Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų 
Indija Elektros gamyba
Akcijos kaina
Dabartinė Elektros gamyba Indija yra 139 791,55 Gigawatt-hour. Elektros gamyba Indija sumažėjo iki 139 791,55 Gigawatt-hour 2024-06-01, kai prieš tai buvo 145 046,15 Gigawatt-hour 2024-05-01. Nuo 1970-12-01 iki 2024-07-01 vidutinis BVP Indija buvo 127 357,13 Gigawatt-hour. Aukščiausias visų laikų rekordas buvo pasiektas 2019-12-01 su 340 578,60 Gigawatt-hour, o mažiausia vertė buvo užfiksuota 1970-12-01 su 27 666,00 Gigawatt-hour.
Elektros gamyba ·
Max
| Elektros gamyba | |
|---|---|
| 1970-12-01 | 27 666,00 Gigawatt-hour |
| 1975-12-01 | 35 928,00 Gigawatt-hour |
| 1980-12-01 | 49 543,00 Gigawatt-hour |
| 1985-12-01 | 56 003,00 Gigawatt-hour |
| 1990-12-01 | 77 782,00 Gigawatt-hour |
| 1995-12-01 | 80 561,00 Gigawatt-hour |
| 2000-12-01 | 91 264,00 Gigawatt-hour |
| 2001-12-01 | 93 054,00 Gigawatt-hour |
| 2002-12-01 | 83 404,00 Gigawatt-hour |
| 2003-12-01 | 93 022,00 Gigawatt-hour |
| 2004-12-01 | 101 621,00 Gigawatt-hour |
| 2005-12-01 | 118 818,00 Gigawatt-hour |
| 2006-12-01 | 142 163,80 Gigawatt-hour |
| 2007-12-01 | 162 553,70 Gigawatt-hour |
| 2008-12-01 | 152 886,00 Gigawatt-hour |
| 2009-12-01 | 159 642,80 Gigawatt-hour |
| 2010-12-01 | 179 926,50 Gigawatt-hour |
| 2011-12-01 | 214 024,10 Gigawatt-hour |
| 2012-12-01 | 204 035,30 Gigawatt-hour |
| 2013-12-01 | 234 595,00 Gigawatt-hour |
| 2014-12-01 | 238 908,40 Gigawatt-hour |
| 2015-12-01 | 224 571,10 Gigawatt-hour |
| 2016-12-01 | 241 841,60 Gigawatt-hour |
| 2017-12-01 | 266 308,30 Gigawatt-hour |
| 2018-12-01 | 299 465,00 Gigawatt-hour |
| 2019-12-01 | 340 578,60 Gigawatt-hour |
| 2020-01-01 | 103 010,96 Gigawatt-hour |
| 2020-02-01 | 100 977,43 Gigawatt-hour |
| 2020-03-01 | 96 063,00 Gigawatt-hour |
| 2020-04-01 | 81 045,20 Gigawatt-hour |
| 2020-05-01 | 96 501,40 Gigawatt-hour |
| 2020-06-01 | 100 142,20 Gigawatt-hour |
| 2020-07-01 | 108 268,80 Gigawatt-hour |
| 2020-08-01 | 103 134,90 Gigawatt-hour |
| 2020-09-01 | 110 212,00 Gigawatt-hour |
| 2020-10-01 | 107 728,60 Gigawatt-hour |
| 2020-11-01 | 95 196,20 Gigawatt-hour |
| 2020-12-01 | 103 688,30 Gigawatt-hour |
| 2021-01-01 | 108 504,80 Gigawatt-hour |
| 2021-02-01 | 101 415,40 Gigawatt-hour |
| 2021-03-01 | 118 769,90 Gigawatt-hour |
| 2021-04-01 | 115 473,30 Gigawatt-hour |
| 2021-05-01 | 103 832,70 Gigawatt-hour |
| 2021-06-01 | 106 459,60 Gigawatt-hour |
| 2021-07-01 | 115 982,16 Gigawatt-hour |
| 2021-08-01 | 120 977,56 Gigawatt-hour |
| 2021-09-01 | 108 241,26 Gigawatt-hour |
| 2021-10-01 | 111 031,30 Gigawatt-hour |
| 2021-11-01 | 96 941,73 Gigawatt-hour |
| 2021-12-01 | 105 992,11 Gigawatt-hour |
| 2022-01-01 | 107 886,11 Gigawatt-hour |
| 2022-02-01 | 104 208,41 Gigawatt-hour |
| 2022-03-01 | 123 920,88 Gigawatt-hour |
| 2022-04-01 | 127 031,08 Gigawatt-hour |
| 2022-05-01 | 125 218,60 Gigawatt-hour |
| 2022-06-01 | 124 421,57 Gigawatt-hour |
| 2022-07-01 | 118 937,22 Gigawatt-hour |
| 2022-08-01 | 121 513,98 Gigawatt-hour |
| 2022-09-01 | 119 995,52 Gigawatt-hour |
| 2022-10-01 | 109 501,11 Gigawatt-hour |
| 2022-11-01 | 108 444,02 Gigawatt-hour |
| 2022-12-01 | 115 503,39 Gigawatt-hour |
| 2023-01-01 | 118 620,88 Gigawatt-hour |
| 2023-02-01 | 111 523,05 Gigawatt-hour |
| 2023-03-01 | 120 202,51 Gigawatt-hour |
| 2023-04-01 | 123 873,10 Gigawatt-hour |
| 2023-05-01 | 126 601,67 Gigawatt-hour |
| 2023-06-01 | 127 382,73 Gigawatt-hour |
| 2023-07-01 | 126 313,02 Gigawatt-hour |
| 2023-08-01 | 137 594,35 Gigawatt-hour |
| 2023-09-01 | 130 538,47 Gigawatt-hour |
| 2023-10-01 | 133 501,13 Gigawatt-hour |
| 2023-11-01 | 114 729,25 Gigawatt-hour |
| 2023-12-01 | 115 946,77 Gigawatt-hour |
| 2024-01-01 | 128 008,60 Gigawatt-hour |
| 2024-02-01 | 118 704,67 Gigawatt-hour |
| 2024-03-01 | 129 965,03 Gigawatt-hour |
| 2024-04-01 | 136 309,88 Gigawatt-hour |
| 2024-05-01 | 145 046,15 Gigawatt-hour |
| 2024-06-01 | 139 791,55 Gigawatt-hour |
Elektros gamyba Istorija
| Data | Vertė |
|---|---|
| 2024-06-01 | 139 791,55 Gigawatt-hour |
| 2024-05-01 | 145 046,15 Gigawatt-hour |
| 2024-04-01 | 136 309,88 Gigawatt-hour |
| 2024-03-01 | 129 965,03 Gigawatt-hour |
| 2024-02-01 | 118 704,67 Gigawatt-hour |
| 2024-01-01 | 128 008,6 Gigawatt-hour |
| 2023-12-01 | 115 946,77 Gigawatt-hour |
| 2023-11-01 | 114 729,25 Gigawatt-hour |
| 2023-10-01 | 133 501,13 Gigawatt-hour |
| 2023-09-01 | 130 538,47 Gigawatt-hour |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Elektros gamyba
| Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
|---|---|---|---|
🇮🇳 Akcijų pokyčiai | 544,48 mlrd. INR | 461,83 mlrd. INR | Ketvirtis |
🇮🇳 Automobilių gamyba | 151 538 Units | 171 437 Units | Mėnesinis |
🇮🇳 Bendras PMI | 58,3 points | 60,7 points | Mėnesinis |
🇮🇳 Bendrasis transporto priemonių pardavimų skaičius | 315 689 Units | 308 779 Units | Mėnesinis |
🇮🇳 Gamybos PMI | 56,5 points | 57,5 points | Mėnesinis |
🇮🇳 Gamybos produkcija | 4,6 % | 2,6 % | Mėnesinis |
🇮🇳 Indėlių augimas | 11,8 % | 11,5 % | frequency_biweekly |
🇮🇳 Kasybos produkcija | 6,56 % | 6,69 % | Mėnesinis |
🇮🇳 Paslaugų PMI | 57,7 points | 60,9 points | Mėnesinis |
🇮🇳 Plieno gamyba | 12,3 mln. Tonnes | 12,3 mln. Tonnes | Mėnesinis |
🇮🇳 Pramonės gamyba | 5 % | 4,9 % | Mėnesinis |
🇮🇳 Pramonės gamybos pokytis per mėnesį | −2,97 % | 4,67 % | Mėnesinis |
🇮🇳 Sudėtinis ankstyvojo įspļjimo indikatorius | 100,308 points | 100,178 points | Mėnesinis |
🇮🇳 Talpumo naudojimas | 75,8 % | 74 % | Ketvirtis |
🇮🇳 Transporto priemonių registracijos | 160 306 Units | 168 912 Units | Mėnesinis |
🇮🇳 Verslo klimatas | 130,3 points | 135,4 points | Ketvirtis |
Makroseiten für andere Länder in Azija
- 🇨🇳Kinija
- 🇮🇩Indonezija
- 🇯🇵Japonija
- 🇸🇦Saudo Arabija
- 🇸🇬Singapūras
- 🇰🇷Pietų Korėja
- 🇹🇷Turkija
- 🇦🇫Afganistanas
- 🇦🇲Armėnija
- 🇦🇿Azerbaidžanas
- 🇧🇭Bahreinas
- 🇧🇩Bangladešas
- 🇧🇹Butanas
- 🇧🇳Brunei
- 🇰🇭Kambodža
- 🇹🇱Rytų Timoras
- 🇬🇪Gruzija
- 🇭🇰Honkongas
- 🇮🇷Iranas
- 🇮🇶Irakas
- 🇮🇱Izraelis
- 🇯🇴Jordanija
- 🇰🇿Kazachstan
- 🇰🇼Kuveitas
- 🇰🇬Kirgizija
- 🇱🇦Akcijos
- 🇱🇧Libanas
- 🇲🇴Makao
- 🇲🇾Malizija
- 🇲🇻Maldyvai
- 🇲🇳Mongolija
- 🇲🇲Mianmaras
- 🇳🇵Nepalas
- 🇰🇵Šiaurės Korėja
- 🇴🇲Oman
- 🇵🇰Pakistanas
- 🇵🇸Palestina
- 🇵🇭Filipinai
- 🇶🇦Katar
- 🇱🇰Šri Lanka
- 🇸🇾Sirija
- 🇹🇼Taivanas
- 🇹🇯Tadžikistanas
- 🇹🇭Tailandas
- 🇹🇲Turkmėnistanas
- 🇦🇪Jungtiniai Arabų Emyratai
- 🇺🇿Uzbekistanas
- 🇻🇳Vietnamas
- 🇾🇪Jemenas
Kas yra Elektros gamyba
Elektrinės energijos gamyba yra esminis makroekonominis rodiklis, rodantis tiek šalies ekonomikos sveikatą, tiek jos gebėjimą užtikrinti nacionalinę energetinę saugumą. Lietuvoje šis sektorius yra strategiškai svarbus, leidžiantis ne tik patenkinti šalies vidaus energijos poreikius, bet ir prisidėti prie Europos Sąjungos energetikos politikos. Eulerpool svetainėje pateikiame išsamius duomenis, kurie leidžia analizuoti elektros energijos gamybos tendencijas, sudėties pokyčius ir jų poveikį šalies ekonomikai. Lietuvos elektros energijos gamybos sektorius per pastaruosius dešimtmečius patyrė reikšmingų pokyčių. Nuo nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. iki šių dienų šalis perėjo nuo stiprios priklausomybės nuo branduolinės energijos prie diversifikuotos energijos šaltinių struktūros. Ignalinos atominė elektrinė, kuri veikė nuo 1983 m. iki 2009 m., buvo pagrindinis šalies energijos tiekėjas, tačiau po jos uždarymo Lietuva sukūrė įvairialypę energetikos infrastruktūrą, apimančią ne tik iškastinį kurą, bet ir atsinaujinančius energijos šaltinius. Pastaraisiais metais ypatingas dėmesys buvo skiriamas atsinaujinančios energijos išteklių plėtrai, siekiant sumažinti priklausomybę nuo importuojamų iškastinių energijos šaltinių ir mažinti anglies dvideginio emisijas. Vėjo jėgainės ir saulės fotovoltinės elektrinės tapo svarbiomis elektros energijos gamybos sektorių dalimis. 2020 m. duomenimis, atsinaujinančių energijos šaltinių dalis Lietuvos elektros gamyboje sudarė apie 30%, ir šis skaičius nuolat auga, nes vykdomi įvairūs projektai siekiant padidinti šią dalį iki 50% iki 2030 m. Be energetikos šaltinių diversifikavimo, elektros energijos gamybos sektorius Lietuvoje taip pat susiduria su nemažais iššūkiais, susijusiais su infrastruktūros modernizavimu. Senstančios elektrinės ir energijos perdavimo tinklai reikalauja neatidėliotinų investicijų, kad būtų užtikrintas patikimas ir efektyvus energijos tiekimas. Valstybės parama ir tarptautinės partnerystės, tokios kaip Baltijos šalių energetikos sinchronizacija su kontinentiniu Europos elektros tinklu, yra svarbūs žingsniai siekiant padidinti šalies energetinį saugumą ir stabilumą. Ekonominiu požiūriu, elektros energijos gamyba yra ne tik energijos šaltinis, bet ir svarbus ekonomikos sektorius, kuriantis darbo vietas ir skatindamas inovacijas. Investicijos į naujus energijos gamybos projektus, tokius kaip jūrinių vėjo jėgainių parkai ir modernios biomasės elektrinės, prisideda prie ekonomikos augimo ir regioninės plėtros. Tuo pačiu metu, didėjantis dėmesys energijos efektyvumui ir išmaniosioms technologijoms sukuria naujas verslo galimybes ir skatina technologinę pažangą. Eulerpool svetainėje pateikiame išsamius duomenis apie elektros energijos gamybą Lietuvoje, įskaitant gamybos apimtis pagal energijos šaltinius, infrastruktūros būklę, investicijų projektus ir politikos pokyčius. Šie duomenys leidžia analizuoti rinkos tendencijas, vertinti investicijų galimybes ir numatyti būsimas energetikos sektoriaus vystymosi kryptis. Tai ypač svarbu verslo atstovams, politikams ir mokslininkams, siekiantiems suprasti ir prognozuoti makroekonominius procesus bei priimti pagrįstus sprendimus. Atsižvelgdama į klimato kaitos keliamus iššūkius, Lietuva yra įsipareigojusi perkelti savo energetikos sektorių link tvarių ir mažai taršių energijos gamybos būdų. Tai atsispindi nacionalinėje energetikos strategijoje ir Europos žaliojo kurso tiksluose. Atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra, energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir energetikos sektoriaus skaitmeninimas yra pagrindiniai veiksniai, leisiantys Lietuvai pasiekti šiuos tikslus. Viena iš svarbiausių iniciatyvų Lietuvoje yra "Žaliasis miestas" projektas, kurio tikslas yra miestų energetikos sistemų modernizacija, siekiant sumažinti CO2 išmetimus ir padidinti energijos vartojimo efektyvumą. Šio projekto įgyvendinimas apima įvairius veiksmus, tokius kaip pastatų renovacija, įrangos atnaujinimas, elektromobilių infrastruktūros plėtra ir atsinaujinančių energijos šaltinių integracija. Tai padės ne tik sumažinti anglies dvideginio emisijas, bet ir sukurti naujas darbo vietas bei skatinti ekonomikos augimą. Apibendrinant, elektros energijos gamyba yra kertinis šalies makroekonominis rodiklis, turintis svarbų poveikį ekonomikos stabilumui, saugumui ir tvarumui. Lietuva, siekdama tvarios energetikos plėtros, sutelkia dėmesį į atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą, infrastruktūros modernizavimą ir inovacijas. Eulerpool svetainėje pateikiama detalizuota informacija leidžia efektyviai analizuoti šiuos procesus ir priimti pagrįstus sprendimus. Tai teikia didelę pridėtinę vertę ne tik vietos verslo ir politikos subjektams, bet ir tarptautinei bendruomenei, siekiančiai suprasti Lietuvos energetikos rinką ir jos perspektyvas.