Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų 
Libija Maisto infliacija
Akcijos kaina
Dabartinė Maisto infliacija vertė Libija yra 2,44 %. Maisto infliacija Libija sumažėjo iki 2,44 % 2024-02-01, po to, kai buvo 2,51 % 2024-01-01. Nuo 2005-01-01 iki 2024-03-01 vidutinis BVP Libija buvo 9,28 %. Visų laikų aukščiausias lygis buvo pasiektas 2017-12-01 su 52,64 %, o žemiausia vertė buvo užfiksuota 2012-10-01 su −12,12 %.
Maisto infliacija ·
Max
| Maisto produktų infliacija | |
|---|---|
| 2005-05-01 | 2,74 % |
| 2005-06-01 | 6,67 % |
| 2005-07-01 | 10,21 % |
| 2005-08-01 | 9,69 % |
| 2005-09-01 | 4,46 % |
| 2005-10-01 | 23,80 % |
| 2005-11-01 | 16,89 % |
| 2005-12-01 | 20,52 % |
| 2006-02-01 | 4,20 % |
| 2006-03-01 | 5,42 % |
| 2006-04-01 | 2,72 % |
| 2006-05-01 | 0,99 % |
| 2006-06-01 | 0,99 % |
| 2006-09-01 | 1,84 % |
| 2006-11-01 | 0,75 % |
| 2006-12-01 | 4,42 % |
| 2007-01-01 | 3,86 % |
| 2007-02-01 | 2,97 % |
| 2007-03-01 | 7,30 % |
| 2007-04-01 | 11,34 % |
| 2007-05-01 | 13,42 % |
| 2007-06-01 | 11,59 % |
| 2007-07-01 | 12,61 % |
| 2007-08-01 | 27,54 % |
| 2007-09-01 | 25,74 % |
| 2007-10-01 | 22,89 % |
| 2007-11-01 | 23,09 % |
| 2007-12-01 | 19,37 % |
| 2008-01-01 | 26,37 % |
| 2008-02-01 | 32,12 % |
| 2008-03-01 | 24,76 % |
| 2008-04-01 | 21,22 % |
| 2008-05-01 | 21,50 % |
| 2008-06-01 | 24,38 % |
| 2008-07-01 | 25,37 % |
| 2008-08-01 | 12,46 % |
| 2008-09-01 | 12,28 % |
| 2008-10-01 | 11,90 % |
| 2008-11-01 | 14,22 % |
| 2008-12-01 | 15,40 % |
| 2009-01-01 | 10,07 % |
| 2009-02-01 | 7,96 % |
| 2009-03-01 | 9,22 % |
| 2009-04-01 | 4,48 % |
| 2009-05-01 | 4,76 % |
| 2009-06-01 | 0,64 % |
| 2009-07-01 | 1,67 % |
| 2009-08-01 | 0,41 % |
| 2009-10-01 | 0,79 % |
| 2009-11-01 | 0,99 % |
| 2010-02-01 | 0,39 % |
| 2010-04-01 | 4,29 % |
| 2010-05-01 | 2,71 % |
| 2010-06-01 | 4,64 % |
| 2010-07-01 | 4,05 % |
| 2010-08-01 | 6,03 % |
| 2010-09-01 | 4,12 % |
| 2010-10-01 | 2,23 % |
| 2010-11-01 | 3,48 % |
| 2010-12-01 | 4,91 % |
| 2011-01-01 | 7,68 % |
| 2011-02-01 | 3,58 % |
| 2011-03-01 | 0,78 % |
| 2011-04-01 | 7,84 % |
| 2011-05-01 | 16,18 % |
| 2011-06-01 | 14,52 % |
| 2011-07-01 | 15,04 % |
| 2011-08-01 | 23,66 % |
| 2011-09-01 | 34,63 % |
| 2011-10-01 | 28,53 % |
| 2011-11-01 | 21,48 % |
| 2011-12-01 | 20,99 % |
| 2012-01-01 | 10,57 % |
| 2012-02-01 | 4,77 % |
| 2012-03-01 | 7,47 % |
| 2013-02-01 | 6,65 % |
| 2013-03-01 | 6,29 % |
| 2013-04-01 | 7,90 % |
| 2013-05-01 | 3,32 % |
| 2013-06-01 | 7,52 % |
| 2013-07-01 | 7,01 % |
| 2013-08-01 | 3,95 % |
| 2013-10-01 | 1,36 % |
| 2013-11-01 | 3,21 % |
| 2013-12-01 | 1,84 % |
| 2014-01-01 | 3,67 % |
| 2014-02-01 | 0,39 % |
| 2014-05-01 | 1,89 % |
| 2014-06-01 | 1,89 % |
| 2014-07-01 | 0,60 % |
| 2014-08-01 | 7,44 % |
| 2014-09-01 | 5,70 % |
| 2014-10-01 | 12,99 % |
| 2014-11-01 | 12,29 % |
| 2014-12-01 | 13,41 % |
| 2015-01-01 | 10,73 % |
| 2015-02-01 | 12,59 % |
| 2015-03-01 | 19,92 % |
| 2015-04-01 | 20,87 % |
| 2015-05-01 | 14,98 % |
| 2015-06-01 | 11,23 % |
| 2015-07-01 | 11,50 % |
| 2015-08-01 | 7,95 % |
| 2015-09-01 | 14,49 % |
| 2015-10-01 | 15,71 % |
| 2015-11-01 | 19,12 % |
| 2015-12-01 | 24,49 % |
| 2016-01-01 | 30,06 % |
| 2016-02-01 | 31,22 % |
| 2016-03-01 | 37,24 % |
| 2016-04-01 | 30,81 % |
| 2016-05-01 | 32,92 % |
| 2016-06-01 | 35,28 % |
| 2016-07-01 | 39,31 % |
| 2016-08-01 | 36,61 % |
| 2016-09-01 | 33,68 % |
| 2016-10-01 | 20,08 % |
| 2016-11-01 | 19,71 % |
| 2016-12-01 | 17,13 % |
| 2017-01-01 | 19,78 % |
| 2017-02-01 | 20,57 % |
| 2017-03-01 | 25,18 % |
| 2017-04-01 | 33,82 % |
| 2017-05-01 | 38,71 % |
| 2017-06-01 | 34,96 % |
| 2017-07-01 | 31,09 % |
| 2017-08-01 | 35,96 % |
| 2017-09-01 | 33,46 % |
| 2017-10-01 | 42,55 % |
| 2017-11-01 | 50,22 % |
| 2017-12-01 | 52,64 % |
| 2018-01-01 | 51,02 % |
| 2018-02-01 | 35,90 % |
| 2018-03-01 | 25,73 % |
| 2018-04-01 | 20,95 % |
| 2018-05-01 | 21,02 % |
| 2018-06-01 | 24,53 % |
| 2018-07-01 | 24,47 % |
| 2018-08-01 | 19,78 % |
| 2018-09-01 | 20,01 % |
| 2018-10-01 | 8,19 % |
| 2019-02-01 | 0,43 % |
| 2019-03-01 | 0,10 % |
| 2019-04-01 | 3,44 % |
| 2019-12-01 | 0,89 % |
| 2020-06-01 | 1,44 % |
| 2020-07-01 | 1,20 % |
| 2020-08-01 | 0,76 % |
| 2020-09-01 | 0,57 % |
| 2020-10-01 | 1,01 % |
| 2020-11-01 | 1,48 % |
| 2020-12-01 | 3,15 % |
| 2021-01-01 | 3,27 % |
| 2021-02-01 | 3,29 % |
| 2021-03-01 | 1,84 % |
| 2021-04-01 | 0,03 % |
| 2021-05-01 | 2,20 % |
| 2021-06-01 | 3,06 % |
| 2021-07-01 | 3,89 % |
| 2021-08-01 | 4,48 % |
| 2021-09-01 | 5,07 % |
| 2021-10-01 | 5,94 % |
| 2021-11-01 | 6,64 % |
| 2021-12-01 | 4,86 % |
| 2022-01-01 | 5,03 % |
| 2022-02-01 | 4,88 % |
| 2022-03-01 | 5,53 % |
| 2022-04-01 | 5,10 % |
| 2022-05-01 | 4,88 % |
| 2022-06-01 | 4,54 % |
| 2022-07-01 | 3,68 % |
| 2022-08-01 | 3,63 % |
| 2022-09-01 | 3,91 % |
| 2022-10-01 | 3,63 % |
| 2022-11-01 | 3,01 % |
| 2022-12-01 | 4,10 % |
| 2023-01-01 | 4,10 % |
| 2023-02-01 | 4,22 % |
| 2023-03-01 | 3,52 % |
| 2023-04-01 | 3,29 % |
| 2023-05-01 | 3,76 % |
| 2023-06-01 | 3,54 % |
| 2023-07-01 | 3,36 % |
| 2023-08-01 | 3,29 % |
| 2023-09-01 | 3,43 % |
| 2023-10-01 | 3,11 % |
| 2023-11-01 | 2,74 % |
| 2023-12-01 | 2,89 % |
| 2024-01-01 | 2,51 % |
| 2024-02-01 | 2,44 % |
Maisto infliacija Istorija
| Data | Vertė |
|---|---|
| 2024-02-01 | 2,44 % |
| 2024-01-01 | 2,51 % |
| 2023-12-01 | 2,89 % |
| 2023-11-01 | 2,74 % |
| 2023-10-01 | 3,11 % |
| 2023-09-01 | 3,43 % |
| 2023-08-01 | 3,29 % |
| 2023-07-01 | 3,36 % |
| 2023-06-01 | 3,54 % |
| 2023-05-01 | 3,76 % |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Maisto infliacija
| Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
|---|---|---|---|
🇱🇾 CPI Transport | 216,1 points | 215,7 points | Mėnesinis |
🇱🇾 Inflacijos norma | 1,4 % | 1,6 % | Mėnesinis |
🇱🇾 Infliacijos norma MoM | 0,2 % | 0,2 % | Mėnesinis |
🇱🇾 Vartotojų kainų indeksas (VPI) | 298,6 points | 297,9 points | Mėnesinis |
🇱🇾 Vartotojų kainų indeksas būstui ir komunalinėms paslaugoms | 194,6 points | 194,5 points | Mėnesinis |
Makroseiten für andere Länder in Afrika
- 🇩🇿Alžyras
- 🇦🇴Angola
- 🇧🇯Beninas
- 🇧🇼Botsvana
- 🇧🇫Burkina Fasas
- 🇧🇮Burundis
- 🇨🇲Kamerunas
- 🇨🇻Žaliasis Kyšulys
- 🇨🇫Centrinės Afrikos Respublika
- 🇹🇩Čadas
- 🇰🇲Komorai
- 🇨🇬Kongo
- 🇿🇦Pietų Afrika
- 🇩🇯Džibutis
- 🇪🇬Egiptas
- 🇬🇶Ekvatorinė Gvinėja
- 🇪🇷Eritrėja
- 🇪🇹Etiopija
- 🇬🇦Gabunas
- 🇬🇲Gambija
- 🇬🇭Gana
- 🇬🇳Gvinėja
- 🇬🇼Gvinėja-Bisau
- 🇨🇮Dramblio Kaulo Krantas
- 🇰🇪Kenija
- 🇱🇸Lesotas
- 🇱🇷Liberija
- 🇲🇬Madagaskaras
- 🇲🇼Malavis
- 🇲🇱Mali
- 🇲🇷Mauritanija
- 🇲🇺Mauricijus
- 🇲🇦Marokas
- 🇲🇿Mozambikas
- 🇳🇦Namibija
- 🇳🇪Nigeris
- 🇳🇬Nigerija
- 🇷🇼Ruanda
- 🇸🇹San Tomė ir Prinsipė
- 🇸🇳Senegalas
- 🇸🇨Seišeliai
- 🇸🇱Siera Leonė
- 🇸🇴Somalija
- Pietų Sudanas
- 🇸🇩Sudanas
- 🇸🇿Svazilandas
- 🇹🇿Tanazanija
- 🇹🇬Togo
- 🇹🇳Tunisas
- 🇺🇬Uganda
- 🇿🇲Zambija
- 🇿🇼Zimbabvė
Kas yra Maisto infliacija
Maisto infliacija yra viena iš aktualiausių ir sudėtingiausių makroekonominių temų, turinčių įtakos ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio ekonomikoms. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime maisto infliacijos reikšmę, priežastis, pasekmes bei įvairius veiksnius, kurie lemia šį reiškinį. Toks išsamus analizės pristatymas padės geriau suprasti šį sudėtingą procesą ir pasiūlys įžvalgas, kurios gali būti naudingos tiek ekonomistams, tiek politikos formuotojams. Eulerpool, kaip profesionali makroekonominių duomenų platforma, siekia pateikti objektyvią ir moksliškai pagrįstą informaciją apie šį svarbų makroekomoninį rodiklį. Maisto infliacija yra prekių ir paslaugų, susijusių su maistu, kainų lygio padidėjimas per tam tikrą laikotarpį. Ji matuojama kaip tam tikras procentas, kuris rodo kainų pokytį lyginant su praėjusių laikotarpiu. Šis rodiklis yra svarbus, nes jis tiesiogiai veikia vartotojų perkamąją galią ir gyvenimo kokybę. Be to, jis yra itin jautrus įvairioms ekonominėms ir politinėms sąlygoms, todėl jo supratimas yra esminis tiek nacionalinei, tiek globaliai ekonomikai. Vienas iš pagrindinių maisto infliacijos šaltinių yra gamybos sąnaudų padidėjimas. Tai gali apimti žaliavų kainų kilimą, darbo užmokesčio didėjimą, energetikos išteklių kainų padidėjimą ar aplinkosaugos reikalavimų griežtinimą. Pavyzdžiui, jei trąšos ar augalų apsaugos priemonės tampa brangesnės, tai tiesiogiai atsispindi galutinėje maisto produktų kainoje. Panašiai, jei didėja energijos kaštai, tai padidina maisto produktų gamybos, perdirbimo ir transportavimo kaštus. Be to, maisto infliacija dažnai yra susijusi su klimato kaita ir oro sąlygomis. Stichinės nelaimės, sausros ar potvyniai gali sunaikinti derlių ir sumažinti maisto produktų pasiūlą, todėl kainos kyla. Ilgalaikės klimato kaitos tendencijos taip pat gali pakeisti žemės ūkio praktiką ir sumažinti žemės ūkio produktyvumą, kas taip pat prisideda prie aukštesnių maisto kainų. Kitas svarbus veiksnys, lemiantis maisto infliaciją, yra globalizacija ir tarptautinė prekyba. Tarptautinės prekybos barjerai, kaip muitai ar kvotos, gali padidinti importuojamų maisto produktų kainas, o tai tiesiogiai veikia vietines rinkas. Tarptautinės prekybos sutrikimai, pavyzdžiui, transporto logistikos problemos arba geopolitiniai konfliktai, taip pat gali riboti prekių pasiūlą ir sukelti kainų padidėjimą. Socialiniai ir demografiniai pokyčiai taip pat daro įtaką maisto infliacijai. Pavyzdžiui, spartus gyventojų skaičiaus augimas ar urbanizacija gali padidinti maisto produktų paklausą, tuo tarpu pasiūla nesugeba taip greitai prisitaikyti, kas lemia kainų augimą. Tai taip pat taikytina keičiantis vartotojų elgsenai ir mitybos įpročiams. Vartotojai gali pradėti pirkti daugiau brangesnių ir sveikesnių maisto produktų, kas taip pat prisideda prie bendro maisto kainų kilimo. Makroekonominiai veiksniai, tokie kaip infliacija ir valiutos keitimo kursai, taip pat daro įtaką maisto kainoms. Pavyzdžiui, jei nacionalinė valiuta silpnėja lyginant su kitomis valiutomis, importuojami produktai tampa brangesni. Taip pat bendra infliacija gali padidinti visų prekių ir paslaugų kainas, o maisto produktai nėra išimtis. Maisto infliacija turi daugybę pasekmių. Visų pirma, ji daugiausia veikia vartotojų perkamąją galią. Kai maisto kainos auga greičiau nei pajamos, žmonėms tampa sunkiau pirkti net būtiniausius produktus, kas gali lemti mitybos kokybės prastėjimą. Taip pat maisto infliacija turi įtakos ir bendrai ekonomikai, nes didesnės maisto kainos reiškia mažesnę likusią vartojimo galią, kas gali paveikti kitų sektorių prekybą. Valstybės dažnai bando kontroliuoti maisto infliaciją, naudodamos įvairias priemones, tokias kaip dotacijos, kainų kontrolę ar tarptautinės prekybos politiką. Tačiau šios priemonės ne visada būna sėkmingos ir gali turėti nepageidaujamų pasekmių ilguoju laikotarpiu. Pavyzdžiui, kainų kontrolė gali lemti prekių trūkumą, o dotacijos gali iškraipyti rinkos signalus ir sumažinti efektyvumą. Apibendrinant galima teigti, jog maisto infliacija yra sudėtingas ir daug įvairių veiksnių lemiamas procesas, turintis tiesioginį poveikį vartotojams ir bendrai ekonomikai. Šio reiškinio supratimas reikalauja integruoto požiūrio, derinant ekonomines, socialines, politines ir aplinkosaugines žinias. Eulerpool, kaip profesionali makroekonominių duomenų platforma, siekia padėti suprasti šiuos sudėtingus procesus, pateikdama aiškią, mokslinę ir objektyvią informaciją apie maisto infliaciją ir jos poveikį.