Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų Serbija Pinigų pasiūla M0
Akcijos kaina
Dabartinė Pinigų pasiūla M0 vertė Serbija yra 341,236 mlrd. RSD. Pinigų pasiūla M0 Serbija padidėjo iki 341,236 mlrd. RSD 2024-02-01, po to kai ji buvo 338,742 mlrd. RSD 2024-01-01. Nuo 2001-08-01 iki 2024-03-01, vidutinis BVP Serbija buvo 127,57 mlrd. RSD. Visų laikų aukščiausia vertė buvo pasiekta 2023-12-01 su 369,37 mlrd. RSD, o žemiausia vertė buvo užfiksuota 2001-08-01 su 16,06 mlrd. RSD.
Pinigų pasiūla M0 ·
Max
Pinigų bazė M0 | |
---|---|
2001-08-01 | 16,06 mlrd. RSD |
2001-09-01 | 17,56 mlrd. RSD |
2001-10-01 | 18,91 mlrd. RSD |
2001-11-01 | 20,21 mlrd. RSD |
2001-12-01 | 25,27 mlrd. RSD |
2002-01-01 | 25,98 mlrd. RSD |
2002-02-01 | 30,66 mlrd. RSD |
2002-03-01 | 30,16 mlrd. RSD |
2002-04-01 | 32,05 mlrd. RSD |
2002-05-01 | 31,51 mlrd. RSD |
2002-06-01 | 32,73 mlrd. RSD |
2002-07-01 | 35,40 mlrd. RSD |
2002-08-01 | 37,82 mlrd. RSD |
2002-09-01 | 40,45 mlrd. RSD |
2002-10-01 | 39,15 mlrd. RSD |
2002-11-01 | 37,31 mlrd. RSD |
2002-12-01 | 43,72 mlrd. RSD |
2003-01-01 | 38,97 mlrd. RSD |
2003-02-01 | 38,75 mlrd. RSD |
2003-03-01 | 36,92 mlrd. RSD |
2003-04-01 | 38,84 mlrd. RSD |
2003-05-01 | 38,86 mlrd. RSD |
2003-06-01 | 37,55 mlrd. RSD |
2003-07-01 | 37,96 mlrd. RSD |
2003-08-01 | 38,93 mlrd. RSD |
2003-09-01 | 39,22 mlrd. RSD |
2003-10-01 | 40,25 mlrd. RSD |
2003-11-01 | 39,12 mlrd. RSD |
2003-12-01 | 42,98 mlrd. RSD |
2004-01-01 | 39,14 mlrd. RSD |
2004-02-01 | 38,01 mlrd. RSD |
2004-03-01 | 38,00 mlrd. RSD |
2004-04-01 | 41,59 mlrd. RSD |
2004-05-01 | 39,19 mlrd. RSD |
2004-06-01 | 40,35 mlrd. RSD |
2004-07-01 | 42,05 mlrd. RSD |
2004-08-01 | 40,21 mlrd. RSD |
2004-09-01 | 42,46 mlrd. RSD |
2004-10-01 | 41,07 mlrd. RSD |
2004-11-01 | 39,52 mlrd. RSD |
2004-12-01 | 45,17 mlrd. RSD |
2005-01-01 | 38,86 mlrd. RSD |
2005-02-01 | 39,17 mlrd. RSD |
2005-03-01 | 39,37 mlrd. RSD |
2005-04-01 | 42,40 mlrd. RSD |
2005-05-01 | 41,21 mlrd. RSD |
2005-06-01 | 42,32 mlrd. RSD |
2005-07-01 | 45,11 mlrd. RSD |
2005-08-01 | 44,96 mlrd. RSD |
2005-09-01 | 47,28 mlrd. RSD |
2005-10-01 | 45,47 mlrd. RSD |
2005-11-01 | 44,27 mlrd. RSD |
2005-12-01 | 53,65 mlrd. RSD |
2006-01-01 | 44,83 mlrd. RSD |
2006-02-01 | 44,91 mlrd. RSD |
2006-03-01 | 45,83 mlrd. RSD |
2006-04-01 | 46,73 mlrd. RSD |
2006-05-01 | 46,35 mlrd. RSD |
2006-06-01 | 48,93 mlrd. RSD |
2006-07-01 | 48,97 mlrd. RSD |
2006-08-01 | 50,00 mlrd. RSD |
2006-09-01 | 52,11 mlrd. RSD |
2006-10-01 | 49,87 mlrd. RSD |
2006-11-01 | 53,43 mlrd. RSD |
2006-12-01 | 68,46 mlrd. RSD |
2007-01-01 | 56,72 mlrd. RSD |
2007-02-01 | 57,14 mlrd. RSD |
2007-03-01 | 58,67 mlrd. RSD |
2007-04-01 | 60,55 mlrd. RSD |
2007-05-01 | 59,83 mlrd. RSD |
2007-06-01 | 65,07 mlrd. RSD |
2007-07-01 | 63,67 mlrd. RSD |
2007-08-01 | 64,47 mlrd. RSD |
2007-09-01 | 65,37 mlrd. RSD |
2007-10-01 | 61,60 mlrd. RSD |
2007-11-01 | 64,31 mlrd. RSD |
2007-12-01 | 77,00 mlrd. RSD |
2008-01-01 | 73,87 mlrd. RSD |
2008-02-01 | 77,97 mlrd. RSD |
2008-03-01 | 70,34 mlrd. RSD |
2008-04-01 | 72,41 mlrd. RSD |
2008-05-01 | 74,10 mlrd. RSD |
2008-06-01 | 69,50 mlrd. RSD |
2008-07-01 | 69,21 mlrd. RSD |
2008-08-01 | 70,50 mlrd. RSD |
2008-09-01 | 71,56 mlrd. RSD |
2008-10-01 | 77,30 mlrd. RSD |
2008-11-01 | 80,63 mlrd. RSD |
2008-12-01 | 90,08 mlrd. RSD |
2009-01-01 | 81,76 mlrd. RSD |
2009-02-01 | 82,56 mlrd. RSD |
2009-03-01 | 78,10 mlrd. RSD |
2009-04-01 | 84,34 mlrd. RSD |
2009-05-01 | 83,27 mlrd. RSD |
2009-06-01 | 80,95 mlrd. RSD |
2009-07-01 | 85,27 mlrd. RSD |
2009-08-01 | 81,83 mlrd. RSD |
2009-09-01 | 82,76 mlrd. RSD |
2009-10-01 | 84,13 mlrd. RSD |
2009-11-01 | 83,55 mlrd. RSD |
2009-12-01 | 95,52 mlrd. RSD |
2010-01-01 | 89,22 mlrd. RSD |
2010-02-01 | 89,90 mlrd. RSD |
2010-03-01 | 85,86 mlrd. RSD |
2010-04-01 | 89,43 mlrd. RSD |
2010-05-01 | 84,92 mlrd. RSD |
2010-06-01 | 87,68 mlrd. RSD |
2010-07-01 | 93,09 mlrd. RSD |
2010-08-01 | 87,75 mlrd. RSD |
2010-09-01 | 89,75 mlrd. RSD |
2010-10-01 | 95,00 mlrd. RSD |
2010-11-01 | 85,18 mlrd. RSD |
2010-12-01 | 91,75 mlrd. RSD |
2011-01-01 | 78,66 mlrd. RSD |
2011-02-01 | 81,05 mlrd. RSD |
2011-03-01 | 81,34 mlrd. RSD |
2011-04-01 | 86,34 mlrd. RSD |
2011-05-01 | 78,59 mlrd. RSD |
2011-06-01 | 84,29 mlrd. RSD |
2011-07-01 | 94,64 mlrd. RSD |
2011-08-01 | 89,26 mlrd. RSD |
2011-09-01 | 94,17 mlrd. RSD |
2011-10-01 | 87,95 mlrd. RSD |
2011-11-01 | 92,80 mlrd. RSD |
2011-12-01 | 114,19 mlrd. RSD |
2012-01-01 | 107,22 mlrd. RSD |
2012-02-01 | 111,19 mlrd. RSD |
2012-03-01 | 106,86 mlrd. RSD |
2012-04-01 | 109,01 mlrd. RSD |
2012-05-01 | 102,11 mlrd. RSD |
2012-06-01 | 105,34 mlrd. RSD |
2012-07-01 | 109,79 mlrd. RSD |
2012-08-01 | 110,23 mlrd. RSD |
2012-09-01 | 111,00 mlrd. RSD |
2012-10-01 | 101,64 mlrd. RSD |
2012-11-01 | 100,75 mlrd. RSD |
2012-12-01 | 110,55 mlrd. RSD |
2013-01-01 | 95,94 mlrd. RSD |
2013-02-01 | 99,26 mlrd. RSD |
2013-03-01 | 102,11 mlrd. RSD |
2013-04-01 | 107,04 mlrd. RSD |
2013-05-01 | 101,36 mlrd. RSD |
2013-06-01 | 108,99 mlrd. RSD |
2013-07-01 | 109,35 mlrd. RSD |
2013-08-01 | 114,72 mlrd. RSD |
2013-09-01 | 112,71 mlrd. RSD |
2013-10-01 | 110,36 mlrd. RSD |
2013-11-01 | 112,05 mlrd. RSD |
2013-12-01 | 122,44 mlrd. RSD |
2014-01-01 | 112,04 mlrd. RSD |
2014-02-01 | 114,56 mlrd. RSD |
2014-03-01 | 111,02 mlrd. RSD |
2014-04-01 | 116,76 mlrd. RSD |
2014-05-01 | 116,25 mlrd. RSD |
2014-06-01 | 114,84 mlrd. RSD |
2014-07-01 | 122,10 mlrd. RSD |
2014-08-01 | 125,74 mlrd. RSD |
2014-09-01 | 123,48 mlrd. RSD |
2014-10-01 | 122,88 mlrd. RSD |
2014-11-01 | 124,89 mlrd. RSD |
2014-12-01 | 130,47 mlrd. RSD |
2015-01-01 | 120,66 mlrd. RSD |
2015-02-01 | 118,87 mlrd. RSD |
2015-03-01 | 114,37 mlrd. RSD |
2015-04-01 | 119,40 mlrd. RSD |
2015-05-01 | 121,25 mlrd. RSD |
2015-06-01 | 118,96 mlrd. RSD |
2015-07-01 | 126,64 mlrd. RSD |
2015-08-01 | 123,46 mlrd. RSD |
2015-09-01 | 125,67 mlrd. RSD |
2015-10-01 | 127,39 mlrd. RSD |
2015-11-01 | 124,58 mlrd. RSD |
2015-12-01 | 139,82 mlrd. RSD |
2016-01-01 | 133,88 mlrd. RSD |
2016-02-01 | 132,58 mlrd. RSD |
2016-03-01 | 131,44 mlrd. RSD |
2016-04-01 | 140,79 mlrd. RSD |
2016-05-01 | 131,93 mlrd. RSD |
2016-06-01 | 137,32 mlrd. RSD |
2016-07-01 | 146,63 mlrd. RSD |
2016-08-01 | 139,33 mlrd. RSD |
2016-09-01 | 144,84 mlrd. RSD |
2016-10-01 | 141,29 mlrd. RSD |
2016-11-01 | 143,60 mlrd. RSD |
2016-12-01 | 159,23 mlrd. RSD |
2017-01-01 | 144,64 mlrd. RSD |
2017-02-01 | 145,20 mlrd. RSD |
2017-03-01 | 146,34 mlrd. RSD |
2017-04-01 | 152,25 mlrd. RSD |
2017-05-01 | 142,18 mlrd. RSD |
2017-06-01 | 145,27 mlrd. RSD |
2017-07-01 | 144,42 mlrd. RSD |
2017-08-01 | 141,81 mlrd. RSD |
2017-09-01 | 146,83 mlrd. RSD |
2017-10-01 | 142,02 mlrd. RSD |
2017-11-01 | 143,95 mlrd. RSD |
2017-12-01 | 163,94 mlrd. RSD |
2018-01-01 | 143,40 mlrd. RSD |
2018-02-01 | 145,34 mlrd. RSD |
2018-03-01 | 151,88 mlrd. RSD |
2018-04-01 | 152,54 mlrd. RSD |
2018-05-01 | 152,15 mlrd. RSD |
2018-06-01 | 159,05 mlrd. RSD |
2018-07-01 | 159,74 mlrd. RSD |
2018-08-01 | 163,30 mlrd. RSD |
2018-09-01 | 171,08 mlrd. RSD |
2018-10-01 | 164,90 mlrd. RSD |
2018-11-01 | 167,33 mlrd. RSD |
2018-12-01 | 182,61 mlrd. RSD |
2019-01-01 | 171,90 mlrd. RSD |
2019-02-01 | 173,60 mlrd. RSD |
2019-03-01 | 178,15 mlrd. RSD |
2019-04-01 | 178,29 mlrd. RSD |
2019-05-01 | 178,80 mlrd. RSD |
2019-06-01 | 186,14 mlrd. RSD |
2019-07-01 | 185,05 mlrd. RSD |
2019-08-01 | 188,87 mlrd. RSD |
2019-09-01 | 189,89 mlrd. RSD |
2019-10-01 | 190,75 mlrd. RSD |
2019-11-01 | 197,42 mlrd. RSD |
2019-12-01 | 209,57 mlrd. RSD |
2020-01-01 | 198,26 mlrd. RSD |
2020-02-01 | 204,12 mlrd. RSD |
2020-03-01 | 214,57 mlrd. RSD |
2020-04-01 | 227,79 mlrd. RSD |
2020-05-01 | 248,38 mlrd. RSD |
2020-06-01 | 248,83 mlrd. RSD |
2020-07-01 | 250,17 mlrd. RSD |
2020-08-01 | 244,61 mlrd. RSD |
2020-09-01 | 248,01 mlrd. RSD |
2020-10-01 | 248,42 mlrd. RSD |
2020-11-01 | 246,86 mlrd. RSD |
2020-12-01 | 266,70 mlrd. RSD |
2021-01-01 | 260,60 mlrd. RSD |
2021-02-01 | 261,48 mlrd. RSD |
2021-03-01 | 256,38 mlrd. RSD |
2021-04-01 | 266,24 mlrd. RSD |
2021-05-01 | 263,94 mlrd. RSD |
2021-06-01 | 264,55 mlrd. RSD |
2021-07-01 | 276,80 mlrd. RSD |
2021-08-01 | 269,16 mlrd. RSD |
2021-09-01 | 280,26 mlrd. RSD |
2021-10-01 | 282,64 mlrd. RSD |
2021-11-01 | 274,55 mlrd. RSD |
2021-12-01 | 295,31 mlrd. RSD |
2022-01-01 | 278,43 mlrd. RSD |
2022-02-01 | 293,57 mlrd. RSD |
2022-03-01 | 276,07 mlrd. RSD |
2022-04-01 | 276,18 mlrd. RSD |
2022-05-01 | 265,72 mlrd. RSD |
2022-06-01 | 268,63 mlrd. RSD |
2022-07-01 | 283,36 mlrd. RSD |
2022-08-01 | 275,21 mlrd. RSD |
2022-09-01 | 282,61 mlrd. RSD |
2022-10-01 | 281,83 mlrd. RSD |
2022-11-01 | 278,99 mlrd. RSD |
2022-12-01 | 310,87 mlrd. RSD |
2023-01-01 | 286,61 mlrd. RSD |
2023-02-01 | 290,04 mlrd. RSD |
2023-03-01 | 292,69 mlrd. RSD |
2023-04-01 | 306,74 mlrd. RSD |
2023-05-01 | 297,96 mlrd. RSD |
2023-06-01 | 301,18 mlrd. RSD |
2023-07-01 | 308,44 mlrd. RSD |
2023-08-01 | 306,45 mlrd. RSD |
2023-09-01 | 325,13 mlrd. RSD |
2023-10-01 | 318,96 mlrd. RSD |
2023-11-01 | 331,20 mlrd. RSD |
2023-12-01 | 369,37 mlrd. RSD |
2024-01-01 | 338,74 mlrd. RSD |
2024-02-01 | 341,24 mlrd. RSD |
Pinigų pasiūla M0 Istorija
Data | Vertė |
---|---|
2024-02-01 | 341,236 mlrd. RSD |
2024-01-01 | 338,742 mlrd. RSD |
2023-12-01 | 369,368 mlrd. RSD |
2023-11-01 | 331,203 mlrd. RSD |
2023-10-01 | 318,961 mlrd. RSD |
2023-09-01 | 325,129 mlrd. RSD |
2023-08-01 | 306,454 mlrd. RSD |
2023-07-01 | 308,438 mlrd. RSD |
2023-06-01 | 301,176 mlrd. RSD |
2023-05-01 | 297,96 mlrd. RSD |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Pinigų pasiūla M0
Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
---|---|---|---|
🇷🇸 Indėlių palūkanų norma | 5 % | 5,25 % | Mėnesinis |
🇷🇸 Kredito palūkanų norma | 7,5 % | 7,75 % | Mėnesinis |
🇷🇸 Palūkanų norma | 6,25 % | 6,5 % | frequency_daily |
🇷🇸 Paskolos privačiam sektoriui | 1,423 Bio. RSD | 1,425 Bio. RSD | Mėnesinis |
🇷🇸 Pinigų masė M1 | 1,711 Bio. RSD | 1,725 Bio. RSD | Mėnesinis |
🇷🇸 Pinigų masė M2 | 2,243 Bio. RSD | 2,257 Bio. RSD | Mėnesinis |
🇷🇸 Pinigų masė M3 | 4,634 Bio. RSD | 4,624 Bio. RSD | Mėnesinis |
🇷🇸 Valiutų rezervai | 24,942 mlrd. EUR | 25,031 mlrd. EUR | Mėnesinis |
Serbijos pinigų pasiūla M0 yra labiausiai likvidi pinigų pasiūlos priemonė, apimanti apyvartoje esančias monetas ir banknotus bei kitus turtus, kuriuos lengva konvertuoti į grynuosius pinigus. Pinigų pasiūla M0 ir M1 taip pat yra žinomi kaip siaurieji pinigai.
Makroseiten für andere Länder in Europa
- 🇦🇱Albanija
- 🇦🇹Austrija
- 🇧🇾Baltarusija
- 🇧🇪Belgija
- 🇧🇦Bosnija ir Hercegovina
- 🇧🇬Bulgarija
- 🇭🇷Kroatija
- 🇨🇾Kipras
- 🇨🇿Čekijos Respublika
- 🇩🇰Danija
- 🇪🇪Estija
- 🇫🇴Farerų salos
- 🇫🇮Suomija
- 🇫🇷Prancūzija
- 🇩🇪Vokietija
- 🇬🇷Graikija
- 🇭🇺Vengrija
- 🇮🇸Sala
- 🇮🇪Airija
- 🇮🇹Italija
- 🇽🇰Kosovas
- 🇱🇻Latvija
- 🇱🇮Lihtenšteinas
- 🇱🇹Lietuva
- 🇱🇺Liuksemburgas
- 🇲🇰Šiaurės Makedonija
- 🇲🇹Malta
- 🇲🇩Moldova
- 🇲🇨Monakas
- 🇲🇪Montenegro
- 🇳🇱Nyderlandai
- 🇳🇴Norvegija
- 🇵🇱Lenkija
- 🇵🇹Portugalija
- 🇷🇴Rumunija
- 🇷🇺Rusija
- 🇸🇰Slovakija
- 🇸🇮Slovėnija
- 🇪🇸Ispanija
- 🇸🇪Švedija
- 🇨🇭Šveicarija
- 🇺🇦Ukraina
- 🇬🇧Jungtinė Karalystė
- 🇦🇩Andora
Kas yra Pinigų pasiūla M0
"Grynieji Pinigai (M0) Lietuvoje – Profesionalus Analizavimas per Eulerpool Prizmę Grynieji pinigai, arba pinigų pasiūla M0, yra vienas iš fundamentaliausių ir svarbiausių makroekonominių rodiklių, siekiant suprasti šalies ekonominę būklę ir pinigų apyvartą. Eulerpool dėka, šią kategoriją galime analizuoti giliai ir profesionaliai, perteikiant visą reikiamą informaciją tiek verslo profesionalams, tiek ekonomistams ar politikos kūrėjams, kurie siekia priimti pagrįstus sprendimus. Pradžioje, verta pabrėžti grynųjų pinigų sąvoką. M0 yra siauros formos pinigų pasiūla, kuri apima tik grynuosius pinigus apyvartoje bei centriniame banke esančias atsargas. Šis rodiklis atspindi visus fizinius pinigus, kurie gali būti naudojami atliekant kasdienes finansines operacijas. Kadangi M0 pasižymi geriausiai atpažįstamais ir priimtinais pinigais, jis yra vienas iš pagrindinių šalies ekonomikos stabilumo rodiklių. Pinigų pasiūlai M0 yra labai svarbus centrinis bankas, kuris kontroliuoja šių pinigų kiekį. Lietuvos bankas, kaip ir kiti centriniai bankai, reguliuoja, kiek pinigų turi būti ekonomikoje, siekdamas užtikrinti stabilumą ir išvengti infliacijos ar defliacijos spąstų. Kontroliuodamas grynųjų pinigų kiekį, centrinis bankas gali daryti tiesioginę įtaką šalies ekonominei veiklai ir užtikrinti, kad būtų išlaikytas tinkamas pinigų apyvartos lygis. Lietuvos grynieji pinigai užsienio valiuta – Euras, jau dešimtmetį yra mūsų kasdienio gyvenimo dalis. Valstybei įstojus į euro zoną 2015-aisiais metais, Lietuvos bankas bei komerciniai bankai prisitaikė prie Europos Centrinio Banko taisyklių bei politika, kurios tikslas yra palaikyti vieningą pinigų politiką visoje euro zonoje. Tai reiškia, kad Lietuvos pinigų pasiūlos M0 lygis yra tiesiogiai susietas su visos euro zonos pinigų politika, kas papildomai prisideda prie ekonominio stabilumo bei augimo Lietuvoje. Svarbu pažymėti, kad M0 rodiklis, nors ir yra labai reikšmingas, sudaro tik dalį iš viso makroekonominių rodiklių spektro. Šiame kontekste labai svarbu pažvelgti ir į kitus pinigų pasiūlos rodiklius, kaip M1, M2 ir M3. Kiekvienas iš jų įtraukia papildomus likvidumo lygius, tokius kaip einamųjų sąskaitų indėliai ar ilgalaikiai indėliai, kurie taip pat gali daryti reikšmingą įtaką ekonomikai. Eulerpool platforma leidžia vartotojams išskaidyti ir analizuoti šiuos rodiklius, siekiant visapusiško ir detalizuoto supratimo apie pinigų judėjimą šalyje. Einant gilin į Lietuvos grynųjų pinigų situaciją, verta paminėti, kad įvairūs ekonominiai ir finansiniai iššūkiai, tokie kaip ekonomikos augimo tempo kaita, geopolitiniai veiksniai bei tarptautinės rinkos svyravimai, gali pastebimai paveikti M0 lygį. Krizės metu galima pastebėti, kad centrinis bankas gali imtis netradicinių pinigų politikos priemonių, siekiant stabilizuoti situaciją. Viena iš tokių priemonių yra kiekybinis lengvinimas, kuris padidina grynųjų pinigų kiekį ekonomikoje ir skatina vartojimą bei investicijas, tuo būdu mėginant ištraukti šalį iš recesijos. Eurai Lietuvos ekonomikoje tampa labai svarbiu rodikliu ne tik dėl vietinės rinkos poreikių, bet ir dėl tarptautinės prekybos. Kaupiamos rezervo atsargos, kaip ir užsienio valiutos rezervai, leidžia šaliai susidoroti su ekonominiais šokais bei išlaikyti stabilumą finansų sistemoje. Eulerpool platforma pristato šią informaciją skaidriai ir aiškiai, sudarydama galimybes gilinti žinias bei geriau suprasti makroekonominius veiksnius, kurie tiesiogiai veikia tiek vietinę rinką, tiek tarptautinius ekonominius ryšius. Dar svarbiau, pinigų pasiūla M0 gali būti naudojama kaip priemonė prognozuoti ateities ekonomiką. Pavyzdžiui, staigus grynųjų pinigų padidėjimas gali reikšti būsimas infliacines tendencijas, jeigu pinigų kiekis didėja greičiau nei ekonomikos produktyvumas. Atitinkamai, grynųjų pinigų sumažėjimas gali signalizuoti apie būsimą defliaciją ir reikšti ekonominės veiklos sulėtėjimą. Tokios prognozės labai svarbios ne tik centrinio banko politikos kūrėjams, bet ir verslo lyderiams bei investuotojams, kurie remiasi šiais duomenimis planuodami savo finansinius sprendimus. Apibendrinant, grynųjų pinigų (M0) rodiklis yra neatsiejama šalies makroekonomikos dalis, kuri turi plačią reikšmę tiek vietinei ekonomikai, tiek tarptautinei prekybai. Eulerpool suteikia profesionalią pagalbą ir gilų analizės įrankį, padedant suprasti šio rodiklio svarbą, jo dinamiką bei galimas pasekmes visuomenės ir ekonomikos gerovei. Analizuodami grynųjų pinigų pasiūlą M0 ir kitus susijusius rodiklius, galime priimti labiau informuotus sprendimus tiek ekonomikos analizės, tiek politikos formavimo srityje. Tai suteikia tvirtą pagrindą tiek kasdieniams verslo sprendimams, tiek ilgalaikėms investicinėms strategijoms bei ekonomikos plėtros planams, prisidedant prie stabilios ir dinamiškos Lietuvos ekonomikos kūrimo."