Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas

Užtikrinkite nuo 2 eurų
Analyse
Profilis
🇷🇴

Rumunija Darbo sąnaudos

Akcijos kaina

161,832 Taškai
Pokytis +/-
-3,728 Taškai
Pokytis %
-2,28 %

Dabartinė Darbo sąnaudos vertė Rumunija yra 161,832 Taškai. Darbo sąnaudos Rumunija sumažėjo iki 161,832 Taškai 2023-12-01, po to kai 165,56 Taškai buvo užfiksuota 2023-09-01. Nuo 1995-03-01 iki 2024-03-01, vidutinis BVP Rumunija buvo 85,47 Taškai. Visų laikų aukščiausias taškas buvo pasiektas 2024-03-01 su 259,93 Taškai, o žemiausia vertė buvo užfiksuota 1995-09-01 su 2,17 Taškai.

Šaltinis: EUROSTAT

Darbo sąnaudos

  • Max

Darbo sąnaudos

Darbo sąnaudos Istorija

DataVertė
2023-12-01161,832 Taškai
2023-09-01165,56 Taškai
2023-06-01194,178 Taškai
2023-03-01217,1 Taškai
2022-12-01137,624 Taškai
2022-09-01146,844 Taškai
2022-06-01169,414 Taškai
2022-03-01190,612 Taškai
2021-12-01123,724 Taškai
2021-09-01132,336 Taškai
1
2
3
4
5
...
12

Panašūs makroekonominiai rodikliai Darbo sąnaudos

PavadinimasŠiuo metuAnkstesnisDažnis
🇷🇴
Atlyginimai
8 443 RON/Month8 580 RON/MonthMėnesinis
🇷🇴
Atlyginimų augimas
15,6 %16,7 %Mėnesinis
🇷🇴
Dalinio darbo laiko
223 900 259 700 Ketvirtis
🇷🇴
Darbo pasiūlymai
33 277 40 009 Ketvirtis
🇷🇴
Darbo pasiūlymų santykis
0,65 %0,78 %Ketvirtis
🇷🇴
Gamybos darbo užmokestis
7 489 RON/Month7 256 RON/MonthMėnesinis
🇷🇴
Įdarbintieji
5,158 mln. 5,147 mln. Mėnesinis
🇷🇴
Ilgalaikio nedarbo lygis
1,9 %2,1 %Ketvirtis
🇷🇴
Įsigijimo norma
67,8 %66,9 %Ketvirtis
🇷🇴
Jaunimo nedarbo lygis
20,5 %20,5 %Mėnesinis
🇷🇴
Minimalūs atlyginimai
663,24 EUR/Month604,41 EUR/MonthKetvirtis
🇷🇴
Moterų pensijos amžius
62 Years62 YearsKasmetinis
🇷🇴
Nedarbingi asmenys
246 700 239 800 Mėnesinis
🇷🇴
Nedarbo lygis
5,5 %5,4 %Mėnesinis
🇷🇴
populiacija
19,05 mln. 19,04 mln. Kasmetinis
🇷🇴
Produktyvumas
127,049 points129,364 pointsKetvirtis
🇷🇴
Užimtumo pokytis
2,4 %1,5 %Ketvirtis
🇷🇴
Užimtumo rodiklis
63 %63,3 %Ketvirtis
🇷🇴
Viso etato darbas
7,661 mln. 7,35 mln. Ketvirtis
🇷🇴
Vyriškosios pensijos amžius
65 Years65 YearsKasmetinis

Kas yra Darbo sąnaudos

Darbo sąnaudos – viena esminių makroekonominių kategorijų, kuri apima įvairius veiksnius, susijusius su darbuotojų atlyginimais, kompensacijomis ir susijusiomis išlaidomis. „Eulerpool“ svetainė siekia profesionaliai pateikti šią informaciją, analizuojant įvairius rodiklius ir faktorius, leidžiančius geriau suprasti darbo sąnaudų dinamiką Lietuvoje ir tarptautiniu mastu. Darbo sąnaudos Lietuvoje gali būti vertinamos įvairiais aspektais. Pirma, svarbu atsižvelgti į vidutinį darbo užmokestį. Kartu su vidutiniu darbo užmokesčiu būtina analizuoti ir minimalų darbo užmokestį, nes jis turi tiesioginę įtaką bendriems darbo sąnaudoms. Mažesnis minimalus darbo užmokestis gali skatinti verslą samdyti daugiau darbuotojų, tačiau tuo pačiu gali mažinti darbuotojų motyvaciją ir lojalumą darbdaviui. Antra, papildomų išmokų bei socialinio draudimo mokesčių svarba taip pat yra didelė. Darbdaviai privalo mokėti socialinio draudimo įmokas, kurios užtikrina darbuotojams socialinę apsaugą. Ši mokesčio našta darbdaviui turi būti įskaičiuota į bendras darbo sąnaudas ir dažnai yra lemiantis veiksnys sprendžiant dėl darbuotojų skaičiaus ar atlygio keitimo. Tuo pačiu ir įvairios papildomos išmokos, tokios kaip premijos, papildomos atostogos ar kitos socialinės naudos, padidina bendrą darbo sąnaudų apimtį. Trečia, mūsų svetainė „Eulerpool“ nagrinėja ir struktūrinius darbo rinkos pokyčius. Pavyzdžiui, demografiniai pokyčiai gali veikti darbo sąnaudas. Jei šalyje mažėja darbingo amžiaus žmonių dalis, darbdaviams tenka konkuruoti dėl galimų darbuotojų, kas gali skatinti darbo užmokesčio augimą. Pramonės šakų skirtumai taip pat turi reikšmės: specifinėse srityse, kur aukštos kompetencijos darbuotojų trūksta, atlyginimai dažnai būna didesni, palyginti su mažiau kvalifikuotais darbais. Darbo sąnaudų apimtį veikia ir išoriniai makroekonominiai veiksniai, tokie kaip infliacija. Infliacija didina prekių ir paslaugų kainas, dėl to darbuotojai gali reikalauti didesnio atlyginimo kompensacijai. Tuo pačiu, jei darbuotojų atlyginimai auga, bet įmonių pajamos neauga tokiu pat tempu, tai gali mažinti įmonių pelningumą. Tarptautinė aplinka taip pat yra svarbi analizės dalis. Esant globalizacijos procesams, darbo sąnaudos Lietuvoje lyginamos su kitomis šalimis. Tai ypač svarbu tarptautinėms kompanijoms, kurios veikia įvairiose rinkose ir siekia optimizuoti savo sąnaudas. Darbo sąnaudų skirtumai gali būti vienu iš svarbiausių veiksnių priimant sprendimus dėl investicijų vietos ar veiklos perkėlimo. Be to, darbo sąnaudos gali būti vertinamos iš ilgalaikės perspektyvos. Ekonominiai ciklai ir jų poveikis darbo sąnaudoms yra reikšmingi. Pavyzdžiui, ekonominio pakilimo metu darbo užmokesčiai linkę augti dėl didėjančios paklausos darbo rinkoje. Priešingai, ekonominio nuosmukio metu darbo užmokesčio augimas gali sustoti arba net sumažėti dėl mažėjančios darbo jėgos paklausos. Darbo sąnaudų analize taip pat apima regioninius skirtumus. Kaimiškose vietovėse atlyginimai gali būti mažesni lyginant su didžiaisiais miestais, kur gyvenimo lygis ir kitos pragyvenimo sąnaudos yra didesnės. Tai lemia ne tik darbo pasiūlos ir paklausos santykis, bet ir infrastruktūros plėtra bei darbo rinkos struktūra. „Eulerpool“ siekia tapti patikimu šaltiniu, pateikiančiu išsamią ir išsamų darbo sąnaudų analizę. Pateikdami įvairių rodiklių, tokių kaip vidutinio darbo užmokesčio pokyčiai, darbo sąnaudų struktūros, tarptautinės lyginamosios analizės ir demografiniai veiksniai, duomenis, mes siekiame padėti tiek verslo, tiek viešojo sektoriaus sprendimų priėmėjams geriau suprasti ir valdyti darbo sąnaudų poveikį ekonomikai. Visapusiškas darbo sąnaudų supratimas leidžia vykdyti sėkmingą verslą ir kurti tvarią ekonominę aplinką kiekvienoje šalyje.