Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų 
Portugalija Išorinė skola
Akcijos kaina
Dabartinė Išorinė skola vertė Portugalija yra 398,714 mlrd. EUR. Išorinė skola Portugalija sumažėjo iki 398,714 mlrd. EUR 2023-09-01, kai anksčiau buvo 403,246 mlrd. EUR 2023-06-01. Nuo 1996-03-01 iki 2023-12-01, vidutinis BVP Portugalija buvo 309,92 mlrd. EUR. Visų laikų aukščiausias taškas buvo pasiektas 2010-06-01 su 421,13 mlrd. EUR, o žemiausia vertė buvo užfiksuota 1996-03-01 su 56,39 mlrd. EUR.
Išorinė skola ·
Max
| Užsienio skola | |
|---|---|
| 1996-03-01 | 56,39 mlrd. EUR |
| 1996-06-01 | 56,52 mlrd. EUR |
| 1996-09-01 | 58,45 mlrd. EUR |
| 1996-12-01 | 59,84 mlrd. EUR |
| 1997-03-01 | 64,20 mlrd. EUR |
| 1997-06-01 | 71,17 mlrd. EUR |
| 1997-09-01 | 76,38 mlrd. EUR |
| 1997-12-01 | 81,07 mlrd. EUR |
| 1998-03-01 | 83,80 mlrd. EUR |
| 1998-06-01 | 85,81 mlrd. EUR |
| 1998-09-01 | 92,95 mlrd. EUR |
| 1998-12-01 | 100,13 mlrd. EUR |
| 1999-03-01 | 106,36 mlrd. EUR |
| 1999-06-01 | 111,46 mlrd. EUR |
| 1999-09-01 | 116,69 mlrd. EUR |
| 1999-12-01 | 121,83 mlrd. EUR |
| 2000-03-01 | 132,95 mlrd. EUR |
| 2000-06-01 | 140,17 mlrd. EUR |
| 2000-09-01 | 142,42 mlrd. EUR |
| 2000-12-01 | 157,61 mlrd. EUR |
| 2001-03-01 | 170,26 mlrd. EUR |
| 2001-06-01 | 182,29 mlrd. EUR |
| 2001-09-01 | 184,19 mlrd. EUR |
| 2001-12-01 | 196,66 mlrd. EUR |
| 2002-03-01 | 205,40 mlrd. EUR |
| 2002-06-01 | 213,68 mlrd. EUR |
| 2002-09-01 | 222,75 mlrd. EUR |
| 2002-12-01 | 218,74 mlrd. EUR |
| 2003-03-01 | 225,63 mlrd. EUR |
| 2003-06-01 | 233,68 mlrd. EUR |
| 2003-09-01 | 239,89 mlrd. EUR |
| 2003-12-01 | 235,62 mlrd. EUR |
| 2004-03-01 | 253,34 mlrd. EUR |
| 2004-06-01 | 257,06 mlrd. EUR |
| 2004-09-01 | 256,47 mlrd. EUR |
| 2004-12-01 | 251,02 mlrd. EUR |
| 2005-03-01 | 257,96 mlrd. EUR |
| 2005-06-01 | 269,75 mlrd. EUR |
| 2005-09-01 | 276,86 mlrd. EUR |
| 2005-12-01 | 280,29 mlrd. EUR |
| 2006-03-01 | 295,88 mlrd. EUR |
| 2006-06-01 | 301,72 mlrd. EUR |
| 2006-09-01 | 298,89 mlrd. EUR |
| 2006-12-01 | 308,67 mlrd. EUR |
| 2007-03-01 | 313,18 mlrd. EUR |
| 2007-06-01 | 329,48 mlrd. EUR |
| 2007-09-01 | 337,29 mlrd. EUR |
| 2007-12-01 | 342,35 mlrd. EUR |
| 2008-03-01 | 347,76 mlrd. EUR |
| 2008-06-01 | 360,24 mlrd. EUR |
| 2008-09-01 | 365,86 mlrd. EUR |
| 2008-12-01 | 362,53 mlrd. EUR |
| 2009-03-01 | 369,34 mlrd. EUR |
| 2009-06-01 | 375,21 mlrd. EUR |
| 2009-09-01 | 385,30 mlrd. EUR |
| 2009-12-01 | 395,66 mlrd. EUR |
| 2010-03-01 | 414,58 mlrd. EUR |
| 2010-06-01 | 421,13 mlrd. EUR |
| 2010-09-01 | 414,88 mlrd. EUR |
| 2010-12-01 | 407,96 mlrd. EUR |
| 2011-03-01 | 400,16 mlrd. EUR |
| 2011-06-01 | 391,14 mlrd. EUR |
| 2011-09-01 | 391,79 mlrd. EUR |
| 2011-12-01 | 385,50 mlrd. EUR |
| 2012-03-01 | 394,18 mlrd. EUR |
| 2012-06-01 | 400,75 mlrd. EUR |
| 2012-09-01 | 399,13 mlrd. EUR |
| 2012-12-01 | 400,29 mlrd. EUR |
| 2013-03-01 | 401,72 mlrd. EUR |
| 2013-06-01 | 401,30 mlrd. EUR |
| 2013-09-01 | 385,47 mlrd. EUR |
| 2013-12-01 | 386,40 mlrd. EUR |
| 2014-03-01 | 401,75 mlrd. EUR |
| 2014-06-01 | 406,85 mlrd. EUR |
| 2014-09-01 | 406,64 mlrd. EUR |
| 2014-12-01 | 408,34 mlrd. EUR |
| 2015-03-01 | 415,24 mlrd. EUR |
| 2015-06-01 | 406,75 mlrd. EUR |
| 2015-09-01 | 398,84 mlrd. EUR |
| 2015-12-01 | 399,22 mlrd. EUR |
| 2016-03-01 | 394,20 mlrd. EUR |
| 2016-06-01 | 398,44 mlrd. EUR |
| 2016-09-01 | 398,68 mlrd. EUR |
| 2016-12-01 | 399,35 mlrd. EUR |
| 2017-03-01 | 403,78 mlrd. EUR |
| 2017-06-01 | 406,41 mlrd. EUR |
| 2017-09-01 | 406,01 mlrd. EUR |
| 2017-12-01 | 407,48 mlrd. EUR |
| 2018-03-01 | 410,20 mlrd. EUR |
| 2018-06-01 | 411,68 mlrd. EUR |
| 2018-09-01 | 407,31 mlrd. EUR |
| 2018-12-01 | 412,77 mlrd. EUR |
| 2019-03-01 | 414,41 mlrd. EUR |
| 2019-06-01 | 417,36 mlrd. EUR |
| 2019-09-01 | 413,61 mlrd. EUR |
| 2019-12-01 | 409,81 mlrd. EUR |
| 2020-03-01 | 410,72 mlrd. EUR |
| 2020-06-01 | 414,70 mlrd. EUR |
| 2020-09-01 | 414,46 mlrd. EUR |
| 2020-12-01 | 410,35 mlrd. EUR |
| 2021-03-01 | 409,27 mlrd. EUR |
| 2021-06-01 | 415,93 mlrd. EUR |
| 2021-09-01 | 414,85 mlrd. EUR |
| 2021-12-01 | 408,40 mlrd. EUR |
| 2022-03-01 | 407,25 mlrd. EUR |
| 2022-06-01 | 402,00 mlrd. EUR |
| 2022-09-01 | 405,31 mlrd. EUR |
| 2022-12-01 | 402,10 mlrd. EUR |
| 2023-03-01 | 405,47 mlrd. EUR |
| 2023-06-01 | 403,25 mlrd. EUR |
| 2023-09-01 | 398,71 mlrd. EUR |
Išorinė skola Istorija
| Data | Vertė |
|---|---|
| 2023-09-01 | 398,714 mlrd. EUR |
| 2023-06-01 | 403,246 mlrd. EUR |
| 2023-03-01 | 405,469 mlrd. EUR |
| 2022-12-01 | 402,101 mlrd. EUR |
| 2022-09-01 | 405,306 mlrd. EUR |
| 2022-06-01 | 401,999 mlrd. EUR |
| 2022-03-01 | 407,247 mlrd. EUR |
| 2021-12-01 | 408,401 mlrd. EUR |
| 2021-09-01 | 414,85 mlrd. EUR |
| 2021-06-01 | 415,928 mlrd. EUR |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Išorinė skola
| Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
|---|---|---|---|
🇵🇹 Apyvartos balansas prie BVP | −1,1 % of GDP | −0,8 % of GDP | Kasmetinis |
🇵🇹 Aukso atsargos | 382,66 Tonnes | 382,63 Tonnes | Ketvirtis |
🇵🇹 Eksportai | 6,877 mlrd. EUR | 6,766 mlrd. EUR | Mėnesinis |
🇵🇹 Gamtninio dujų importas | 16 421,347 Terajoule | 13 529,603 Terajoule | Mėnesinis |
🇵🇹 Ginklų pardavimai | 10 mln. SIPRI TIV | 2 mln. SIPRI TIV | Kasmetinis |
🇵🇹 Importas | 8,517 mlrd. EUR | 9,071 mlrd. EUR | Mėnesinis |
🇵🇹 Kapitalo srautai | 323,37 mln. EUR | 2,009 mlrd. EUR | Mėnesinis |
🇵🇹 Pasiūlymo sąskaita | 877,55 mln. EUR | 480,44 mln. EUR | Mėnesinis |
🇵🇹 Pervedimai | 329,09 mln. EUR | 320,77 mln. EUR | Mėnesinis |
🇵🇹 Prekybos balansas | −2,357 mlrd. EUR | −1,637 mlrd. EUR | Mėnesinis |
🇵🇹 Terorizmo indeksas | 0 Points | 0 Points | Kasmetinis |
🇵🇹 Turistų atvykimai | 1,673 mln. Persons | 1,403 mln. Persons | Mėnesinis |
🇵🇹 Turizmo pajamos | 2,058 mlrd. EUR | 1,937 mlrd. EUR | Mėnesinis |
🇵🇹 Užsienio skolos prieš BVP | 151 % of GDP | 150 % of GDP | Ketvirtis |
🇵🇹 Užsienio tiesioginės investicijos | 1,481 mlrd. EUR | 1,172 mlrd. EUR | Mėnesinis |
Portugalijoje išorinė skola yra bendros skolos dalis, kurią šalis yra skolinga užsienio kreditoriams.
Makroseiten für andere Länder in Europa
- 🇦🇱Albanija
- 🇦🇹Austrija
- 🇧🇾Baltarusija
- 🇧🇪Belgija
- 🇧🇦Bosnija ir Hercegovina
- 🇧🇬Bulgarija
- 🇭🇷Kroatija
- 🇨🇾Kipras
- 🇨🇿Čekijos Respublika
- 🇩🇰Danija
- 🇪🇪Estija
- 🇫🇴Farerų salos
- 🇫🇮Suomija
- 🇫🇷Prancūzija
- 🇩🇪Vokietija
- 🇬🇷Graikija
- 🇭🇺Vengrija
- 🇮🇸Sala
- 🇮🇪Airija
- 🇮🇹Italija
- 🇽🇰Kosovas
- 🇱🇻Latvija
- 🇱🇮Lihtenšteinas
- 🇱🇹Lietuva
- 🇱🇺Liuksemburgas
- 🇲🇰Šiaurės Makedonija
- 🇲🇹Malta
- 🇲🇩Moldova
- 🇲🇨Monakas
- 🇲🇪Montenegro
- 🇳🇱Nyderlandai
- 🇳🇴Norvegija
- 🇵🇱Lenkija
- 🇷🇴Rumunija
- 🇷🇺Rusija
- 🇷🇸Serbija
- 🇸🇰Slovakija
- 🇸🇮Slovėnija
- 🇪🇸Ispanija
- 🇸🇪Švedija
- 🇨🇭Šveicarija
- 🇺🇦Ukraina
- 🇬🇧Jungtinė Karalystė
- 🇦🇩Andora
Kas yra Išorinė skola
Išorinė skola yra viena iš svarbiausių makroekonomikos kategorijų, kuri turi didelę įtaką šalies ekonomikai ir jos stabilumui. Šiame straipsnyje aptarsime išorinės skolos sąvoką, priežastis, dėl kurių skolinamasi iš užsienio, jos privalumus ir trūkumus, bei Lietuvos situaciją šioje srityje. Išorinė skola paprastai apibrėžiama kaip bendra valstybės, privačių įmonių ir finansinių institucijų įsipareigojimų suma užsienio kreditoriams. Tai gali būti įvairūs skolų instrumentai, tokie kaip obligacijos, paskolos bankams, tarptautinėse finansų organizacijose finansuojami projektai ir t.t. Išorinė skola dažnai matuojama kaip santykis su BVP (bendruoju vidaus produktu), nes tai leidžia tiksliau įvertinti šalies sugebėjimą aptarnauti savo skolą. Yra keli pagrindiniai veiksniai, kurie skatina valstybes skolintis iš užsienio. Pirmiausia, tai gali būti susiję su investicijomis į infrastruktūrą, kurių finansavimas iš vidinių išteklių gali būti nepakankamas. Pavyzdžiui, statybos projektai, transporto sistemos plėtra ar energijos sektoriaus modernizavimas gali reikalauti didelio pradinio kapitalo, kurio nėra įmanoma greitai surinkti vidinių šaltinių sąskaita. Tokiu atveju, skolintis iš tarptautinių kreditorių gali būti efektyvus būdas užtikrinti šių svarbių projektų vykdymą. Antras pagrindinis išorinio skolinimosi motyvas gali būti siekis subalansuoti prekybos deficitą. Jei šalies importas viršija eksportą, tai sukuria prekybos deficitą. Norint padengti šį deficitą, šalis gali būti priversta skolintis iš užsienio. Toks skolinimasis padeda išlaikyti stabilų valiutos keitimo kursą ir išvengti staigių finansinių sukrėtimų. Trečias veiksnys gali būti susijęs su makroekonominės politikos vykdymu. Valstybės gali skolintis, norėdamos stabilizuoti ekonomiką per krizes, užtikrinti socialinių programų finansavimą arba perskirstyti išlaidas tarp laikotarpių. Tai ypač svarbu mažesnėms, augančioms ekonomikoms, tokioms kaip Lietuva, kur trumpalaikės finansinės injekcijos gali būti būtinos siekiant užtikrinti ilgalaikį ekonominį stabilumą ir augimą. Kaip ir kiekviena ekonominė priemonė, išorinė skola turi tiek privalumus, tiek trūkumus. Privalumai apima galimybę greičiau pasiekti ekonominius tikslus, finansuoti svarbius investicinius projektus ir stiprinti ekonomiką. Be to, esant palankioms sąlygoms finansų rinkose, šie skolinti ištekliai gali būti pigūs ir lengvai prieinami. Tačiau svarbu suprasti ir išorinės skolos trūkumus. Pirmiausia, didelis išorės skolos lygis gali tapti rizikos veiksniu, nes gali sukelti finansinį nestabilumą. Aukšta skolos aptarnavimo kaina gali priversti šalį mažinti išlaidas socialinėms programoms, švietimui ar sveikatos apsaugai. Be to, užsienio kreditoriai gali daryti politinį spaudimą, reikalauti struktūrinių reformų arba privatizacijos, kuri gali būti ne visada naudinga. Kalbant apie Lietuvos situaciją, reikia atkreipti dėmesį, kad per pastarąjį dešimtmetį šalis pasiekė reikšmingą ekonominį augimą ir stabilumą. Tačiau Lietuvos išorinė skola vis dar yra svarbus rodiklis, nes ją sudaro tiek valstybinės, tiek privačios skolos. Lietuvos valdžia ir finansų institucijos nuolat stebi išorinės skolos dinamiką ir siekia užtikrinti, kad ji būtų tvari ir valdoma. Lietuvos išorinė skola pastaraisiais metais susiklostė dėl kelių priežasčių. Pirma, tai buvo susiję su investicijomis į infrastruktūros projektus, ypač į transporto ir energetikos sektorius. Antra, skolinimasis buvo naudojamas subalansuoti biudžeto deficitą ir stabilizuoti valiutos keitimo kursą. Trečia, Lietuvos ekonomika yra atvira ir integruota į pasaulinę rinką, todėl išorinės skolos naudojimas yra natūralus mechanizmas, leidžiantis šaliai prisitaikyti prie tarptautinių finansų rinkų sąlygų. Ateityje Lietuva turės toliau atsakingai valdyti savo išorinę skolą, siekdama išlaikyti ekonominį augimą ir finansinį stabilumą. Tai apima ne tik teisingą skolų naudojimą, bet ir ilgalaikių struktūrinių reformų įgyvendinimą, siekiant padidinti šalies konkurencingumą ir užtikrinti tvarų ekonomikos augimą. Eulerpool, būdamas profesionalus makroekonominių duomenų teikėjas, padės stebėti ir analizuoti išorinės skolos dinamiką, leisdamas sprendimų priėmėjams priimti informuotus ir atsakingus sprendimus.