Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų 
Prancūzija Vyriausybės darbo užmokesčiai
Akcijos kaina
Dabartinė Vyriausybės darbo užmokesčiai vertė Prancūzija yra 6,02 mln. . Vyriausybės darbo užmokesčiai Prancūzija padidėjo iki 6,02 mln. 2024-03-01, po to kai buvo 5,999 mln. 2023-12-01. Nuo 1989-12-01 iki 2024-06-01, vidutinis BVP Prancūzija buvo 5,49 mln. . Visų laikų aukščiausia reikšmė buvo pasiekta 2024-06-01 su 6,04 mln. , o žemiausia reikšmė užfiksuota 1991-03-01 su 4,65 mln. .
Vyriausybės darbo užmokesčiai ·
Max
| Valstybinių atlyginimų ir algų apskaita | |
|---|---|
| 1989-12-01 | 5,11 mln. |
| 1990-03-01 | 5,12 mln. |
| 1990-06-01 | 5,00 mln. |
| 1990-09-01 | 4,89 mln. |
| 1990-12-01 | 4,77 mln. |
| 1991-03-01 | 4,65 mln. |
| 1991-06-01 | 4,67 mln. |
| 1991-09-01 | 4,70 mln. |
| 1991-12-01 | 4,72 mln. |
| 1992-03-01 | 4,74 mln. |
| 1992-06-01 | 4,76 mln. |
| 1992-09-01 | 4,77 mln. |
| 1992-12-01 | 4,79 mln. |
| 1993-03-01 | 4,80 mln. |
| 1993-06-01 | 4,82 mln. |
| 1993-09-01 | 4,84 mln. |
| 1993-12-01 | 4,86 mln. |
| 1994-03-01 | 4,88 mln. |
| 1994-06-01 | 4,89 mln. |
| 1994-09-01 | 4,90 mln. |
| 1994-12-01 | 4,91 mln. |
| 1995-03-01 | 4,92 mln. |
| 1995-06-01 | 4,93 mln. |
| 1995-09-01 | 4,94 mln. |
| 1995-12-01 | 4,95 mln. |
| 1996-03-01 | 4,95 mln. |
| 1996-06-01 | 4,96 mln. |
| 1996-09-01 | 4,97 mln. |
| 1996-12-01 | 4,98 mln. |
| 1997-03-01 | 4,99 mln. |
| 1997-06-01 | 5,00 mln. |
| 1997-09-01 | 5,01 mln. |
| 1997-12-01 | 5,03 mln. |
| 1998-03-01 | 5,06 mln. |
| 1998-06-01 | 5,09 mln. |
| 1998-09-01 | 5,11 mln. |
| 1998-12-01 | 5,14 mln. |
| 1999-03-01 | 5,17 mln. |
| 1999-06-01 | 5,19 mln. |
| 1999-09-01 | 5,21 mln. |
| 1999-12-01 | 5,23 mln. |
| 2000-03-01 | 5,24 mln. |
| 2000-06-01 | 5,27 mln. |
| 2000-09-01 | 5,29 mln. |
| 2000-12-01 | 5,31 mln. |
| 2001-03-01 | 5,33 mln. |
| 2001-06-01 | 5,35 mln. |
| 2001-09-01 | 5,37 mln. |
| 2001-12-01 | 5,39 mln. |
| 2002-03-01 | 5,43 mln. |
| 2002-06-01 | 5,45 mln. |
| 2002-09-01 | 5,47 mln. |
| 2002-12-01 | 5,49 mln. |
| 2003-03-01 | 5,50 mln. |
| 2003-06-01 | 5,51 mln. |
| 2003-09-01 | 5,51 mln. |
| 2003-12-01 | 5,52 mln. |
| 2004-03-01 | 5,53 mln. |
| 2004-06-01 | 5,53 mln. |
| 2004-09-01 | 5,54 mln. |
| 2004-12-01 | 5,54 mln. |
| 2005-03-01 | 5,55 mln. |
| 2005-06-01 | 5,56 mln. |
| 2005-09-01 | 5,58 mln. |
| 2005-12-01 | 5,59 mln. |
| 2006-03-01 | 5,61 mln. |
| 2006-06-01 | 5,63 mln. |
| 2006-09-01 | 5,65 mln. |
| 2006-12-01 | 5,67 mln. |
| 2007-03-01 | 5,68 mln. |
| 2007-06-01 | 5,68 mln. |
| 2007-09-01 | 5,68 mln. |
| 2007-12-01 | 5,68 mln. |
| 2008-03-01 | 5,67 mln. |
| 2008-06-01 | 5,68 mln. |
| 2008-09-01 | 5,69 mln. |
| 2008-12-01 | 5,69 mln. |
| 2009-03-01 | 5,70 mln. |
| 2009-06-01 | 5,71 mln. |
| 2009-09-01 | 5,71 mln. |
| 2009-12-01 | 5,71 mln. |
| 2010-03-01 | 5,72 mln. |
| 2010-06-01 | 5,72 mln. |
| 2010-09-01 | 5,72 mln. |
| 2010-12-01 | 5,71 mln. |
| 2011-03-01 | 5,70 mln. |
| 2011-06-01 | 5,70 mln. |
| 2011-09-01 | 5,68 mln. |
| 2011-12-01 | 5,69 mln. |
| 2012-03-01 | 5,70 mln. |
| 2012-06-01 | 5,70 mln. |
| 2012-09-01 | 5,72 mln. |
| 2012-12-01 | 5,72 mln. |
| 2013-03-01 | 5,72 mln. |
| 2013-06-01 | 5,74 mln. |
| 2013-09-01 | 5,75 mln. |
| 2013-12-01 | 5,80 mln. |
| 2014-03-01 | 5,82 mln. |
| 2014-06-01 | 5,82 mln. |
| 2014-09-01 | 5,82 mln. |
| 2014-12-01 | 5,84 mln. |
| 2015-03-01 | 5,84 mln. |
| 2015-06-01 | 5,86 mln. |
| 2015-09-01 | 5,85 mln. |
| 2015-12-01 | 5,86 mln. |
| 2016-03-01 | 5,86 mln. |
| 2016-06-01 | 5,86 mln. |
| 2016-09-01 | 5,88 mln. |
| 2016-12-01 | 5,88 mln. |
| 2017-03-01 | 5,88 mln. |
| 2017-06-01 | 5,88 mln. |
| 2017-09-01 | 5,87 mln. |
| 2017-12-01 | 5,86 mln. |
| 2018-03-01 | 5,86 mln. |
| 2018-06-01 | 5,83 mln. |
| 2018-09-01 | 5,82 mln. |
| 2018-12-01 | 5,83 mln. |
| 2019-03-01 | 5,84 mln. |
| 2019-06-01 | 5,85 mln. |
| 2019-09-01 | 5,86 mln. |
| 2019-12-01 | 5,86 mln. |
| 2020-03-01 | 5,86 mln. |
| 2020-06-01 | 5,79 mln. |
| 2020-09-01 | 5,88 mln. |
| 2020-12-01 | 5,89 mln. |
| 2021-03-01 | 5,89 mln. |
| 2021-06-01 | 5,90 mln. |
| 2021-09-01 | 5,93 mln. |
| 2021-12-01 | 5,91 mln. |
| 2022-03-01 | 5,92 mln. |
| 2022-06-01 | 5,93 mln. |
| 2022-09-01 | 5,93 mln. |
| 2022-12-01 | 5,93 mln. |
| 2023-03-01 | 5,95 mln. |
| 2023-06-01 | 5,96 mln. |
| 2023-09-01 | 5,98 mln. |
| 2023-12-01 | 6,00 mln. |
| 2024-03-01 | 6,02 mln. |
Vyriausybės darbo užmokesčiai Istorija
| Data | Vertė |
|---|---|
| 2024-03-01 | 6,02 mln. |
| 2023-12-01 | 5,999 mln. |
| 2023-09-01 | 5,977 mln. |
| 2023-06-01 | 5,965 mln. |
| 2023-03-01 | 5,954 mln. |
| 2022-12-01 | 5,933 mln. |
| 2022-09-01 | 5,928 mln. |
| 2022-06-01 | 5,928 mln. |
| 2022-03-01 | 5,923 mln. |
| 2021-12-01 | 5,909 mln. |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Vyriausybės darbo užmokesčiai
| Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
|---|---|---|---|
🇫🇷 Atlyginimai | 3 466 EUR/Month | 3 321 EUR/Month | Kasmetinis |
🇫🇷 Atlyginimų augimas | 2,9 % | 3,3 % | Ketvirtis |
🇫🇷 Dalinio darbo laiko | 4,801 mln. | 4,768 mln. | Ketvirtis |
🇫🇷 Darbo pasiūlymai | 309 900 | 305 000 | Mėnesinis |
🇫🇷 Darbo sąnaudos | 119,2 points | 118,5 points | Ketvirtis |
🇫🇷 Gamybos darbo užmokestis | 2,86 mln. | 2,857 mln. | Ketvirtis |
🇫🇷 Gamybos darbo užmokestis | 119,9 points | 119,2 points | Ketvirtis |
🇫🇷 Įdarbintieji | 27,774 mln. | 27,663 mln. | Ketvirtis |
🇫🇷 Ilgalaikio nedarbo lygis | 1,7 % | 1,8 % | Ketvirtis |
🇫🇷 Įsigijimo norma | 74,5 % | 74,5 % | Ketvirtis |
🇫🇷 Jaunimo nedarbo lygis | 17,7 % | 17,3 % | Mėnesinis |
🇫🇷 Minimalūs atlyginimai | 1 766,92 EUR/Month | 1 766,92 EUR/Month | Ketvirtis |
🇫🇷 Moterų pensijos amžius | 62,5 Years | 62,25 Years | Kasmetinis |
🇫🇷 Nedarbingi asmenys | 2,835 mln. | 2,816 mln. | Mėnesinis |
🇫🇷 Nedarbo lygis | 7,3 % | 7,5 % | Ketvirtis |
🇫🇷 Nežemės ūkio darbo užmokesčio lapai. | 27,13 mln. | 27,142 mln. | Ketvirtis |
🇫🇷 Pirmosios prašymų dėl nedarbo išmokų teikimo | −12 700 | −26 100 | Mėnesinis |
🇫🇷 populiacija | 68,14 mln. | 67,93 mln. | Kasmetinis |
🇫🇷 Produktyvumas | 100,152 points | 100,052 points | Ketvirtis |
🇫🇷 Užimtumas ne žemės ūkio sektoriuje privačiai | 21,155 mln. | 21,163 mln. | Ketvirtis |
🇫🇷 Užimtumo pokytis | 0,2 % | 0,1 % | Ketvirtis |
🇫🇷 Užimtumo rodiklis | 69 % | 68,8 % | Ketvirtis |
🇫🇷 Vidutinės savaitinės darbo valandos | 31,1 Hours | 31,3 Hours | Ketvirtis |
🇫🇷 Viso etato darbas | 23,647 mln. | 23,376 mln. | Ketvirtis |
🇫🇷 Vyriškosios pensijos amžius | 62,25 Years | 62 Years | Kasmetinis |
Prancūzijoje darbo užmokestis viešajame sektoriuje reiškia asmenų skaičių, nepriklausomai nuo darbo trukmės, dirbančių ketvirčio paskutinę dieną. Darbo užmokestis skaičiuojamas visuose sektoriuose ir apima visą Prancūziją (išskyrus Majotą).
Makroseiten für andere Länder in Europa
- 🇦🇱Albanija
- 🇦🇹Austrija
- 🇧🇾Baltarusija
- 🇧🇪Belgija
- 🇧🇦Bosnija ir Hercegovina
- 🇧🇬Bulgarija
- 🇭🇷Kroatija
- 🇨🇾Kipras
- 🇨🇿Čekijos Respublika
- 🇩🇰Danija
- 🇪🇪Estija
- 🇫🇴Farerų salos
- 🇫🇮Suomija
- 🇩🇪Vokietija
- 🇬🇷Graikija
- 🇭🇺Vengrija
- 🇮🇸Sala
- 🇮🇪Airija
- 🇮🇹Italija
- 🇽🇰Kosovas
- 🇱🇻Latvija
- 🇱🇮Lihtenšteinas
- 🇱🇹Lietuva
- 🇱🇺Liuksemburgas
- 🇲🇰Šiaurės Makedonija
- 🇲🇹Malta
- 🇲🇩Moldova
- 🇲🇨Monakas
- 🇲🇪Montenegro
- 🇳🇱Nyderlandai
- 🇳🇴Norvegija
- 🇵🇱Lenkija
- 🇵🇹Portugalija
- 🇷🇴Rumunija
- 🇷🇺Rusija
- 🇷🇸Serbija
- 🇸🇰Slovakija
- 🇸🇮Slovėnija
- 🇪🇸Ispanija
- 🇸🇪Švedija
- 🇨🇭Šveicarija
- 🇺🇦Ukraina
- 🇬🇧Jungtinė Karalystė
- 🇦🇩Andora
Kas yra Vyriausybės darbo užmokesčiai
„Vyriausybės atlyginimai“ - tai viena iš svarbiausių kategorijų makroekonomikos analizėje. Supratimas apie vyriausybės išlaidas darbuotojams yra būtinas norint įvertinti bendrą šalies ekonomikos būklę ir jos viešojo sektoriaus efektyvumą. Eulerpool svetainėje galite rasti detalius ir aktualius duomenis apie vyriausybės atlyginimus, padedančius priimti gerai pagrįstus sprendimus ir kurti tikslines ekonomines strategijas. Analizuojant vyriausybės atlyginimus, svarbu apsvarstyti keletą esminių aspektų, tokių kaip biudžeto struktūra, pajamų ir išlaidų balansavimas bei viešojo sektoriaus darbuotojų skaičius. Vyriausybės atlyginimai apima daug įvairių sričių, įskaitant sveikatos apsaugą, švietimą, teisėsaugą ir kitus viešojo administravimo sektorius. Todėl šių duomenų analizė padeda suprasti, kaip paskirstomi biudžeto ištekliai ir kokie ekonomikos sektoriai gauna didžiausią finansavimą. Vienas iš esminių aspektų, nagrinėjant vyriausybės atlyginimus, yra viešojo sektoriaus darbuotojų skaičius. Didelis valstybės tarnautojų skaičius gali rodyti būtinybę didesnėms viešosioms paslaugoms arba neefektyvų lėšų valdymą. Be to, viešojo sektoriaus darbo vietų skaičiaus analizė gali padėti įvertinti darbo rinkos būklę ir bendrą ekonomikos konkurencingumą. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, viešasis sektorius yra svarbus darbdavys, todėl jo darbo užmokesčio politika gali turėti didelį poveikį visos šalies darbo rinkai ir ekonomikos būklei. Kitas svarbus punktas yra atlyginimų struktūra ir valdžios sektoriaus darbuotojų atlyginimų dydis. Siekiant geriau suprasti vyriausybės išlaidų poveikį ekonomikai, būtina analizuoti vidutinį ir maksimalų atlyginimus įvairiuose sektoriuose. Atliekant tokias analizes, galima nustatyti, ar atlyginimai yra konkurencingi privačiame sektoriuje, ar viešojo sektoriaus darbuotojai gauna teisingas ir pagrįstas pajamas. Be to, toks atlyginimų struktūros tyrimas gali padėti išryškinti galimas disproporcijas ir nelygybes, kurios gali turėti neigiamą poveikį socialinei gerovei ir ekonominei nelygybei. Biudžeto analizė yra dar viena svarbi sudedamoji dalis, nagrinėjant vyriausybės atlyginimus. Viešųjų išlaidų struktūros tyrimas leidžia nustatyti, kaip efektyviai yra valdomi mokesčių mokėtojų pinigai ir kaip optimaliai paskirstomi finansiniai ištekliai. Analizuojant biudžeto duomenis, galima stebėti, kiek lėšų skiriama atlyginimams, lyginant su kitomis viešosiomis išlaidomis, pvz., investicijomis į infrastruktūrą, sveikatos apsaugą ar švietimą. Tokia analizė padeda atsakyti į klausimus, ar biudžetas yra subalansuotas, ar nėra pernelyg didelės išlaidų koncentracijos vienoje srityje. Ekonomikos augimo ir finansinio stabilumo kontekste svarbu atsižvelgti ir į viešojo sektoriaus darbuotojų darbo sąlygas bei profesionalumo lygį. Geros darbo sąlygos ir aukštas kvalifikacijos lygis gali užtikrinti efektyvesnį ir kokybiškesnį viešųjų paslaugų teikimą, kuris savo ruožtu gali skatinti ekonominę plėtrą. Todėl, analizuojant vyriausybės atlyginimus, būtina atkreipti dėmesį ne tik į atlyginimų dydį, bet ir į su darbu susijusias sąlygas, pvz., darbo laiką, papildomas motyvavimo priemones ir darbo aplinką. Taip pat svarbu paminėti, kad vyriausybės atlyginimų analizė gali turėti tiesioginį poveikį socialinei politikai. Didelio masto viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų mažinimas arba didinimas gali turėti reikšmingų pasekmių tiek ekonominei, tiek socialinei šalies gerovei. Tokie pokyčiai gali paveikti ne tik viešųjų paslaugų kokybę, bet ir bendrą gyventojų gerovę, nes didelė dalis gyventojų yra tiesiogiai arba netiesiogiai priklausoma nuo viešojo sektoriaus atlyginimų. Svarbus analitinės veiklos valstybinio lygmens aspektas yra ir tarptautinių duomenų bei patirties analizė. Lygindami Lietuvos vyriausybės atlyginimus su kitų šalių duomenimis, galime nustatyti galimus tobulinimo būdus ir pasinaudoti geriausiomis patirtimis siekiant efektyvesnio ir racionalesnio biudžeto valdymo. Tai padeda ne tik geriau suprasti savo šalies situaciją, bet ir pritaikyti globalias inovacijas bei praktikas vietiniuose kontektuose. Vyriausybės atlyginimų analizė yra taip pat būtina viešojo sektoriaus efektyvumo vertinimui. Efektyviai paskirstytos biudžeto lėšos ir tinkamai organizuotas darbo užmokesčio fondas gali padėti užtikrinti aukštą paslaugų kokybę, teisingą išteklių naudojimą ir visuomenės pasitikėjimą valdžios institucijomis. Todėl ši analizė ne tik padeda suprasti esamą ekonominę būklę, bet ir skatina ilgalaikių strategijų kūrimą siekiant tvarios ekonominės plėtros. Visa ši sudėtinga ir daugiasluoksnė analizė, kurią galite rasti Eulerpool svetainėje, suteikia išsamų vaizdą apie Lietuvos viešąjį sektorių ir jo finansavimo struktūrą. Mes stengiamės pateikti tiksliausius ir aktualiausius duomenis, kurie padėtų tiek viešojo sektoriaus darbuotojams, tiek verslo atstovams priimti informuotus ir pagrįstus sprendimus. Eulerpool - tai profesionalus makroekonominių duomenų šaltinis, padedantis geriau suprasti ir valdyti sudėtingas ekonomines sistemas.