybę prekių ir paslaugų, įskaitant žemės ūkio produktus, transporto priemones, mašinas ir įrangą, taip pat IT ir finansines paslaugas. Tuo tarpu importuojame daug energetikinių išteklių, žaliavų, mašinų ir įrangos bei vartojimo prekių. Šios struktūros pokyčiai gali turėti reikšmingą poveikį bendrajam šalies prekybos balansui. Prekybos balanso analizė taip pat priklauso nuo geopolitinių ir ekonominių sąlygų. Pavyzdžiui, Lietuvos narystė Europos Sąjungoje atvėrė rinkas ir padidino eksporto galimybes, ypač į kitas ES šalis. Tačiau tuo pačiu metu ji susiduria su konkurencijos iššūkiais ir reguliavimo reikalavimais. Dėl geopolitinės padėties Lietuva taip pat linkusi sudaryti svarbius prekybinius ryšius su kaimyninėmis šalimis, tokiomis kaip Latvija, Lenkija, Vokietija ir Rusija. Ekonominė ciklopadinių sąlygų analizė gali paskelbti naują šviesą prekybos balanso dinamikai. Kai ekonomika auga, paprastai didėja importas, nes įmonės ir vartotojai turi daugiau lėšų pirkti užsienio prekes. Priešingai, ekonominio nuosmukio metu importas gali mažėti dėl mažesnės paklausos, o eksportas gali augti, jei vietinės prekės tampa konkurencingesnės kainos požiūriu dėl silpnėjančios vietinės valiutos. Dar vienas svarbus veiksnys yra valiutos kursas. Lito atsisakymas ir euro įvedimas turėjo reikšmingą poveikį Lietuvos prekybai. Nors euras pritraukė daugiau stabilumo ir patikimumo, jis taip pat sumažino valiutos devalvavimo galimybę eksporto konkurencingumui didinti. Be to, euro kursas tiesiogiai veikia šalies prekybos sąlygas su ne euro zonos šalimis. Inovacijos ir technologijų pažanga taip pat turėjo įtakos prekybos balanso struktūrai ir dinamikai. Pavyzdžiui, IT sektoriaus plėtra ir startuolių augimas Lietuvoje suteikė naujų eksporto galimybių. Tačiau priklausomybė nuo aukštųjų technologijų importo gali padidinti prekybos deficitą, jei šalies įmonės negali konkuruoti su užsienio tiekėjais. Nacionalinė politika taip pat vaidina svarbų vaidmenį formuojant prekybos balansą. Pramonės, inovacijų ir eksporto skatinimo politika gali sustiprinti šalies eksporto potencialą, tuo tarpu prekybos barjerų mažinimas ir ryšių su kitomis šalimis stiprinimas gali atverti naujas rinkas ir sumažinti priklausomybę nuo tam tikrų tiekėjų ir prekių grupių. Prekybos balanso pokyčiai turi ilgalaikį poveikį ne tik vietinei ekonomikai, bet ir visose makroekonominėse srityse. Daugiau eksporto gali paskatinti gamybos, darbo vietų kūrimą ir BVP augimą, tuo tarpu didelis importas gali sukelti užsienio skolos augimą ir sukelti infliacijos riziką. Balanso disbalansai gali taip pat atspindėti struktūrines ekonomikos problemas, kurias būtina spręsti nacionaliniu ir tarptautiniu lygiais. Kadangi prekybos balansas yra kompleksinis ir daugybės veiksnių veikiamas indikatorius, Eulerpool komanda stengiasi pateikti vartotojams kuo išsamesnę ir tikslesnę informaciją. Lietuvai svarbus ne tik bendras eksporto ir importo santykis, bet ir detalizuoti sektoriai, regionai ir rinkos, kuriose šalis veikia. Supratimas apie šias sritys padeda priimti informuotus sprendimus ne tik vyriausybei, bet ir verslo subjektams bei investuotojams. Be to, Eulerpool struktūrizuota informacija ir analizė leidžia stebėti dinamika ir numatyti galimus pokyčius. Tai itin svarbu globalizuotoje ekonomikoje, kurioje sąveikauja daugybė faktorių ir veiksnių, besikeičiančių realiu laiku. Prekybos balanso stebėjimas padeda identifikuoti galimas grėsmes ir galimybes, tokiu būdu stiprinant ekonomikos atsparumą ir konkurencingumą. Galų gale, prekybos balansas nėra tik skaičių rinkinys – tai platesnės ekonominės, politinės ir socialinės sąveikos atspindys. Todėl gilios ir išsamios prekybos balanso analizės yra būtinos norint geriau suprasti šalies ekonomikos būklę ir jos ateities perspektyvas. Eulerpool užtikrins, kad Jūs visuomet turėtumėte prieigą prie naujausios ir patikimos informacijos, padedančios Jums orientuotis šioje sudėtingoje ir dinaminėje srityje.