Rumunija Prekybos balansas

Kursas

Akcijos kaina

137,6 mln. EUR

Pokytis +/-

+116,3 mln. EUR

Pokytis %

+546,01 %

Dabartinė Prekybos balansas vertė Rumunija yra 137,6 mln. EUR. Prekybos balansas Rumunija padidėjo iki 137,6 mln. EUR 1996-02-01, po to kai buvo 21,3 mln. EUR 1995-06-01. Nuo 1992-01-01 iki 2026-06-01, vidutinis BVP Rumunija buvo −994,25 mln. EUR. Visų laikų aukščiausia vertė buvo pasiekta 1996-02-01 su 137,60 mln. EUR, o žemiausia vertė buvo užfiksuota 2024-10-01 su −3,73 mlrd. EUR.

Šaltinis: Institutul National de Statistica

The current value of Prekybos balansas in Rumunija is 137,6 mln.EUR. Prekybos balansas in Rumunija increased to 137,6 mln.EUR from 21,3 mln.EUR.Prekybos balansas in Rumunija averaged −994,25 mln.EUR from 1992-01-01 until 2026-06-01.The all-time high was 137,60 mln.EUR (1996-02-01)and the record low was −3,73 mlrd.EUR (2024-10-01).

Prekybos balansas

Prekybos balansas

  • Max

Prekybos balansas
Date
Prekybos balansas
1992-09-01
24,40 mln. EUR
1994-01-01
124,00 mln. EUR
1994-07-01
12,90 mln. EUR
1994-08-01
42,60 mln. EUR
1994-09-01
23,90 mln. EUR
1995-06-01
21,30 mln. EUR
1996-02-01
137,60 mln. EUR
Access this data via the Eulerpool API

Prekybos balansas Istorija

Prekybos balansas — Istorija
DataVertė
137,6 mln. EUR
21,3 mln. EUR
23,9 mln. EUR
42,6 mln. EUR
12,9 mln. EUR
124 mln. EUR
24,4 mln. EUR

Panašūs makroekonominiai rodikliai Prekybos balansas

Prekybos balansas

Pagrindinės Rumunijos eksporto prekės yra mašinos ir transporto įranga (45% viso eksporto), po to eina žaliavos ir įvairūs pagaminti straipsniai, tokie kaip tekstilės gaminiai ir avalynė. Rumunija importuoja mašinas ir transporto įrangą, žaliavas, chemines medžiagas ir kuro produktus. Daugiau kaip 70% eksporto ir importo vyksta su kitomis Europos Sąjungos narėmis, tarp kurių svarbiausios yra Italija, Vokietija ir Prancūzija.

Kas yra Prekybos balansas

**Prekybos balansas Lietuvoje: Mokslinė ir praktinė analizė** Prekybos balansas (angl. balance of trade) yra vienas pagrindinių makroekonominių rodiklių, leidžiantis vertinti šalies ekonomikos sveikatą ir jos prekybinius santykius su išoriniu pasauliu. Eulerpool komanda stengiasi pateikti išsamią ir patikimą informaciją apie šį rodiklį, siekdama padėti vartotojams suprasti jo reikšmę ir poveikį šalies ekonomikai. Prekybos balansas apima visų prekių ir paslaugų eksportą ir importą per tam tikrą laikotarpį. Jei eksportas viršija importą, šalies prekybos balansas yra teigiamas (prekybos perteklius), o jei importas viršija eksportą, tuomet balansas yra neigiamas (prekybos deficitas). Lietuvos atveju šis rodiklis ypatingai svarbus, nes šalis priklauso nuo tarptautinės prekybos ir yra mažai žaliavų turinti ekonomika. Vienas iš esminių prekybos balanso aspektų yra eksporto ir importo struktūra. Lietuva eksportuoja daugybę prekių ir paslaugų, įskaitant žemės ūkio produktus, transporto priemones, mašinas ir įrangą, taip pat IT ir finansines paslaugas. Tuo tarpu importuojame daug energetikinių išteklių, žaliavų, mašinų ir įrangos bei vartojimo prekių. Šios struktūros pokyčiai gali turėti reikšmingą poveikį bendrajam šalies prekybos balansui. Prekybos balanso analizė taip pat priklauso nuo geopolitinių ir ekonominių sąlygų. Pavyzdžiui, Lietuvos narystė Europos Sąjungoje atvėrė rinkas ir padidino eksporto galimybes, ypač į kitas ES šalis. Tačiau tuo pačiu metu ji susiduria su konkurencijos iššūkiais ir reguliavimo reikalavimais. Dėl geopolitinės padėties Lietuva taip pat linkusi sudaryti svarbius prekybinius ryšius su kaimyninėmis šalimis, tokiomis kaip Latvija, Lenkija, Vokietija ir Rusija. Ekonominė ciklopadinių sąlygų analizė gali paskelbti naują šviesą prekybos balanso dinamikai. Kai ekonomika auga, paprastai didėja importas, nes įmonės ir vartotojai turi daugiau lėšų pirkti užsienio prekes. Priešingai, ekonominio nuosmukio metu importas gali mažėti dėl mažesnės paklausos, o eksportas gali augti, jei vietinės prekės tampa konkurencingesnės kainos požiūriu dėl silpnėjančios vietinės valiutos. Dar vienas svarbus veiksnys yra valiutos kursas. Lito atsisakymas ir euro įvedimas turėjo reikšmingą poveikį Lietuvos prekybai. Nors euras pritraukė daugiau stabilumo ir patikimumo, jis taip pat sumažino valiutos devalvavimo galimybę eksporto konkurencingumui didinti. Be to, euro kursas tiesiogiai veikia šalies prekybos sąlygas su ne euro zonos šalimis. Inovacijos ir technologijų pažanga taip pat turėjo įtakos prekybos balanso struktūrai ir dinamikai. Pavyzdžiui, IT sektoriaus plėtra ir startuolių augimas Lietuvoje suteikė naujų eksporto galimybių. Tačiau priklausomybė nuo aukštųjų technologijų importo gali padidinti prekybos deficitą, jei šalies įmonės negali konkuruoti su užsienio tiekėjais. Nacionalinė politika taip pat vaidina svarbų vaidmenį formuojant prekybos balansą. Pramonės, inovacijų ir eksporto skatinimo politika gali sustiprinti šalies eksporto potencialą, tuo tarpu prekybos barjerų mažinimas ir ryšių su kitomis šalimis stiprinimas gali atverti naujas rinkas ir sumažinti priklausomybę nuo tam tikrų tiekėjų ir prekių grupių. Prekybos balanso pokyčiai turi ilgalaikį poveikį ne tik vietinei ekonomikai, bet ir visose makroekonominėse srityse. Daugiau eksporto gali paskatinti gamybos, darbo vietų kūrimą ir BVP augimą, tuo tarpu didelis importas gali sukelti užsienio skolos augimą ir sukelti infliacijos riziką. Balanso disbalansai gali taip pat atspindėti struktūrines ekonomikos problemas, kurias būtina spręsti nacionaliniu ir tarptautiniu lygiais. Kadangi prekybos balansas yra kompleksinis ir daugybės veiksnių veikiamas indikatorius, Eulerpool komanda stengiasi pateikti vartotojams kuo išsamesnę ir tikslesnę informaciją. Lietuvai svarbus ne tik bendras eksporto ir importo santykis, bet ir detalizuoti sektoriai, regionai ir rinkos, kuriose šalis veikia. Supratimas apie šias sritys padeda priimti informuotus sprendimus ne tik vyriausybei, bet ir verslo subjektams bei investuotojams. Be to, Eulerpool struktūrizuota informacija ir analizė leidžia stebėti dinamika ir numatyti galimus pokyčius. Tai itin svarbu globalizuotoje ekonomikoje, kurioje sąveikauja daugybė faktorių ir veiksnių, besikeičiančių realiu laiku. Prekybos balanso stebėjimas padeda identifikuoti galimas grėsmes ir galimybes, tokiu būdu stiprinant ekonomikos atsparumą ir konkurencingumą. Galų gale, prekybos balansas nėra tik skaičių rinkinys – tai platesnės ekonominės, politinės ir socialinės sąveikos atspindys. Todėl gilios ir išsamios prekybos balanso analizės yra būtinos norint geriau suprasti šalies ekonomikos būklę ir jos ateities perspektyvas. Eulerpool užtikrins, kad Jūs visuomet turėtumėte prieigą prie naujausios ir patikimos informacijos, padedančios Jums orientuotis šioje sudėtingoje ir dinaminėje srityje.

Prekybos balansas Rumunija — FAQ

What is the current Prekybos balansas in Rumunija?

The current Prekybos balansas in Rumunija is 137,6 mln.EUR as of 1996-02-01.

How has the Prekybos balansas in Rumunija changed recently?

The Prekybos balansas in Rumunija increased from 21,3 mln.EUR (1995-06-01) to 137,6 mln.EUR (1996-02-01).

What is the all-time high for Prekybos balansas in Rumunija?

The all-time high for Prekybos balansas in Rumunija was 137,60 mln.EUR, recorded on 1996-02-01.

What is the all-time low for Prekybos balansas in Rumunija?

The all-time low for Prekybos balansas in Rumunija was −3,73 mlrd.EUR, recorded on 2024-10-01.

What is the historical average of Prekybos balansas in Rumunija?

The historical average of Prekybos balansas in Rumunija is −994,25 mln.EUR, calculated over the period from 1992-01-01 to 2026-06-01.

Where does the Prekybos balansas data for Rumunija come from?

The Prekybos balansas data for Rumunija is sourced from Institutul National de Statistica and published on Eulerpool.

Daugiau įrankių ir analizių

Nemokami įrankiai ir rinkos duomenys iš Eulerpool.