Rumunija Bedarbiai asmenys

Kursas

Akcijos kaina

256 300

Pokytis +/-

-500

Pokytis %

-0,19 %

Dabartinė Bedarbiai asmenys reikšmė Rumunija yra 256 300 . Bedarbiai asmenys Rumunija sumažėjo iki 256 300 2026-06-01, po to kai buvo 256 800 2026-05-01. Nuo 1991-02-01 iki 2026-06-01, vidutinis BVP Rumunija buvo 573 855,76 . Visų laikų aukščiausia reikšmė buvo pasiekta 1994-03-01 su 1,29 mln. , o žemiausia reikšmė buvo užfiksuota 1991-02-01 su 65 300,00 .

Šaltinis: ANOFM, Romania

The current value of Bedarbiai asmenys in Rumunija is 256 300. Bedarbiai asmenys in Rumunija decreased to 256 300 from 256 800.Bedarbiai asmenys in Rumunija averaged 573 855,76 from 1991-02-01 until 2026-06-01.The all-time high was 1,29 mln. (1994-03-01)and the record low was 65 300,00 (1991-02-01).

Bedarbiai asmenys

Bedarbiai asmenys

  • Max

Nedarbingi asmenys
Date
Nedarbingi asmenys
2025-11-01
262 400,00 base
2025-12-01
263 700,00 base
2026-01-01
268 100,00 base
2026-02-01
267 500,00 base
2026-03-01
260 000,00 base
2026-04-01
259 200,00 base
2026-05-01
256 800,00 base
2026-06-01
256 300,00 base
Access this data via the Eulerpool API

Bedarbiai asmenys Istorija

Bedarbiai asmenys — Istorija
DataVertė
256 300
256 800
259 200
260 000
267 500
268 100
263 700
262 400
256 900
252 500
...

Panašūs makroekonominiai rodikliai Bedarbiai asmenys

Bedarbiai asmenys

Rumunijoje bedarbiai yra asmenys, neturintys darbo ir aktyviai ieškantys darbo.

Kas yra Bedarbiai asmenys

Be darbo esantys asmenys (angl. Unemployed Persons) yra fundamentali makroekonominė kategorija, turinti svarbią vietą tiek ekonominėse analizėse, tiek politiniuose sprendimuose. Šios kategorijos analizė leidžia matyti darbo rinkos tendencijas ir socialinius-ekonominius pokyčius. Eulerpool platformoje siekiame suteikti profesionalią ir išsamią informaciją apie įvairius makroekonominius rodiklius, todėl „Be darbo esantys asmenys“ kategorijai skiriame ypatingą dėmesį. Be darbo esančių asmenų skaičius yra vienas iš pagrindinių darbo rinkos rodiklių, naudojamų įvertinant šalies ekonomikos būklę. Tai žmonės, kurie šiuo metu neturi darbo, tačiau yra darbingo amžiaus ir aktyviai ieško darbo. Šis rodiklis leidžia vertinti darbo rinkos stabilumą, gyventojų finansinį saugumą bei valstybės ekonominį vystymąsi. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, šio rodiklio pokyčiai gali atspindėti tiek trumpalaikes ekonomikos svyravimus, tiek ilgalaikes tendencijas. Vienas iš svarbiausių aspektų, analizuojant be darbo esančius asmenis, yra nedarbo lygis. Nedarbo lygis – tai procentinė išraiška, rodanti, kokia dalis darbingo amžiaus gyventojų neturi darbo, tačiau yra pasirengusi dirbti ir aktyviai ieško darbo. Norint suprasti tikrąją padėtį, svarbu atsižvelgti į sezoniškumus, ekonominius ciklus ir struktūrines pokyčius. Sezoniškumas gali būti pavyzdys, kai tam tikromis metų laikais nedarbo lygis natūraliai keičiasi dėl sezoninių darbų paklausos ir pasiūlos. Ekonominiai ciklai taip pat veikia nedarbą: ekonomikai augant, nedarbo lygis dažniausiai mažėja, o recesijos metu jis didėja. Lietuvoje be darbo esantys asmenys gali būti suskirstyti į kelias kategorijas pagal amžių, lytį, išsilavinimą ir kitus demografinius veiksnius. Pavyzdžiui, jaunimo nedarbas dažnai skiriasi nuo vyresnio amžiaus žmonių nedarbo lygio. Jaunimo nedarbas gali būti susijęs su mažesne darbo patirtimi, kvalifikacijos trūkumu arba netinkamu profesiniu orientavimu. Vyresnio amžiaus žmonių nedarbas gali būti susijęs su struktūrinių ekonomikos pokyčių, technologijų pažangos ar įgūdžių neatitikimo rinkos poreikiams. Šių demografinių grupių analizė leidžia suvokti konkrečias darbo rinkos problemas ir siūlyti tikslingas sprendimų priemones. Dar vienas svarbus rodiklis yra ilgalaikio nedarbo lygis, kuris rodo, kiek žmonių be darbo yra ilgiau nei 12 mėnesių. Ilgalaikis nedarbas yra ypač aktuali problema, nes ilgalaikiai bedarbiai dažnai praranda kvalifikaciją, patiria socialinę atskirtį ir sunkiau sugrįžta į darbo rinką. Ilgalaikis nedarbas gali būti socialinės atskirties priežastis ir stiprus ekonominio nuosmukio signalas. Todėl daugelyje valstybių ilgalaikio nedarbo mažinimas yra viena svarbiausių užimtumo politikos krypčių. Be darbo esantys asmenys taip pat gali būti analizuojami pagal konkretų sektorių, kuriame jie anksčiau dirbo arba kuriame siekia įsidarbinti. Tai leidžia identifikuoti sektorius, kuriuose yra didžiausia nedarbo problema ir galbūt reikia papildomų intervencijos priemonių. Pavyzdžiui, pramonės sektoriuje darbuotojai gali prarasti darbą dėl automatizacijos procesų, o paslaugų sektoriuje dėl paklausos svyravimų. Šių tendencijų analizė padeda sukurti tikslingas užimtumo politikos priemones, kurios būtų orientuotos į specifinius sektorius ir jų darbuotojus. Valstybinės institucijos ir politikos formuotojai dažnai naudoja be darbo esančių asmenų duomenis priimant sprendimus ar formuojant užimtumo politiką. Vienas iš svarbiausių tikslų yra mažinti nedarbo lygį ir skatinti pilną užimtumą. Tai gali apimti įvairias priemones, tokias kaip profesinis mokymas, perkvalifikavimas, naujų darbo vietų kūrimas ar darbo rinkos reguliavimas. Pavyzdžiui, Lietuvoje veikia įvairios darbo biržos, kurios teikia pagalbą bedarbiams, teikia konsultacijas ir organizuoja mokymus. Be darbo esantys asmenys taip pat turi didelę įtaką šalies socialinei ir ekonominei situacijai. Aukštas nedarbo lygis dažnai susijęs su aukštesniu socialinės atskirties lygiu, prastesne gyventojų sveikata ir mažesniu gyvenimo kokybės rodikliu. Nedarbo mažinimas yra esminis siekis, siekiant gerovės valstybės. Todėl tiek valstybės, tiek privačios iniciatyvos, orientuotos į darbo rinkos gerinimą, yra ypač svarbios. Eulerpool profesionaliai siekia pateikti išsamius ir tikslius makroekonominius duomenis, įskaitant ir nedarbo rodiklius. Mūsų tikslas yra suteikti naudotojams aiškią ir patikimą informaciją, kuri padėtų priimti informuotus sprendimus tiek investuotojams, tiek politikos formuotojams, tiek akademinės bendruomenės nariams. Be darbo esančių asmenų duomenys gali būti naudojami analizuoti ekonomines tendencijas, vertinti darbo rinkos dinamiką ir prognozuoti būsimus ekonomikos pokyčius. Apibendrinant, be darbo esantys asmenys yra svarbi makroekonominė kategorija, kurią būtina stebėti ir analizuoti siekiant suprasti darbo rinkos situaciją ir visos ekonomikos būklę. Eulerpool platformoje siekiame suteikti visapusišką ir tikslią informaciją, padedančią gauti išsamią analizę bei priimti patikimus sprendimus. Analizuodami nedarbo rodiklius, atsižvelgiame į įvairius veiksnius ir tendencijas, siekdami pateikti kuo išsamesnę ir naudingesnę informaciją mūsų vartotojams.

Bedarbiai asmenys Rumunija — FAQ

What is the current Bedarbiai asmenys in Rumunija?

The current Bedarbiai asmenys in Rumunija is 256 300 as of 2026-06-01.

How has the Bedarbiai asmenys in Rumunija changed recently?

The Bedarbiai asmenys in Rumunija decreased from 256 800 (2026-05-01) to 256 300 (2026-06-01).

What is the all-time high for Bedarbiai asmenys in Rumunija?

The all-time high for Bedarbiai asmenys in Rumunija was 1,29 mln., recorded on 1994-03-01.

What is the all-time low for Bedarbiai asmenys in Rumunija?

The all-time low for Bedarbiai asmenys in Rumunija was 65 300,00, recorded on 1991-02-01.

What is the historical average of Bedarbiai asmenys in Rumunija?

The historical average of Bedarbiai asmenys in Rumunija is 573 855,76, calculated over the period from 1991-02-01 to 2026-06-01.

Where does the Bedarbiai asmenys data for Rumunija come from?

The Bedarbiai asmenys data for Rumunija is sourced from ANOFM, Romania and published on Eulerpool.

Daugiau įrankių ir analizių

Nemokami įrankiai ir rinkos duomenys iš Eulerpool.