Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų Jungtinė Karalystė Grynieji viešojo sektoriaus skolinimaisi
Akcijos kaina
Dabartinė Grynieji viešojo sektoriaus skolinimaisi vertė Jungtinė Karalystė yra 9,541 mlrd. GBP. Grynieji viešojo sektoriaus skolinimaisi Jungtinė Karalystė padidėjo iki 9,541 mlrd. GBP 2023-01-01, po to kai ji buvo 571 mln. GBP 2022-07-01. Nuo 1993-01-01 iki 2024-08-01 vidutinis BVP Jungtinė Karalystė sudarė −5,63 mlrd. GBP. Didžiausia vertė buvo pasiekta 2024-01-01 ir sudarė 16,64 mlrd. GBP, o mažiausia vertė buvo užfiksuota 2020-05-01 ir sudarė −50,64 mlrd. GBP.
Grynieji viešojo sektoriaus skolinimaisi ·
Max
Valstybės sektoriaus grynasis skolinimasis. | |
---|---|
1993-01-01 | 1,37 mlrd. GBP |
1994-01-01 | 1,07 mlrd. GBP |
1995-01-01 | 2,48 mlrd. GBP |
1995-10-01 | 548,00 mln. GBP |
1996-01-01 | 3,69 mlrd. GBP |
1996-10-01 | 3,34 mlrd. GBP |
1997-01-01 | 5,20 mlrd. GBP |
1997-10-01 | 1,60 mlrd. GBP |
1997-11-01 | 1,69 mlrd. GBP |
1998-01-01 | 7,52 mlrd. GBP |
1998-07-01 | 2,69 mlrd. GBP |
1998-10-01 | 6,45 mlrd. GBP |
1999-01-01 | 6,84 mlrd. GBP |
1999-02-01 | 2,22 mlrd. GBP |
1999-07-01 | 3,65 mlrd. GBP |
1999-10-01 | 7,53 mlrd. GBP |
2000-01-01 | 9,67 mlrd. GBP |
2000-02-01 | 1,56 mlrd. GBP |
2000-03-01 | 391,00 mln. GBP |
2000-05-01 | 9,26 mlrd. GBP |
2000-07-01 | 3,83 mlrd. GBP |
2000-09-01 | 4,05 mlrd. GBP |
2001-01-01 | 6,86 mlrd. GBP |
2001-02-01 | 3,95 mlrd. GBP |
2001-03-01 | 666,00 mln. GBP |
2001-04-01 | 272,00 mln. GBP |
2001-06-01 | 584,00 mln. GBP |
2001-07-01 | 1,97 mlrd. GBP |
2001-08-01 | 1,04 mlrd. GBP |
2002-01-01 | 3,40 mlrd. GBP |
2002-02-01 | 317,00 mln. GBP |
2002-07-01 | 679,00 mln. GBP |
2005-01-01 | 70,00 mln. GBP |
2006-01-01 | 2,33 mlrd. GBP |
2007-01-01 | 4,38 mlrd. GBP |
2008-01-01 | 5,43 mlrd. GBP |
2011-01-01 | 866,00 mln. GBP |
2012-01-01 | 494,00 mln. GBP |
2013-01-01 | 1,33 mlrd. GBP |
2014-01-01 | 277,00 mln. GBP |
2015-01-01 | 3,57 mlrd. GBP |
2016-01-01 | 6,88 mlrd. GBP |
2017-01-01 | 10,28 mlrd. GBP |
2017-02-01 | 1,76 mlrd. GBP |
2017-07-01 | 623,00 mln. GBP |
2018-01-01 | 6,43 mlrd. GBP |
2018-07-01 | 3,23 mlrd. GBP |
2019-01-01 | 11,05 mlrd. GBP |
2019-03-01 | 783,00 mln. GBP |
2019-07-01 | 1,60 mlrd. GBP |
2020-01-01 | 8,91 mlrd. GBP |
2022-01-01 | 12,65 mlrd. GBP |
2022-07-01 | 571,00 mln. GBP |
2023-01-01 | 9,54 mlrd. GBP |
Grynieji viešojo sektoriaus skolinimaisi Istorija
Data | Vertė |
---|---|
2023-01-01 | 9,541 mlrd. GBP |
2022-07-01 | 571 mln. GBP |
2022-01-01 | 12,651 mlrd. GBP |
2020-01-01 | 8,913 mlrd. GBP |
2019-07-01 | 1,599 mlrd. GBP |
2019-03-01 | 783 mln. GBP |
2019-01-01 | 11,046 mlrd. GBP |
2018-07-01 | 3,231 mlrd. GBP |
2018-01-01 | 6,426 mlrd. GBP |
2017-07-01 | 623 mln. GBP |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Grynieji viešojo sektoriaus skolinimaisi
Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
---|---|---|---|
🇬🇧 Karinės išlaidos | 74,943 mlrd. USD | 64,082 mlrd. USD | Kasmetinis |
🇬🇧 Korupcijos indeksas | 71 Points | 73 Points | Kasmetinis |
🇬🇧 Korupcijos reitingas | 20 | 18 | Kasmetinis |
🇬🇧 Mokesčių pajamos | 61,027 mlrd. GBP | 71,583 mlrd. GBP | Mėnesinis |
🇬🇧 Palūkanų mokėjimai už valstybės skolą | 8,03 mlrd. GBP | 9,221 mlrd. GBP | Mėnesinis |
🇬🇧 Prašymai dėl prieglobsčio | 17 101 persons | 26 366 persons | Ketvirtis |
🇬🇧 Valstybės biudžetas | −4,4 % of GDP | −5 % of GDP | Kasmetinis |
🇬🇧 Valstybės biudžeto vertė | −13,734 mlrd. GBP | −3,095 mlrd. GBP | Mėnesinis |
🇬🇧 Valstybės grynosios skolos BVP atžvilgiu | 99,5 % of GDP | 99,1 % of GDP | Mėnesinis |
🇬🇧 Valstybės išlaidos | 105,888 mlrd. GBP | 102,11 mlrd. GBP | Mėnesinis |
🇬🇧 Valstybės išlaidos | 135,192 mlrd. GBP | 133,714 mlrd. GBP | Ketvirtis |
🇬🇧 Valstybės išlaidos BVP atžvilgiu | 44,5 % of GDP | 45,3 % of GDP | Kasmetinis |
🇬🇧 Valstybės pajamos | 89,37 mlrd. GBP | 100,13 mlrd. GBP | Mėnesinis |
🇬🇧 Valstybės skola | 2,768 Bio. GBP | 2,744 Bio. GBP | Mėnesinis |
🇬🇧 Valstybės skola prieš BVP | 97,6 % of GDP | 95,6 % of GDP | Kasmetinis |
Jungtinėje Karalystėje viešojo sektoriaus grynasis skolinimasis matuoja viešojo sektoriaus grynojo finansinio įsiskolinimo pokytį. Tai atspindi finansinės sąskaitos balansą: skirtumą tarp grynojo finansinio turto įsigijimo ir grynojo įsipareigojimų atsiradimo. Viešojo sektoriaus grynasis skolinimasis (PSNB) dažnai vadinamas "deficitu".
Makroseiten für andere Länder in Europa
- 🇦🇱Albanija
- 🇦🇹Austrija
- 🇧🇾Baltarusija
- 🇧🇪Belgija
- 🇧🇦Bosnija ir Hercegovina
- 🇧🇬Bulgarija
- 🇭🇷Kroatija
- 🇨🇾Kipras
- 🇨🇿Čekijos Respublika
- 🇩🇰Danija
- 🇪🇪Estija
- 🇫🇴Farerų salos
- 🇫🇮Suomija
- 🇫🇷Prancūzija
- 🇩🇪Vokietija
- 🇬🇷Graikija
- 🇭🇺Vengrija
- 🇮🇸Sala
- 🇮🇪Airija
- 🇮🇹Italija
- 🇽🇰Kosovas
- 🇱🇻Latvija
- 🇱🇮Lihtenšteinas
- 🇱🇹Lietuva
- 🇱🇺Liuksemburgas
- 🇲🇰Šiaurės Makedonija
- 🇲🇹Malta
- 🇲🇩Moldova
- 🇲🇨Monakas
- 🇲🇪Montenegro
- 🇳🇱Nyderlandai
- 🇳🇴Norvegija
- 🇵🇱Lenkija
- 🇵🇹Portugalija
- 🇷🇴Rumunija
- 🇷🇺Rusija
- 🇷🇸Serbija
- 🇸🇰Slovakija
- 🇸🇮Slovėnija
- 🇪🇸Ispanija
- 🇸🇪Švedija
- 🇨🇭Šveicarija
- 🇺🇦Ukraina
- 🇦🇩Andora
Kas yra Grynieji viešojo sektoriaus skolinimaisi
Viešasis sektorius yra svarbi makroekonomikos dalis tiek vietiniu, tiek tarptautiniu mastu. Vienas iš fundamentalių rodiklių, leidžiančių vertinti viešojo sektoriaus finansinę būklę ir jo įtaką bendrai ekonomikai, yra viešojo sektoriaus grynoji skola (angl. Public Sector Net Borrowing). Tai parametras, kuris atspindi skirtumą tarp vyriausybės pajamų ir išlaidų tam tikru laikotarpiu. Eulerpool portale pateikiama išsami ir tiksliai atnaujinta informacija apie įvairius makroekonominius rodiklius, įskaitant viešojo sektoriaus grynąjį skolinimąsi, kad ekonomikos analitikai ir verslo profesionalai galėtų priimti pagrįstus sprendimus. Viešojo sektoriaus grynoji skola yra vienas iš pagrindinių rodiklių, apibrėžiančių šalies fiskalinę politiką ir jos tvarumą. Tai skaičius, parodantis, kiek pinigų viešasis sektorius skolinasi norėdamas padengti savo išlaidas, kurios nebuvo finansuotos pajamomis. Tai gali būti traktuojama kaip ne tik deficito, bet ir pertekliaus situacija, nors dažniau terminas naudojamas deficitui apibūdinti. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad viešojo sektoriaus grynoji skola neapima vien tik centrinės vyriausybės skolų, bet ir visų kitų viešojo sektoriaus subjektų, tokių kaip vietinės savivaldybės, valstybinės įmonės bei socialinio draudimo fondai. Tad, analizė turėtų būti atliekama kompleksiškai, atsižvelgiant į visus komponentus. Vienas iš veiksnių, nuo kurių priklauso viešojo sektoriaus grynoji skola, yra ekonominis ciklas. Ekonominio pakilimo metu valstybės pajamos iš mokesčių ir kitų šaltinių paprastai didėja, kas leidžia sumažinti skolinimąsi arba net kaupti rezervus. Tuo tarpu ekonominio nuosmukio metu mokesčių įplaukos mažėja, o išlaidos socialinei apsaugai ir ekonomikos skatinimui paprastai didėja, todėl viešasis sektorius dažniau priverstas skolintis. Priklausomai nuo valstybės fiskalinės politikos strategijos, viešojo sektoriaus grynoji skola gali būti naudojama kaip priemonė ekonomikos skatinimui. Pavyzdžiui, kai ekonomika susiduria su nuosmukiu, vyriausybė gali sąmoningai didinti savo skolas, siekiant finansuoti investicijas į infrastruktūrą, švietimą ar sveikatos apsaugą. Tačiau, tai taip pat kelia ilgalaikio fiskalinio tvarumo klausimą. Persistenkant su skolų kaupimu gali kilti problemų dėl ateities palūkanų išmokų ir stiprėti galimybė finansinei krizei kilti. Analizuojant viešojo sektoriaus grynąjį skolinimąsi, labai svarbi yra duomenų kokybė ir jų pateikimas. Eulerpool svetainėje, mes esame įsipareigoję teikti patikimą ir pagal naujausius standartus atnaujintą informaciją, kuri gali būti naudinga tiek viešojo, tiek privačiojo sektoriaus atstovams. Mūsų platformoje pateikiami duomenys gali būti lengvai filtruojami pagal laikotarpius, atskiras ekonomines zonas ar specifinius viešojo sektoriaus subjektus, suteikiant vartotojams galimybę greitai ir tiksliai rasti reikiamą informaciją. Lithuanian (Lietuvos) viešojo sektoriaus grynoji skola yra kitas svarbus elementas, kurį vertėtų atidžiai analizuoti ir suprasti. Lietuva, kaip Europos Sąjungos narė, laikosi griežtų fiskalinių standartų, tačiau taip pat susiduria su iššūkiais tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. Pastaraisiais metais stebimas viešojo sektoriaus grynosios skolos augimas, kuris atspindi tiek ekonominio nuosmukio poveikį, tiek infrastruktūrines bei socialines investicijas. Tai aktuali tema, reikalaujanti gilios analizės ir konteksto supratimo. Vienas iš aspektų, į kurį verta atkreipti dėmesį, yra demografinė situacija Lietuvoje. Senėjanti visuomenė ir mažėjantis darbingų asmenų skaičius gali apsunkinti socialinės apsaugos sistemą ir didinti viešojo sektoriaus išlaidas. Tai savo ruožtu gali padidinti viešojo sektoriaus grynąjį skolinimąsi, jei nebus įgyvendintos tinkamos fiskalinės reformos. Taip pat svarbu yra tarptautiniai ekonominiai procesai, kurie gali turėti įtakos tiek pajamų, tiek išlaidų struktūrai. Eulerpool platforma taip pat teikia įžvalgas apie Lietuvos viešojo sektoriaus grynąją skolą, leidžiant vartotojams suprasti ilgalaikes ekonomines tendencijas ir priimti pagrįstus sprendimus. Peržiūrint istorinius duomenis bei prognozes, galima identifikuoti pagrindines tendencijas ir rizikas, kurios gali turėti įtakos būsimai ekonominei raidai. Viešojo sektoriaus grynąjį skolinimąsi taip pat reikėtų vertinti kontekste su kitais makroekonominiais rodikliais, tokiais kaip Bendrasis Vidaus Produktas (BVP), infliacija ir užsienio prekybos balansas. Tik kompleksinis požiūris suteikia visapusišką supratimą apie ekonomikos būklę ir jos perspektyvas. Galiausiai, vienas iš pagrindinių aspektų, kuriuos analizuoti viešojo sektoriaus grynosios skolos kontekste, yra institucijų kokybė ir jų gebėjimas efektyviai valdyti šalies ekonominius išteklius. Stiprios ir gerai valdomos institucijos gali sumažinti viešojo sektoriaus skolos kaštus ir padėti pasiekti ilgalaikį ekonominį stabilumą. Apibendrinant, viešojo sektoriaus grynoji skola yra sudėtingas, tačiau labai svarbus makroekonominis rodiklis, kuris reikalauja atidžios analizės. Eulerpool platforma teikia išsamią ir naujausią informaciją apie šį rodiklį, leidžiančią ekonomikos ekspertams ir verslo lyderiams geriau suprasti savo veiksmų poveikį ir priimti informuotus sprendimus. Lernantas duomenų kokybę ir jų prieinamumą, siekiame prisidėti prie ekonominio švietimo ir skaidrios analizės skatinimo, kas yra labai svarbu šalies ekonomikai ir jos vystymuisi.