Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas

Užtikrinkite nuo 2 eurų
Analyse
Profilis
🇭🇺

Vengrija Produktyvumas

Akcijos kaina

117,486 Taškai
Pokytis +/-
+0,446 Taškai
Pokytis %
+0,38 %

Dabartinė Produktyvumas vertė Vengrija yra 117,486 Taškai. Produktyvumas Vengrija padidėjo iki 117,486 Taškai 2023-12-01, po to, kai buvo 117,04 Taškai 2023-09-01. Nuo 1995-03-01 iki 2024-03-01, vidutinis BVP Vengrija buvo 91,34 Taškai. Aukščiausias visų laikų rekordas buvo pasiektas 2022-06-01 su 118,03 Taškai, o žemiausia vertė buvo užfiksuota 1996-09-01 su 61,75 Taškai.

Šaltinis: EUROSTAT

Produktyvumas

  • Max

Produktyvumas

Produktyvumas Istorija

DataVertė
2023-12-01117,486 Taškai
2023-09-01117,04 Taškai
2023-06-01116,345 Taškai
2023-03-01115,559 Taškai
2022-12-01115,56 Taškai
2022-09-01116,821 Taškai
2022-06-01118,027 Taškai
2022-03-01117 Taškai
2021-12-01116,447 Taškai
2021-09-01113,789 Taškai
1
2
3
4
5
...
12

Panašūs makroekonominiai rodikliai Produktyvumas

PavadinimasŠiuo metuAnkstesnisDažnis
🇭🇺
Atlyginimai
652 047 HUF/Month645 265 HUF/MonthMėnesinis
🇭🇺
Atlyginimų augimas
13,5 %13,9 %Mėnesinis
🇭🇺
Dalinio darbo laiko
195 100 197 400 Ketvirtis
🇭🇺
Darbo pasiūlymai
70 125 74 450 Ketvirtis
🇭🇺
Darbo pasiūlymų santykis
2,2 %2,2 %Ketvirtis
🇭🇺
Darbo sąnaudos
193,724 points167,984 pointsKetvirtis
🇭🇺
Įdarbintieji
4,745 mln. 4,745 mln. Mėnesinis
🇭🇺
Ilgalaikio nedarbo lygis
1,5 %1,5 %Ketvirtis
🇭🇺
Įsigijimo norma
68,291 %68,328 %Mėnesinis
🇭🇺
Jaunimo nedarbo lygis
12,7 %13,1 %Mėnesinis
🇭🇺
Minimalūs atlyginimai
675,27 EUR/Month675,27 EUR/MonthKetvirtis
🇭🇺
Moterų pensijos amžius
65 Years65 YearsKasmetinis
🇭🇺
Nedarbingi asmenys
218 653 224 213 Mėnesinis
🇭🇺
Nedarbo lygis
4,3 %4,4 %Mėnesinis
🇭🇺
populiacija
9,6 mln. 9,69 mln. Kasmetinis
🇭🇺
Užimtumo pokytis
0,3 %0,1 %Ketvirtis
🇭🇺
Užimtumo rodiklis
65,165 %65,217 %Mėnesinis
🇭🇺
Viso etato darbas
4,4 mln. 4,417 mln. Ketvirtis
🇭🇺
Vyriškosios pensijos amžius
65 Years65 YearsKasmetinis

Vengrijoje produktyvumas reiškia realų darbo našumą per darbo valandą.

Kas yra Produktyvumas

"Produktyvumas" yra viena iš svarbiausių makroekonomikos kategorijų, kuri analizuoja ir vertina šalies ekonomikos efektyvumą ir konkurencingumą. Nors terminas dažnai suprantamas skirtingais būdais, bendrąja prasme produktyvumas reiškia išteklių, tokių kaip darbas, kapitalas ir technologijos, panaudojimo efektyvumą gaminant prekes ir paslaugas. Jis gali būti matuojamas įvairiais būdais, tačiau dažniausiai naudojami matmenys yra darbo produktyvumas ir bendras veiksnių produktyvumas. Darbo produktyvumas remiasi darbo jėgos išteklių našumo vertinimu, t.y., kiek prekių ar paslaugų yra sukurta per darbo valandas. Bendras veiksnių produktyvumas, kita vertus, apima platesnį požiūrį, įvertinant ne tik darbo, bet ir kapitalo, technologijų ir kitų veiksnių našumą. Produktų ir paslaugų gamybos efektyvumas yra esminis veiksnys, lemiantis šalies ekonominį augimą ir gerovę. Šalys, kurios turi aukštesnį darbo ir kitų išteklių produktyvumą, dažniausiai pasižymi aukštesniu gyvenimo lygiu, mažesniu nedarbo lygiu ir stipresnėmis makroekonominėmis pozicijomis. Tokios šalys gali konkuruoti globalioje rinkoje efektyviau, pritraukti daugiau tarptautinių investicijų ir užtikrinti ilgalaikį tvarų vystymąsi. Produktų ir paslaugų gamyba yra stipriai paveikiama įvairių veiksnių, tokių kaip investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą, darbo jėgos kvalifikacijos lygis, technologiniai pasiekimai ir inovacijos, infrastruktūros kokybė, vyriausybės politika ir reguliavimas, ir tarptautinė prekyba. Pavyzdžiui, technologijų pažanga ir automatizacijos procesai dažnai lemia darbo produktyvumo didėjimą, nes jie leidžia gaminti daugiau prekių per trumpesnį laiką ir su mažesnėmis sąnaudomis. Investicijos į švietimą ir profesinį mokymą taip pat yra labai svarbios stiprinant darbo jėgos kvalifikaciją ir produktyvumą. Aukštesnė darbo jėgos kvalifikacija leidžia efektyviau taikyti naujas technologijas ir gamybos metodus, prisidedant prie inovatyvumo ir ekonominės plėtros. Infrastruktūros, įskaitant transporto tinklus, energijos tiekimą ir telekomunikacijas, gerinimas taip pat turi didelį poveikį produktyvumui, kadangi tai sumažina logistikos išlaidas ir pagerina verslo veiklos sąlygas. Produktyvumo augimas yra kaip katalizatorius bendram ekonominiam augimui. Padidėjus produktyvumui, sumažėja gamybos kaštai, o tai taip pat sumažina prekių ir paslaugų kainas. Tai ne tik pagerina vartotojų perkamąją galią, bet ir didina įmonių pelningumą, suteikiant joms daugiau lėšų investicijoms į plėtrą ir technologinius patobulinimus. Visa tai skatina dar didesnį produktyvumo augimą ir ekonomikos ciklą. Valstybės politika taip pat gali turėti reikšmingą poveikį produktyvumui. Pavyzdžiui, palanki verslo aplinka, įskaitant mažesnius mokesčius ir reguliavimo apribojimus, gali skatinti įmonių efektyvumą ir konkurencingumą. Priešingai, per griežti reguliavimo reikalavimai ir dideli mokesčiai gali kenkia verslo aplinkai, mažinant investicijų ir technologijų diegimo tempą bei bendrai stabdant produktyvumo augimą. Be to, tarptautinė prekyba ir globalizacija taip pat turi stiprų poveikį produktyvumui, nes jos leidžia pasinaudoti masto ekonomija ir specializacijos privalumais. Svarbus veiksnys, kurį reikėtų paminėti, yra ilgalaikis tvarumas. Nors trumpuoju laikotarpiu galima pasiekti aukštą produktyvumą intensyviai naudojant išteklius, ilgainiui tai gali sukelti neigiamų pasekmių, tokių kaip išteklių išeikvojimas ir aplinkos užterštumas. Todėl vis dažniau kalbama apie tvarų produktyvumą, kuris siekia subalansuoti ekonominį efektyvumą su aplinkos apsauga ir socialine atsakomybe. Šalys, kurios sugeba nuosekliai ir tvariai didinti savo produktyvumą, yra geriau pasiruošusios atlaikyti ekonominius šokus ir užtikrinti ilgalaikį ekonominį vystymąsi. Todėl produktyvumo analizė ir valdymas yra esminis bet kurios ekonominės politikos komponentas. Eulerpool svetainėje mes siekiame teikti aukštos kokybės makroekonominius duomenis, kurie padės vartotojams, tyrėjams ir politikos formuotojams priimti informuotus sprendimus dėl produktyvumo didinimo strategijų ir politikos priemonių. Apibendrinant, produktyvumas išlieka esminis ekonominio efektyvumo rodiklis, kuris ne tik lemia šalies konkurencingumą, bet ir daro tiesioginį poveikį visuomenės gyvenimo kokybei. Todėl investicijos į mokslinius tyrimus, švietimą, technologijas ir inovacijas, infrastruktūros gerinimas bei palanki verslo aplinkos kūrimas turėtų būti pagrindiniai valstybės tikslai, siekiant ilgalaikio produktyvumo augimo ir ekonominės gerovės.