Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų 
Portugalija Bankų paskolų palūkanų norma
Akcijos kaina
Dabartinė Bankų paskolų palūkanų norma Portugalija yra 5,77 %. Bankų paskolų palūkanų norma Portugalija sumažėjo iki 5,77 % 2024-05-01 po to, kai buvo 5,92 % 2024-04-01. Nuo 2003-01-01 iki 2024-06-01 vidutinis BVP Portugalija buvo 5,01 %. Aukščiausias lygis buvo pasiektas 2008-10-01 su 8,08 %, o žemiausia vertė buvo užfiksuota 2020-05-01 su 1,63 %.
Bankų paskolų palūkanų norma ·
Max
| Banko kredito palūkanų norma | |
|---|---|
| 2003-01-01 | 6,69 % |
| 2003-02-01 | 6,62 % |
| 2003-03-01 | 6,59 % |
| 2003-04-01 | 6,42 % |
| 2003-05-01 | 6,37 % |
| 2003-06-01 | 6,04 % |
| 2003-07-01 | 6,04 % |
| 2003-08-01 | 5,97 % |
| 2003-09-01 | 5,93 % |
| 2003-10-01 | 5,94 % |
| 2003-11-01 | 5,85 % |
| 2003-12-01 | 5,63 % |
| 2004-01-01 | 5,76 % |
| 2004-02-01 | 5,75 % |
| 2004-03-01 | 5,68 % |
| 2004-04-01 | 5,54 % |
| 2004-05-01 | 5,60 % |
| 2004-06-01 | 5,62 % |
| 2004-07-01 | 5,69 % |
| 2004-08-01 | 5,80 % |
| 2004-09-01 | 5,72 % |
| 2004-10-01 | 5,75 % |
| 2004-11-01 | 5,72 % |
| 2004-12-01 | 5,52 % |
| 2005-01-01 | 5,75 % |
| 2005-02-01 | 5,82 % |
| 2005-03-01 | 5,72 % |
| 2005-04-01 | 5,76 % |
| 2005-05-01 | 5,75 % |
| 2005-06-01 | 5,70 % |
| 2005-07-01 | 5,63 % |
| 2005-08-01 | 5,81 % |
| 2005-09-01 | 5,74 % |
| 2005-10-01 | 5,74 % |
| 2005-11-01 | 5,84 % |
| 2005-12-01 | 5,73 % |
| 2006-01-01 | 5,84 % |
| 2006-02-01 | 5,98 % |
| 2006-03-01 | 6,05 % |
| 2006-04-01 | 6,10 % |
| 2006-05-01 | 6,12 % |
| 2006-06-01 | 6,10 % |
| 2006-07-01 | 6,23 % |
| 2006-08-01 | 6,38 % |
| 2006-09-01 | 6,43 % |
| 2006-10-01 | 6,54 % |
| 2006-11-01 | 6,61 % |
| 2006-12-01 | 6,52 % |
| 2007-01-01 | 6,77 % |
| 2007-02-01 | 6,86 % |
| 2007-03-01 | 6,82 % |
| 2007-04-01 | 6,82 % |
| 2007-05-01 | 7,10 % |
| 2007-06-01 | 6,92 % |
| 2007-07-01 | 6,87 % |
| 2007-08-01 | 7,11 % |
| 2007-09-01 | 7,32 % |
| 2007-10-01 | 7,42 % |
| 2007-11-01 | 7,37 % |
| 2007-12-01 | 7,25 % |
| 2008-01-01 | 7,56 % |
| 2008-02-01 | 7,25 % |
| 2008-03-01 | 7,27 % |
| 2008-04-01 | 7,53 % |
| 2008-05-01 | 7,66 % |
| 2008-06-01 | 7,68 % |
| 2008-07-01 | 7,78 % |
| 2008-08-01 | 7,93 % |
| 2008-09-01 | 7,83 % |
| 2008-10-01 | 8,08 % |
| 2008-11-01 | 7,97 % |
| 2008-12-01 | 7,26 % |
| 2009-01-01 | 7,12 % |
| 2009-02-01 | 6,50 % |
| 2009-03-01 | 6,16 % |
| 2009-04-01 | 5,85 % |
| 2009-05-01 | 5,71 % |
| 2009-06-01 | 5,68 % |
| 2009-07-01 | 5,51 % |
| 2009-08-01 | 5,43 % |
| 2009-09-01 | 5,28 % |
| 2009-10-01 | 5,19 % |
| 2009-11-01 | 5,08 % |
| 2009-12-01 | 4,95 % |
| 2010-01-01 | 5,09 % |
| 2010-02-01 | 5,14 % |
| 2010-03-01 | 5,10 % |
| 2010-04-01 | 5,21 % |
| 2010-05-01 | 5,13 % |
| 2010-06-01 | 5,25 % |
| 2010-07-01 | 5,32 % |
| 2010-08-01 | 5,58 % |
| 2010-09-01 | 5,54 % |
| 2010-10-01 | 5,72 % |
| 2010-11-01 | 5,99 % |
| 2010-12-01 | 5,92 % |
| 2011-01-01 | 6,04 % |
| 2011-02-01 | 6,28 % |
| 2011-03-01 | 6,45 % |
| 2011-04-01 | 6,47 % |
| 2011-05-01 | 6,59 % |
| 2011-06-01 | 6,87 % |
| 2011-07-01 | 7,03 % |
| 2011-08-01 | 7,23 % |
| 2011-09-01 | 7,24 % |
| 2011-10-01 | 7,46 % |
| 2011-11-01 | 7,56 % |
| 2011-12-01 | 7,53 % |
| 2012-01-01 | 7,62 % |
| 2012-02-01 | 7,54 % |
| 2012-03-01 | 7,40 % |
| 2012-04-01 | 7,31 % |
| 2012-05-01 | 7,16 % |
| 2012-06-01 | 7,13 % |
| 2012-07-01 | 7,06 % |
| 2012-08-01 | 6,96 % |
| 2012-09-01 | 6,81 % |
| 2012-10-01 | 6,79 % |
| 2012-11-01 | 6,68 % |
| 2012-12-01 | 6,53 % |
| 2013-01-01 | 6,68 % |
| 2013-02-01 | 6,60 % |
| 2013-03-01 | 6,56 % |
| 2013-04-01 | 6,63 % |
| 2013-05-01 | 6,51 % |
| 2013-06-01 | 6,33 % |
| 2013-07-01 | 6,42 % |
| 2013-08-01 | 6,43 % |
| 2013-09-01 | 6,24 % |
| 2013-10-01 | 6,27 % |
| 2013-11-01 | 6,14 % |
| 2013-12-01 | 5,90 % |
| 2014-01-01 | 6,18 % |
| 2014-02-01 | 6,02 % |
| 2014-03-01 | 5,85 % |
| 2014-04-01 | 5,91 % |
| 2014-05-01 | 5,81 % |
| 2014-06-01 | 5,59 % |
| 2014-07-01 | 5,46 % |
| 2014-08-01 | 5,42 % |
| 2014-09-01 | 5,19 % |
| 2014-10-01 | 5,20 % |
| 2014-11-01 | 4,92 % |
| 2014-12-01 | 4,68 % |
| 2015-01-01 | 4,97 % |
| 2015-02-01 | 4,70 % |
| 2015-03-01 | 4,49 % |
| 2015-04-01 | 4,45 % |
| 2015-05-01 | 4,29 % |
| 2015-06-01 | 4,06 % |
| 2015-07-01 | 4,11 % |
| 2015-08-01 | 4,15 % |
| 2015-09-01 | 4,01 % |
| 2015-10-01 | 3,99 % |
| 2015-11-01 | 3,80 % |
| 2015-12-01 | 3,64 % |
| 2016-01-01 | 3,89 % |
| 2016-02-01 | 3,72 % |
| 2016-03-01 | 3,56 % |
| 2016-04-01 | 3,60 % |
| 2016-05-01 | 3,52 % |
| 2016-06-01 | 3,34 % |
| 2016-07-01 | 3,45 % |
| 2016-08-01 | 3,42 % |
| 2016-09-01 | 3,40 % |
| 2016-10-01 | 3,40 % |
| 2016-11-01 | 3,35 % |
| 2016-12-01 | 3,20 % |
| 2017-01-01 | 3,34 % |
| 2017-02-01 | 3,25 % |
| 2017-03-01 | 3,17 % |
| 2017-04-01 | 3,23 % |
| 2017-05-01 | 3,13 % |
| 2017-06-01 | 3,00 % |
| 2017-07-01 | 3,08 % |
| 2017-08-01 | 3,13 % |
| 2017-09-01 | 3,03 % |
| 2017-10-01 | 3,08 % |
| 2017-11-01 | 2,96 % |
| 2017-12-01 | 2,87 % |
| 2018-01-01 | 2,86 % |
| 2018-02-01 | 2,90 % |
| 2018-03-01 | 2,81 % |
| 2018-04-01 | 2,89 % |
| 2018-05-01 | 2,83 % |
| 2018-06-01 | 2,64 % |
| 2018-07-01 | 2,68 % |
| 2018-08-01 | 2,75 % |
| 2018-09-01 | 2,74 % |
| 2018-10-01 | 2,81 % |
| 2018-11-01 | 2,74 % |
| 2018-12-01 | 2,65 % |
| 2019-01-01 | 2,73 % |
| 2019-02-01 | 2,71 % |
| 2019-03-01 | 2,67 % |
| 2019-04-01 | 2,69 % |
| 2019-05-01 | 2,61 % |
| 2019-06-01 | 2,58 % |
| 2019-07-01 | 2,51 % |
| 2019-08-01 | 2,62 % |
| 2019-09-01 | 2,57 % |
| 2019-10-01 | 2,62 % |
| 2019-11-01 | 2,57 % |
| 2019-12-01 | 2,49 % |
| 2020-01-01 | 2,60 % |
| 2020-02-01 | 2,51 % |
| 2020-03-01 | 2,46 % |
| 2020-04-01 | 2,32 % |
| 2020-05-01 | 1,63 % |
| 2020-06-01 | 1,87 % |
| 2020-07-01 | 2,08 % |
| 2020-08-01 | 2,20 % |
| 2020-09-01 | 2,09 % |
| 2020-10-01 | 2,26 % |
| 2020-11-01 | 2,22 % |
| 2020-12-01 | 2,25 % |
| 2021-01-01 | 2,39 % |
| 2021-02-01 | 2,00 % |
| 2021-03-01 | 2,21 % |
| 2021-04-01 | 2,36 % |
| 2021-05-01 | 2,37 % |
| 2021-06-01 | 2,32 % |
| 2021-07-01 | 2,14 % |
| 2021-08-01 | 2,19 % |
| 2021-09-01 | 2,24 % |
| 2021-10-01 | 2,27 % |
| 2021-11-01 | 2,16 % |
| 2021-12-01 | 2,08 % |
| 2022-01-01 | 2,26 % |
| 2022-02-01 | 2,11 % |
| 2022-03-01 | 2,07 % |
| 2022-04-01 | 2,06 % |
| 2022-05-01 | 2,10 % |
| 2022-06-01 | 2,23 % |
| 2022-07-01 | 2,66 % |
| 2022-08-01 | 2,87 % |
| 2022-09-01 | 3,27 % |
| 2022-10-01 | 3,97 % |
| 2022-11-01 | 4,25 % |
| 2022-12-01 | 4,39 % |
| 2023-01-01 | 4,86 % |
| 2023-02-01 | 5,08 % |
| 2023-03-01 | 5,25 % |
| 2023-04-01 | 5,43 % |
| 2023-05-01 | 5,57 % |
| 2023-06-01 | 5,70 % |
| 2023-07-01 | 5,84 % |
| 2023-08-01 | 5,98 % |
| 2023-09-01 | 5,99 % |
| 2023-10-01 | 6,10 % |
| 2023-11-01 | 6,09 % |
| 2023-12-01 | 5,87 % |
| 2024-01-01 | 5,90 % |
| 2024-02-01 | 5,86 % |
| 2024-03-01 | 5,95 % |
| 2024-04-01 | 5,92 % |
| 2024-05-01 | 5,77 % |
Bankų paskolų palūkanų norma Istorija
| Data | Vertė |
|---|---|
| 2024-05-01 | 5,77 % |
| 2024-04-01 | 5,92 % |
| 2024-03-01 | 5,95 % |
| 2024-02-01 | 5,86 % |
| 2024-01-01 | 5,9 % |
| 2023-12-01 | 5,87 % |
| 2023-11-01 | 6,09 % |
| 2023-10-01 | 6,1 % |
| 2023-09-01 | 5,99 % |
| 2023-08-01 | 5,98 % |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Bankų paskolų palūkanų norma
| Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
|---|---|---|---|
🇵🇹 Asmeninės išlaidos | 2,7 % | 2,5 % | Mėnesinis |
🇵🇹 Asmeninės santaupos | 6,6 % | 5,8 % | Ketvirtis |
🇵🇹 Degalų kainos | 1,59 USD/Liter | 1,85 USD/Liter | Mėnesinis |
🇵🇹 Mažmeninės prekybos apyvarta MoM | 0,7 % | 0,4 % | Mėnesinis |
🇵🇹 Mažmeninės prekybos apyvarta YoY | 2,8 % | 1,8 % | Mėnesinis |
🇵🇹 Namų ūkių skola prie BVP | 56 % of GDP | 57,3 % of GDP | Ketvirtis |
🇵🇹 Prieinamos asmeninės pajamos | 55,098 mlrd. EUR | 54,434 mlrd. EUR | Ketvirtis |
🇵🇹 Šeimos skolos palyginti su pajamomis | 88,63 % | 93,36 % | Kasmetinis |
🇵🇹 Vartojimo paskolos | 129,288 mlrd. EUR | 128,928 mlrd. EUR | Mėnesinis |
🇵🇹 Vartotojų išlaidos | 33,862 mlrd. EUR | 33,511 mlrd. EUR | Ketvirtis |
🇵🇹 Vartotojų pasitikėjimas | −17,2 points | −18,5 points | Mėnesinis |
Portugalijoje bankų skolinimo norma yra vidutinė palūkanų norma, kurią komerciniai bankai taiko paskoloms privačiam asmenims ir įmonėms.
Makroseiten für andere Länder in Europa
- 🇦🇱Albanija
- 🇦🇹Austrija
- 🇧🇾Baltarusija
- 🇧🇪Belgija
- 🇧🇦Bosnija ir Hercegovina
- 🇧🇬Bulgarija
- 🇭🇷Kroatija
- 🇨🇾Kipras
- 🇨🇿Čekijos Respublika
- 🇩🇰Danija
- 🇪🇪Estija
- 🇫🇴Farerų salos
- 🇫🇮Suomija
- 🇫🇷Prancūzija
- 🇩🇪Vokietija
- 🇬🇷Graikija
- 🇭🇺Vengrija
- 🇮🇸Sala
- 🇮🇪Airija
- 🇮🇹Italija
- 🇽🇰Kosovas
- 🇱🇻Latvija
- 🇱🇮Lihtenšteinas
- 🇱🇹Lietuva
- 🇱🇺Liuksemburgas
- 🇲🇰Šiaurės Makedonija
- 🇲🇹Malta
- 🇲🇩Moldova
- 🇲🇨Monakas
- 🇲🇪Montenegro
- 🇳🇱Nyderlandai
- 🇳🇴Norvegija
- 🇵🇱Lenkija
- 🇷🇴Rumunija
- 🇷🇺Rusija
- 🇷🇸Serbija
- 🇸🇰Slovakija
- 🇸🇮Slovėnija
- 🇪🇸Ispanija
- 🇸🇪Švedija
- 🇨🇭Šveicarija
- 🇺🇦Ukraina
- 🇬🇧Jungtinė Karalystė
- 🇦🇩Andora
Kas yra Bankų paskolų palūkanų norma
Paskolos palūkanų normos yra esminė makroekonomikos kategorija, turinti didelę įtaką šalies ekonomikai ir finansų sektoriui. Šiame straipsnyje detaliai panagrinėsime, kas yra bankų paskolų palūkanų normos, kiek jos svarbios ekonomikai, kaip jos veikia įvairius ekonominius veiksnius, bei kokios yra jų įtakos Lietuvos kontekste. Paskolos palūkanų normos – tai procentas, kurį bankai taiko už skolinimąsi. Ši norma yra svarbus rodiklis, nes ji tiesiogiai veikia pinigų pasiūlą ir paklausą rinkoje. Esant žemoms palūkanų normoms, skolinimasis tampa pigesnis, todėl daugiau verslo subjektų ir individualių vartotojų skolinasi pinigus, didinant rinkos aktyvumą ir skatindami ekonomikos augimą. Priešingai, esant aukštoms palūkanų normoms, skolinimasis tampa brangesnis, tad sumažėja ir rinkos aktyvumas. Bankų paskolų palūkanų normos yra nustatomos remiantis keletu veiksnių. Pagrindiniai iš jų yra centrinio banko nustatyta pagrindinė palūkanų norma, infliacija, šalies ekonominė situacija, finansų rinkų stabilumas ir bankų likvidumas. Lietuvos centrinis bankas, vadovaudamasis Europos Centrinio Banko (ECB) politika, nustato šalies pagrindinę palūkanų normą, kuri yra esminis orientyras bankams, nustatantiems savo skolinimo palūkanų normas. Palūkanų normų poveikis ekonomikai gali būti įvairiapusis. Mažesnės bankų paskolų palūkanų normos skatina investicijas, nes įmonės lengviau gauna kreditus plėtrai ir vystymui. Tai gali paskatinti ekonomikos augimą, sukurti naujas darbo vietas ir padidinti vartojimą. Galop, didėjantis nacionalinės produkcijos kiekis ir mažėjantis nedarbo lygis gali teigiamai paveikti visą šalies ekonomiką. Tuo pačiu metu žemos palūkanų normos gali padidinti infliaciją, nes padidėja bendroji paklausa prekėms ir paslaugoms. Kita vertus, aukštesnės palūkanų normos gali mažinti investicijas, nes skolinimasis tampa brangesnis. Tai gali sustabdyti ekonomikos augimą, sumažinti vartojimą ir padidinti nedarbo lygį. Aukštos palūkanų normos gali padėti kovoti su infliacija, nes mažėjanti paklausa mažina kainų spaudimą. Taip yra užtikrinamas kainų stabilumas ekonomikoje. Lietuvos bankų paskolų palūkanų normos yra iš dalies priklausomos nuo ekonominių sąlygų Eurozonoje, kurioje Lietuva yra narys. Europos Centrinis Bankas (ECB) nustato bendrą Eurozonos pinigų politiką, įskaitant ir pagrindinę palūkanų normą, kuria orientuojasi nacionaliniai centriniai bankai. Todėl Lietuvos bankų skolinimo palūkanų normos yra formuojamos atsižvelgiant į ECB politiką ir Lietuvos ekonominę situaciją. Lietuvos finansų sektorius yra stabilus ir gerai reguliuojamas, todėl bankų paskolų palūkanų normos dažniausiai atspindi realią ekonominę situaciją. Tinkamas šių normų valdymas yra svarbus siekiant išlaikyti ekonomikos augimą, užtikrinti finansinį stabilumą ir kovoti su infliacija. Lietuvos centrinis bankas aktyviai stebi ekonomikos rodiklius ir prireikus koreguoja pinigų politiką, kad būtų pasiekti nustatyti ekonominiai tikslai. Svarbu pažymėti, jog bankų paskolų palūkanų normų dinamika gali turėti didelę įtaką tiek verslo subjektams, tiek individualiems vartotojams. Verslo subjektai, ypač mažos ir vidutinės įmonės, dažnai remiasi bankų paskolomis siekdamos finansuoti savo veiklos plėtrą. Todėl palūkanų normų pokyčiai gali tiesiogiai paveikti jų finansines galimybes ir konkurencingumą rinkoje. Individualiems vartotojams palūkanų normos dažniausiai daro didžiausią įtaką per būsto paskolų rinką. Didėjant skolinimo kainoms, gali sumažėti būsto paklausa, o tai savo ruožtu gali paveikti nekilnojamojo turto rinkos dinamiką. Mažėjant palūkanų normoms, būsto paskolos tampa prieinamesnės, todėl auga būsto pirkimų skaičius ir nekilnojamojo turto rinka tampa dinamiškesnė. Apbendrinant, bankų paskolų palūkanų normos yra svarbus ekonominis veiksnys, turintis didelę įtaką šalies ekonominei situacijai, finansų rinkos stabilumui ir individualių vartotojų bei verslo subjektų finansinėms galimybėms. Lietuvoje šių normų valdymas yra kruopščiai reguliuojamas ir atspindi šalies ekonomikos realijas bei Europos Centrinio Banko politiką. Mūsų tinklalapis „eulerpool“ teikia profesionalią ir išsamią makroekonominių duomenų analizę, įskaitant ir bankų paskolų palūkanų normas. Mūsų tikslas yra suteikti naudotojams patikimą informaciją, kuri padėtų priimti informuotus finansinius sprendimus ir geriau suprasti ekonomikos tendencijas. Tikime, kad šis išsamus straipsnis apie bankų paskolų palūkanų normas padės mums pasiekti šį tikslą bei toliau kurti vertę mūsų lankytojams.