Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų Rumunija Pensinis amžius moterims
Akcijos kaina
Dabartinė Pensinis amžius moterims vertė Rumunija yra 62 Metais. Pensinis amžius moterims Rumunija padidėjo iki 62 Metais 2023-01-01, po to, kai buvo 61,92 Metais 2022-01-01. Nuo 2006-01-01 iki 2024-01-01, vidutinis BVP Rumunija buvo 60,14 Metais. Aukščiausia visų laikų vertė buvo pasiekta 2023-01-01 su 62,00 Metais, tuo tarpu žemiausia vertė buvo užfiksuota 2006-01-01 su 57,92 Metais.
Pensinis amžius moterims ·
Max
Moterų pensijos amžius | |
---|---|
2006-01-01 | 57,92 Years |
2007-01-01 | 58,17 Years |
2008-01-01 | 58,42 Years |
2009-01-01 | 58,67 Years |
2010-01-01 | 58,92 Years |
2011-01-01 | 59,17 Years |
2012-01-01 | 59,42 Years |
2013-01-01 | 59,67 Years |
2014-01-01 | 59,92 Years |
2015-01-01 | 60,17 Years |
2016-01-01 | 60,42 Years |
2017-01-01 | 60,67 Years |
2018-01-01 | 60,92 Years |
2019-01-01 | 61,17 Years |
2020-01-01 | 61,42 Years |
2021-01-01 | 61,67 Years |
2022-01-01 | 61,92 Years |
2023-01-01 | 62,00 Years |
Pensinis amžius moterims Istorija
Data | Vertė |
---|---|
2023-01-01 | 62 Metais |
2022-01-01 | 61,92 Metais |
2021-01-01 | 61,67 Metais |
2020-01-01 | 61,42 Metais |
2019-01-01 | 61,17 Metais |
2018-01-01 | 60,92 Metais |
2017-01-01 | 60,67 Metais |
2016-01-01 | 60,42 Metais |
2015-01-01 | 60,17 Metais |
2014-01-01 | 59,92 Metais |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Pensinis amžius moterims
Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
---|---|---|---|
🇷🇴 Atlyginimai | 8 553 RON/Month | 8 443 RON/Month | Mėnesinis |
🇷🇴 Atlyginimų augimas | 15,6 % | 16,7 % | Mėnesinis |
🇷🇴 Dalinio darbo laiko | 223 900 | 259 700 | Ketvirtis |
🇷🇴 Darbo pasiūlymai | 33 277 | 40 009 | Ketvirtis |
🇷🇴 Darbo pasiūlymų santykis | 0,65 % | 0,78 % | Ketvirtis |
🇷🇴 Darbo sąnaudos | 259,934 points | 161,832 points | Ketvirtis |
🇷🇴 Gamybos darbo užmokestis | 7 489 RON/Month | 7 256 RON/Month | Mėnesinis |
🇷🇴 Įdarbintieji | 5,158 mln. | 5,147 mln. | Mėnesinis |
🇷🇴 Ilgalaikio nedarbo lygis | 1,9 % | 2,1 % | Ketvirtis |
🇷🇴 Įsigijimo norma | 67,8 % | 66,9 % | Ketvirtis |
🇷🇴 Jaunimo nedarbo lygis | 20,5 % | 20,5 % | Mėnesinis |
🇷🇴 Minimalūs atlyginimai | 663,24 EUR/Month | 604,41 EUR/Month | Ketvirtis |
🇷🇴 Nedarbingi asmenys | 246 700 | 239 800 | Mėnesinis |
🇷🇴 Nedarbo lygis | 5,5 % | 5,4 % | Mėnesinis |
🇷🇴 populiacija | 19,05 mln. | 19,04 mln. | Kasmetinis |
🇷🇴 Produktyvumas | 127,049 points | 129,364 points | Ketvirtis |
🇷🇴 Užimtumo pokytis | 2,4 % | 1,5 % | Ketvirtis |
🇷🇴 Užimtumo rodiklis | 63 % | 63,3 % | Ketvirtis |
🇷🇴 Viso etato darbas | 7,661 mln. | 7,35 mln. | Ketvirtis |
🇷🇴 Vyriškosios pensijos amžius | 65 Years | 65 Years | Kasmetinis |
Rumunijoje nuo 2007 metų moterų pensinis amžius kasmet didėja trimis mėnesiais, kol 2030 metais pasieks 65 metus.
Makroseiten für andere Länder in Europa
- 🇦🇱Albanija
- 🇦🇹Austrija
- 🇧🇾Baltarusija
- 🇧🇪Belgija
- 🇧🇦Bosnija ir Hercegovina
- 🇧🇬Bulgarija
- 🇭🇷Kroatija
- 🇨🇾Kipras
- 🇨🇿Čekijos Respublika
- 🇩🇰Danija
- 🇪🇪Estija
- 🇫🇴Farerų salos
- 🇫🇮Suomija
- 🇫🇷Prancūzija
- 🇩🇪Vokietija
- 🇬🇷Graikija
- 🇭🇺Vengrija
- 🇮🇸Sala
- 🇮🇪Airija
- 🇮🇹Italija
- 🇽🇰Kosovas
- 🇱🇻Latvija
- 🇱🇮Lihtenšteinas
- 🇱🇹Lietuva
- 🇱🇺Liuksemburgas
- 🇲🇰Šiaurės Makedonija
- 🇲🇹Malta
- 🇲🇩Moldova
- 🇲🇨Monakas
- 🇲🇪Montenegro
- 🇳🇱Nyderlandai
- 🇳🇴Norvegija
- 🇵🇱Lenkija
- 🇵🇹Portugalija
- 🇷🇺Rusija
- 🇷🇸Serbija
- 🇸🇰Slovakija
- 🇸🇮Slovėnija
- 🇪🇸Ispanija
- 🇸🇪Švedija
- 🇨🇭Šveicarija
- 🇺🇦Ukraina
- 🇬🇧Jungtinė Karalystė
- 🇦🇩Andora
Kas yra Pensinis amžius moterims
Pensinio amžiaus moterų padėtis yra svarbi makroekonomikos kategorija, kuri yra itin aktuali šiuolaikinėje visuomenėje. Mūsų svetainė "Eulerpool" specializuojasi makroekonominės analizės duomenų pateikime, todėl norime atkreipti dėmesį į įvairius aspektus, susijusius su pensinio amžiaus moterų ekonomine situacija Lietuvoje. Šiame straipsnyje aptarsime demografinius, ekonominius, socialinius ir sveikatos aspektus, kurie daro įtaką pensinio amžiaus moterų gyvenimo kokybei ir jų vaidmeniui visuomenėje. Demografiniai pokyčiai yra vienas iš pagrindinių veiksnių, kurie keičia pensinio amžiaus moterų ekonominę padėtį. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, pastebima gyventojų senėjimo tendencija, kuri reiškia didėjantį vyresnio amžiaus žmonių skaičių. Moterų vidutinė gyvenimo trukmė paprastai yra ilgesnė nei vyrų, todėl vyresnio amžiaus moterų dalis bendrame gyventojų skaičiuje yra labiau išreikšta. Šis demografinis pokytis kelia iššūkių tiek pensijų sistemai, tiek sveikatos priežiūros paslaugų teikimui. Ekonominiu požiūriu, pensinio amžiaus moterų padėtis yra heterogeniška. Daugelis moterų, pasiekusios pensinį amžių, susiduria su finansiniais iššūkiais, kurie kyla dėl žemesnio atlyginimo laikotarpių per jų karjerą arba dėl darbo pertraukimų, susijusių su šeimos įsipareigojimais. Mažesnės darbo pajamos gali reikšti mažesnes sukauptas pensijos išmokas, kas įtakoja moterų finansinį stabilumą senatvėje. Be to, darbo rinka dažnai yra diskriminuojanti vyresnio amžiaus moterų atžvilgiu, o tai apsunkina galimybę rasti papildomą darbą ar profesinę veiklą ir taip pagerinti savo finansinę padėtį. Socialinė globa ir šeimos parama yra kitas esminis aspektas, susijęs su pensinio amžiaus moterų gyvenimu. Dažnai pensinio amžiaus moterys teikia paramą savo šeimoms, rūpinasi anūkais arba slaugo savo vyresnio amžiaus tėvus ar partnerius. Ši papildoma atsakomybė gali turėti įtakos jų asmeninei sveikatai, fizinei ir emocinei būklei. Tačiau socialinė parama taip pat gali suteikti prasmės ir prisideda prie visuomeninio gyvenimo kokybės gerinimo. Sveikatos klausimai yra itin svarbūs pensinio amžiaus grupėje. Sveikatos problemos gali tapti svarbia kliūtimi aktyviai dalyvauti ekonominėje veikloje arba socialiniame gyvenime. Lietuvoje vyresnio amžiaus moterys dažnai susiduria su lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas ar osteoporozė. Prieiga prie kokybiškos sveikatos priežiūros tampa itin svarbi. Viešojo sveikatos sektoriaus iššūkiai taip pat gali sudaryti papildomas kliūtis, ypač tais atvejais, kai sveikatos priežiūros paslaugos yra sunkiai pasiekiamos arba brangios. Viešojo sektoriaus politika yra dar vienas svarbus veiksnys, kuris daro įtaką pensinio amžiaus moterų ekonominei padėčiai. Pensijų reformos, socialinės apsaugos programos ir sveikatos priežiūros sistemos peržiūra gali daryti reikšmingą įtaką šiai demografinei grupei. Todėl svarbu, kad vyriausybės politikos būtų pritaikytos tam, kad užtikrintų adekvačią socialinę apsaugą ir pasirūpintų pensinio amžiaus žmonėmis veiksmingai. Pensinio amžiaus moterys taip pat turi svarbų vaidmenį visuomenės gyvenime. Daugelis jų tampa savanoriškomis organizacijų narėmis, prisideda prie bendruomenės iniciatyvų arba teikia vertingų patarimų ir žinių jaunoms kartoms. Todėl svarbu skatinti tokią veiklą ir pripažinti moterų indėlį į visuomeninį gyvenimą. Tai gali būti pasiekta per įvairias programas bei iniciatyvas, skirtas vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimo skatinimui. Galiausiai, būtina akcentuoti, kad pensinio amžiaus moterų ekonominė ir socialinė padėtis yra kompleksiška ir reikalauja daugiaplanio požiūrio. Analyzuojant šiuos klausimus, svarbu atsižvelgti į skirtingus veiksnius ir jų tarpusavio sąveikas. Mūsų svetainė „Eulerpool“ siekia pateikti aiškią ir išsamią makroekonominių duomenų analizę, kuri padėtų geriau suprasti pensinio amžiaus moterų padėtį ir sudaryti galimybes veiksmingoms politikos rekomendacijoms formuoti. Ateityje tikėtina, kad vyresnio amžiaus moterų grupė taps vis svarbesne visuomenės ir ekonomikos dalimi, todėl būtina skirti pakankamai dėmesio jų poreikių ir iššūkių supratimui. Daugiau investicijų į sveikatos priežiūrą, socialines programas ir pensijų sistemas gali padėti pagerinti šios grupės gyvenimo kokybę ir sumažinti ekonominę nelygybę. Bendradarbiavimas tarp valdžios institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir privačiojo sektoriaus gali sukurti palankią aplinką, kurioje pensinio amžiaus moterys galėtų jaustis saugiai ir išlaikyti aktyvų dalyvavimą visuomenės gyvenime. Mūsų tikslas yra pateikti objektyvius duomenis ir analizę, kuri leistų geriau suprasti pensinio amžiaus moterų situaciją Lietuvoje ir prisidėtų prie jų gyvenimo kokybės gerinimo. „Eulerpool“ siekia būti patikimas informacijos šaltinis tiek profesionalams, tiek plačiajai visuomenei, kuriems yra svarbūs makroekonominiai rodikliai ir jų poveikis visuomenės gerovei.