Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų 
Airija Vidutinės savaitės valandos
Akcijos kaina
Dabartinė Vidutinės savaitės valandos reikšmė Airija yra 32,6 Hours. Vidutinės savaitės valandos Airija sumažėjo iki 32,6 Hours 2023-12-01 po to, kai jos buvo 32,6 Hours 2023-09-01. Nuo 2008-03-01 iki 2024-03-01, vidutinis BVP Airija buvo 32,14 Hours. Visų laikų aukščiausia reikšmė buvo pasiekta 2020-12-01 su 33,10 Hours, o žemiausia reikšmė užfiksuota 2011-03-01 su 30,90 Hours.
Vidutinės savaitės valandos ·
Max
| Vidutinės savaitinės darbo valandos | |
|---|---|
| 2008-03-01 | 32,70 Hours |
| 2008-06-01 | 32,80 Hours |
| 2008-09-01 | 32,80 Hours |
| 2008-12-01 | 32,50 Hours |
| 2009-03-01 | 31,60 Hours |
| 2009-06-01 | 31,90 Hours |
| 2009-09-01 | 31,90 Hours |
| 2009-12-01 | 32,10 Hours |
| 2010-03-01 | 31,00 Hours |
| 2010-06-01 | 31,60 Hours |
| 2010-09-01 | 32,20 Hours |
| 2010-12-01 | 31,80 Hours |
| 2011-03-01 | 30,90 Hours |
| 2011-06-01 | 31,40 Hours |
| 2011-09-01 | 31,80 Hours |
| 2011-12-01 | 31,60 Hours |
| 2012-03-01 | 31,40 Hours |
| 2012-06-01 | 31,50 Hours |
| 2012-09-01 | 31,70 Hours |
| 2012-12-01 | 31,60 Hours |
| 2013-03-01 | 31,20 Hours |
| 2013-06-01 | 31,60 Hours |
| 2013-09-01 | 31,70 Hours |
| 2013-12-01 | 31,70 Hours |
| 2014-03-01 | 31,30 Hours |
| 2014-06-01 | 31,80 Hours |
| 2014-09-01 | 31,90 Hours |
| 2014-12-01 | 31,80 Hours |
| 2015-03-01 | 31,40 Hours |
| 2015-06-01 | 32,00 Hours |
| 2015-09-01 | 32,20 Hours |
| 2015-12-01 | 32,50 Hours |
| 2016-03-01 | 31,70 Hours |
| 2016-06-01 | 32,10 Hours |
| 2016-09-01 | 32,60 Hours |
| 2016-12-01 | 32,40 Hours |
| 2017-03-01 | 32,00 Hours |
| 2017-06-01 | 32,40 Hours |
| 2017-09-01 | 32,40 Hours |
| 2017-12-01 | 32,40 Hours |
| 2018-03-01 | 31,80 Hours |
| 2018-06-01 | 32,50 Hours |
| 2018-09-01 | 32,80 Hours |
| 2018-12-01 | 32,40 Hours |
| 2019-03-01 | 32,10 Hours |
| 2019-06-01 | 32,60 Hours |
| 2019-09-01 | 32,70 Hours |
| 2019-12-01 | 32,40 Hours |
| 2020-03-01 | 32,30 Hours |
| 2020-06-01 | 32,20 Hours |
| 2020-09-01 | 32,60 Hours |
| 2020-12-01 | 33,10 Hours |
| 2021-03-01 | 32,10 Hours |
| 2021-06-01 | 32,60 Hours |
| 2021-09-01 | 33,10 Hours |
| 2021-12-01 | 32,90 Hours |
| 2022-03-01 | 32,30 Hours |
| 2022-06-01 | 32,60 Hours |
| 2022-09-01 | 33,10 Hours |
| 2022-12-01 | 32,40 Hours |
| 2023-03-01 | 32,40 Hours |
| 2023-06-01 | 32,30 Hours |
| 2023-09-01 | 32,60 Hours |
| 2023-12-01 | 32,60 Hours |
Vidutinės savaitės valandos Istorija
| Data | Vertė |
|---|---|
| 2023-12-01 | 32,6 Hours |
| 2023-09-01 | 32,6 Hours |
| 2023-06-01 | 32,3 Hours |
| 2023-03-01 | 32,4 Hours |
| 2022-12-01 | 32,4 Hours |
| 2022-09-01 | 33,1 Hours |
| 2022-06-01 | 32,6 Hours |
| 2022-03-01 | 32,3 Hours |
| 2021-12-01 | 32,9 Hours |
| 2021-09-01 | 33,1 Hours |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Vidutinės savaitės valandos
| Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
|---|---|---|---|
🇮🇪 Atlyginimai | 921,81 EUR/Week | 905,68 EUR/Week | Ketvirtis |
🇮🇪 Atlyginimų augimas | 4,7 % | 2,6 % | Ketvirtis |
🇮🇪 Dalinio darbo laiko | 588 800 | 584 300 | Ketvirtis |
🇮🇪 Darbo pasiūlymų santykis | 1,1 % | 1,1 % | Ketvirtis |
🇮🇪 Darbo sąnaudos | 105,3 points | 95,8 points | Ketvirtis |
🇮🇪 Gamybos darbo užmokestis | 1 034,48 EUR/Week | 1 001,33 EUR/Week | Ketvirtis |
🇮🇪 Įdarbintieji | 2,709 mln. | 2,695 mln. | Ketvirtis |
🇮🇪 Ilgalaikio nedarbo lygis | 1 % | 1,1 % | Ketvirtis |
🇮🇪 Įsigijimo norma | 65,6 % | 65,7 % | Ketvirtis |
🇮🇪 Jaunimo nedarbo lygis | 11,4 % | 10,4 % | Mėnesinis |
🇮🇪 Minimalūs atlyginimai | 12,7 EUR/Hour | 11,3 EUR/Hour | Kasmetinis |
🇮🇪 Moterų pensijos amžius | 66 Years | 66 Years | Kasmetinis |
🇮🇪 Nedarbingi asmenys | 136 100 | 129 000 | Mėnesinis |
🇮🇪 Nedarbo lygio pasikeitimas | −3 282 Persons | 4 261 Persons | Mėnesinis |
🇮🇪 Nedarbo lygis | 4,7 % | 4,5 % | Mėnesinis |
🇮🇪 Pirmosios prašymų dėl nedarbo išmokų teikimo | 43 490 Persons | 38 037 Persons | Mėnesinis |
🇮🇪 populiacija | 5,19 mln. | 5,06 mln. | Kasmetinis |
🇮🇪 Produktyvumas | 124,306 points | 124,545 points | Ketvirtis |
🇮🇪 Užimtumo pokytis | 0,3 % | 0,5 % | Ketvirtis |
🇮🇪 Užimtumo rodiklis | 74 % | 74,2 % | Ketvirtis |
🇮🇪 Vidutinis valandinis uždarbis | 29,82 EUR | 28,43 EUR | Ketvirtis |
🇮🇪 Viso etato darbas | 2,125 mln. | 2,105 mln. | Ketvirtis |
🇮🇪 Vyriškosios pensijos amžius | 66 Years | 66 Years | Kasmetinis |
Makroseiten für andere Länder in Europa
- 🇦🇱Albanija
- 🇦🇹Austrija
- 🇧🇾Baltarusija
- 🇧🇪Belgija
- 🇧🇦Bosnija ir Hercegovina
- 🇧🇬Bulgarija
- 🇭🇷Kroatija
- 🇨🇾Kipras
- 🇨🇿Čekijos Respublika
- 🇩🇰Danija
- 🇪🇪Estija
- 🇫🇴Farerų salos
- 🇫🇮Suomija
- 🇫🇷Prancūzija
- 🇩🇪Vokietija
- 🇬🇷Graikija
- 🇭🇺Vengrija
- 🇮🇸Sala
- 🇮🇹Italija
- 🇽🇰Kosovas
- 🇱🇻Latvija
- 🇱🇮Lihtenšteinas
- 🇱🇹Lietuva
- 🇱🇺Liuksemburgas
- 🇲🇰Šiaurės Makedonija
- 🇲🇹Malta
- 🇲🇩Moldova
- 🇲🇨Monakas
- 🇲🇪Montenegro
- 🇳🇱Nyderlandai
- 🇳🇴Norvegija
- 🇵🇱Lenkija
- 🇵🇹Portugalija
- 🇷🇴Rumunija
- 🇷🇺Rusija
- 🇷🇸Serbija
- 🇸🇰Slovakija
- 🇸🇮Slovėnija
- 🇪🇸Ispanija
- 🇸🇪Švedija
- 🇨🇭Šveicarija
- 🇺🇦Ukraina
- 🇬🇧Jungtinė Karalystė
- 🇦🇩Andora
Kas yra Vidutinės savaitės valandos
Vidutinė Savaitinė Darbo Valandų Skaičius yra esminis makroekonominis rodiklis, kuris teikia vertingą informaciją apie darbo rinkos ir ekonomikos būklę. Šis rodiklis matuoja vidutinį darbuotojų dirbamų valandų skaičių per savaitę ir yra svarbi priemonė analizuojant darbo rinką, produktyvumą ir ekonomišką veiklą. Eulerpool, kaip profesionali makroekonominių duomenų platforma, siekia suteikti išsamią informaciją ir įžvalgas apie šį rodiklį, kad padėtų ekonomistams, verslo vadovams ir kitoms suinteresuotoms šalims priimti informuotus sprendimus. Vidutinės Savaitinės Darbo Valandos yra rodiklis, kuris reikalauja gilios analizės ir supratimo. Šio rodiklio pokyčiai gali atspindėti įvairius ekonomikos pokyčius, tokius kaip užimtumo lygio pokyčiai, darbo jėgos produktyvumo didėjimas ar mažėjimas, ekonomikos augimo tempai ir kt. Pavyzdžiui, jei vidutinių savaitinių darbo valandų skaičius auga, tai gali reikšti, kad įmonės yra apkrautos darbo, o ekonomika yra augimo fazėje. Kita vertus, jei šis rodiklis mažėja, tai gali reikšti, kad ekonomika lėtėja arba kad darbdaviai mažina darbuotojų darbo krūvį dėl sumažėjusios paklausos. Įtraukiant Vidutinės Savaitinės Darbo Valandas į ekonominę analizę, reikia atsižvelgti į įvairius veiksnius. Pirmiausia, reikia suprasti, kaip šie duomenys yra surenkami ir kaip jie gali būti interpretuojami. Dažniausiai duomenys yra gaunami atliekant darbo rinkos tyrimus ir apklausas, kuriose darbuotojai pateikia informaciją apie savo darbo valandas. Tačiau, svarbu atsižvelgti į tai, kad šie duomenys gali skirtis priklausomai nuo pramonės šakos, sezoniškumo ir kitų faktorių. Viena iš svarbiausių Vidutinės Savaitinės Darbo Valandos pasitelkimo sričių yra darbo rinkos produktyvumo analizė. Darbo produktyvumas yra svarbus ekonomikos augimo veiksnys, ir šis rodiklis tiesiogiai susijęs su produktyvumo pokyčiais. Pvz., jei darbuotojų darbo valandos didėja, tačiau bendra produkcija neauga proporcingai, tai gali reikšti produktyvumo sumažėjimą. Tokiu atveju darbdaviai turėtų analizuoti veiklos efektyvumą ir galbūt ieškoti būdų, kaip pagerinti produktyvumą be būtinybės didinti darbo laiką. Be to, Vidutinės Savaitinės Darbo Valandų skaičius taip pat yra svarbus ir vertinant darbuotojų gyvenimo kokybę bei darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. Pernelyg ilgas darbo laikas gali lemti didesnį stresą, prastesnę sveikatą ir sumažinti bendrą gyvenimo kokybę. Todėl darbdaviai ir politikai turi atidžiai stebėti šį rodiklį, siekdami užtikrinti pusiausvyrą tarp darbo reikalavimų ir darbuotojų gerovės. Eulerpool svetainėje pateikti duomenys apie Vidutinę Savaitinę Darbo Valandų skaičių kartu su kitais makroekonominiais rodikliais suteikia galimybes išsamiai analizei ir gilesniam ekonomikos procesų supratimui. Pvz., naudojant mūsų platformą, galite palyginti šį rodiklį tarp skirtingų šalių ir pramonės šakų, siekiant identifikuoti globalias tendencijas ir kitų šalių patirtis. Toks analitinis požiūris gali būti ypač naudingas įmonėms, kurios veikia tarptautiniu mastu ir siekia optimizuoti savo darbo procesus skirtingose rinkose. Svarbu pažymėti, kad Vidutinės Savaitinės Darbo Valandų rodiklio interpretacija turėtų būti vykdoma konteksto rėmuose. Pvz., ekonomikos augimo laikotarpiais šis rodiklis natūraliai gali didėti dėl padidėjusios paklausos ir mažesnio nedarbo lygio. Tačiau recesijos metu vidutinės darbo valandos gali mažėti dėl sumažėjusio darbo krūvio ir padidėjusio nedarbo. Todėl svarbu ne tik stebėti šio rodiklio pokyčius, bet ir analizuoti juos atsižvelgiant į platesnę ekonominę situaciją. Apibendrinant, Vidutinė Savaitinė Darbo Valandų Skaičius yra itin svarbus makroekonominis rodiklis, kuris suteikia vertingų įžvalgų apie darbo rinkos ir ekonomikos būklę. Eulerpool svetainė siekia pateikti išsamią ir tikslią informaciją apie šį rodiklį, kad padėtų ekonomistams, verslo lyderiams ir kitoms suinteresuotoms šalims priimti informuotus ir gerai pagrįstus sprendimus. Suprasdami ir analizuodami Vidutinės Savaitinės Darbo Valandų pokyčius, galite gauti gilesnių įžvalgų apie ekonomikos ir darbo rinkos procesus bei prisidėti prie efektyvesnio ir produktyvesnio darbo jėgos valdymo.