Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų Italija Gamtinių dujų atsargų pašalinimas
Akcijos kaina
Dabartinė Gamtinių dujų atsargų pašalinimas vertė Italija yra 5,867 GWh/d. Gamtinių dujų atsargų pašalinimas Italija sumažėjo iki 5,867 GWh/d 2024-10-01, po to kai buvo 7,167 GWh/d 2024-09-01. Nuo 2011-01-02 iki 2024-10-29, vidutinis BVP Italija buvo 259,95 GWh/d. Istorinis maksimumas buvo pasiektas 2012-04-01 su 5 215,30 GWh/d, o mažiausia vertė buvo užfiksuota 2011-02-19 su 0 GWh/d.
Gamtinių dujų atsargų pašalinimas ·
Max
Gamto dujų atsargų išėmimas | |
---|---|
2011-02-01 | 561,90 GWh/d |
2011-03-01 | 451,81 GWh/d |
2011-06-01 | 0,20 GWh/d |
2011-10-01 | 136,26 GWh/d |
2011-11-01 | 424,81 GWh/d |
2011-12-01 | 669,50 GWh/d |
2012-01-01 | 788,78 GWh/d |
2012-02-01 | 977,29 GWh/d |
2012-03-01 | 212,68 GWh/d |
2012-04-01 | 2 628,65 GWh/d |
2012-10-01 | 191,98 GWh/d |
2012-11-01 | 208,48 GWh/d |
2012-12-01 | 646,63 GWh/d |
2013-01-01 | 832,62 GWh/d |
2013-02-01 | 1 093,53 GWh/d |
2013-03-01 | 637,76 GWh/d |
2013-04-01 | 447,09 GWh/d |
2013-10-01 | 1,30 GWh/d |
2013-11-01 | 418,29 GWh/d |
2013-12-01 | 527,35 GWh/d |
2014-01-01 | 739,63 GWh/d |
2014-02-01 | 640,90 GWh/d |
2014-03-01 | 442,84 GWh/d |
2014-10-01 | 188,33 GWh/d |
2014-11-01 | 368,10 GWh/d |
2014-12-01 | 668,79 GWh/d |
2015-01-01 | 1 040,92 GWh/d |
2015-02-01 | 1 089,36 GWh/d |
2015-03-01 | 504,83 GWh/d |
2015-04-01 | 256,55 GWh/d |
2015-10-01 | 29,50 GWh/d |
2015-11-01 | 363,35 GWh/d |
2015-12-01 | 580,96 GWh/d |
2016-01-01 | 1 085,11 GWh/d |
2016-02-01 | 748,72 GWh/d |
2016-03-01 | 515,52 GWh/d |
2016-10-01 | 10,20 GWh/d |
2016-11-01 | 435,58 GWh/d |
2016-12-01 | 908,07 GWh/d |
2017-01-01 | 1 251,69 GWh/d |
2017-02-01 | 905,08 GWh/d |
2017-03-01 | 265,54 GWh/d |
2017-09-01 | 91,50 GWh/d |
2017-10-01 | 7,59 GWh/d |
2017-11-01 | 637,78 GWh/d |
2017-12-01 | 900,73 GWh/d |
2018-01-01 | 808,30 GWh/d |
2023-12-01 | 403,08 GWh/d |
2024-01-01 | 932,53 GWh/d |
2024-02-01 | 523,34 GWh/d |
2024-03-01 | 91,14 GWh/d |
2024-04-01 | 13,30 GWh/d |
2024-05-01 | 11,70 GWh/d |
2024-06-01 | 11,88 GWh/d |
2024-07-01 | 2,06 GWh/d |
2024-08-01 | 14,19 GWh/d |
2024-09-01 | 7,17 GWh/d |
2024-10-01 | 5,87 GWh/d |
Gamtinių dujų atsargų pašalinimas Istorija
Data | Vertė |
---|---|
2024-10-01 | 5,867 GWh/d |
2024-09-01 | 7,167 GWh/d |
2024-08-01 | 14,191 GWh/d |
2024-07-01 | 2,062 GWh/d |
2024-06-01 | 11,883 GWh/d |
2024-05-01 | 11,7 GWh/d |
2024-04-01 | 13,3 GWh/d |
2024-03-01 | 91,14 GWh/d |
2024-02-01 | 523,341 GWh/d |
2024-01-01 | 932,532 GWh/d |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Gamtinių dujų atsargų pašalinimas
Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
---|---|---|---|
🇮🇹 Gamtinio dujų saugojimo papildymas | 61,83 GWh/d | 116,06 GWh/d | frequency_daily |
🇮🇹 Gamtinio dujų saugojimo talpa | 200,077 TWh | 200,077 TWh | frequency_daily |
🇮🇹 Gamtinių dujų atsargų inventorizacija | 196,637 TWh | 197,015 TWh | frequency_daily |
Makroseiten für andere Länder in Europa
- 🇦🇱Albanija
- 🇦🇹Austrija
- 🇧🇾Baltarusija
- 🇧🇪Belgija
- 🇧🇦Bosnija ir Hercegovina
- 🇧🇬Bulgarija
- 🇭🇷Kroatija
- 🇨🇾Kipras
- 🇨🇿Čekijos Respublika
- 🇩🇰Danija
- 🇪🇪Estija
- 🇫🇴Farerų salos
- 🇫🇮Suomija
- 🇫🇷Prancūzija
- 🇩🇪Vokietija
- 🇬🇷Graikija
- 🇭🇺Vengrija
- 🇮🇸Sala
- 🇮🇪Airija
- 🇽🇰Kosovas
- 🇱🇻Latvija
- 🇱🇮Lihtenšteinas
- 🇱🇹Lietuva
- 🇱🇺Liuksemburgas
- 🇲🇰Šiaurės Makedonija
- 🇲🇹Malta
- 🇲🇩Moldova
- 🇲🇨Monakas
- 🇲🇪Montenegro
- 🇳🇱Nyderlandai
- 🇳🇴Norvegija
- 🇵🇱Lenkija
- 🇵🇹Portugalija
- 🇷🇴Rumunija
- 🇷🇺Rusija
- 🇷🇸Serbija
- 🇸🇰Slovakija
- 🇸🇮Slovėnija
- 🇪🇸Ispanija
- 🇸🇪Švedija
- 🇨🇭Šveicarija
- 🇺🇦Ukraina
- 🇬🇧Jungtinė Karalystė
- 🇦🇩Andora
Kas yra Gamtinių dujų atsargų pašalinimas
Natūralusis dujų atsargas gamybinėse, komercinėse ir buitinėse reikmėse dažnai pristato kaip ekonomiškai svarbią valstybės turto dalį. Eulerpool, kaip profesionali makroekonominių duomenų platforma, supranta natūraliųjų dujų atsargų išsaugojimo ir prekybos svarbą. Natūraliosios dujų išteklių judėjimas, ypač atsargų ištraukimas, yra viena iš esminių ekonominių veiklų, kurios turi didelę įtaką tiek nacionalinei ekonomikai, tiek pasaulinei rinkai. Atsargų ištraukimui priklauso visa ši grandinė – nuo gamybos iki galutinio vartojimo punkto. Yra keletas pagrindinių sektorių, kurie tiesiogiai priklauso nuo natūraliosios dujos: energetika, pramonė ir transportas. Nuo atsargų lygio kintamumo priklauso rinkų stabilumas ir net geopolitinis saugumas. Ši grandinė yra labai jautri visapusiškam ekonominiam spaudimui bei svyravimams, kurie gali būti tiek sezoniniai, tiek ilgalaikiai. Turint omenyje pastarųjų metų tendencijas, kai natūraliosios dujos tapo energetinės pereinamosios dalies pagrindu ne vienoje šalyje, atsargų ištraukimo procesas tampa vis reikšmingesnis. Nuo tiesioginių dujų tiekėjų iki vartotojų, saugumo klausimai kyla nuolat. Atsargų kiekio pokyčiai daro įtaką kainų svyravimams. Kai atsargų lygis sumažėja, kaina dažnai kyla dėl padidėjusios paklausos. Tokie judesiai yra glaudžiai susiję su sezoniškumu: žiemos mėnesiais didėjant energijos poreikiui, atsargos ištraukiamos greičiau, tuo tarpu vasarą dažnai matome priešingą tendenciją. Technologijų pažanga ir metodų plėtra leidžia tikslingiau ir našiau prognozuoti ir valdyti šią sritį. Vienas no svarbiausių uždavinių – atsargų valdymas, siekiant užtikrinti, kad šalys būtų pasirengusios bet kokioms nenumatytoms situacijoms. Su Eulerpool sistema galima išsamiai stebėti atsargų kitimą realiuoju laiku, analizuoti istorinius duomenis bei formuoti ateities prognozes. Analizuojant natūraliųjų dujų ištraukimo tendencijas Lietuvoje, pastebime, jog mūsų šalies energetinė sistema vis labiau integruojasi į globalų kontekstą. Lietuvos geografija ir geoenergetinė padėtis ypač svarbios: būdama tarp Rytų ir Vakarų, Lietuva dažnai tampa strateginiu tranzito tašku. Tai reiškia, kad mūsų šalies atsargų valdymas taip pat daro įtaką kaimyninėms rinkoms ir netgi visai Europai. Vakarų Europa yra vienas svarbiausių mūsų dujų pirkėjų, todėl bet koks atsargų sumažėjimas ar padidėjimas gali sukelti greitus rinkų atsakus. Lietuvos energetinė politika, siekiantys diversifikuoti tiekimo šaltinius ir sumažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo, įtakoja ir atsargų valdymo strategijas. Šis procesas įgauna dar didesnį svorį turint omenyje nuolat kintančias geopolitines ir ekonomines aplinkybes. Vidutinės ir ilgalaikės prognozės rodo, kad natūraliosios dujos išlaikys savo svarbą ateities energetikos scenarijuose. Nors atsinaujinančios energijos ištekliai įgauna vis didesnį pagreitį, dujų vartojimo poreikis ir lygis išliks reikšmingas dar keletą dešimtmečių. Medžiagų apdorojimo, elektros generatorių ir transporto sektoriai vis dar priklausys nuo natūraliosios dujos dėl jų lankstumo ir efektyvumo. Atsižvelgiant į klimato kaitos problemas, daugelis vyriausybių diegia priemones, kuriomis siekiama sumažinti išmetamųjų dujų kiekį, tačiau natūraliosios dujos, kaip mažiau taršus iškastinis kuras nei anglis ar naftos produktai, išlieka palankia alternatyva. Lietuvos energijos politika, siekdama tiekimo saugumo ir konkurencingumo, turi nuolat stebėti globalias tendencijas natūraliosios dujų rinkose ir prisitaikyti prie jų, vykdydama atsargų formavimą bei vartojimą. Paskutiniu metu, bendradarbiaujant su partneriais Baltijos regione ir už jo ribų, Lietuva aktyviai dalyvauja natūraliosios dujų tiekimo maršrutų modernizavimo ir diversifikacijos procesuose. Eulerpool savo ruožtu teikia išsamias analizės galimybes, suteikiančias vartotojams galimybę gauti tiksliausią ir laiku pateiktą informaciją apie natūraliosios dujų atsargų pokyčius, tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje aplinkoje. Mūsų sistema leidžia ne tik stebėti esamus pokyčius, bet ir prognozuoti galimus tendencijų vystymosi scenarijus artimiausiems mėnesiams ir metams. Apibendrinant galima sakyti, kad natūraliosios dujų atsargos yra esminis tiek ekologinės, tiek ekonominės stabilumo elementas. Tiksli informacija, kuria remiasi Eulerpool, leidžia teigiamai įtakoje valstybių energetinę politiką, strateginius sprendimus ir ekonominę sveikatą. Tinkamai valdomos atsargos gali suteikti užtikrintumo ir stabilumo tiek nacionaliniame, tiek pasauliniame kontekste, leidžiančios optimizuoti išlaidas, mažinti rizikas ir prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios rinkos situacijos.