Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas

Užtikrinkite nuo 2 eurų
Analyse
Profilis
🇦🇪

Jungtiniai Arabų Emyratai Ne naftos eksportas

Akcijos kaina

331,629 mlrd. AED
Pokytis +/-
+76,987 mlrd. AED
Pokytis %
+26,26 %

Dabartinė Ne naftos eksportas vertė Jungtiniai Arabų Emyratai yra 331,629 mlrd. AED. Ne naftos eksportas Jungtiniai Arabų Emyratai padidėjo iki 331,629 mlrd. AED 2021-01-01, po to kai tai buvo 254,642 mlrd. AED 2020-01-01. Nuo 1981-01-01 iki 2022-01-01, vidutinis BVP Jungtiniai Arabų Emyratai buvo 68,62 mlrd. AED. Aukščiausias visų laikų rodiklis buvo pasiektas 2022-01-01 su 368,37 mlrd. AED, tuo tarpu žemiausia vertė buvo užfiksuota 1985-01-01 su 1,43 mlrd. AED.

Šaltinis: Central Bank of the United Arab Emirates

Ne naftos eksportas

  • Max

Ne naftos eksportas

Ne naftos eksportas Istorija

DataVertė
2021-01-01331,629 mlrd. AED
2020-01-01254,642 mlrd. AED
2019-01-01231,237 mlrd. AED
2018-01-01206,05 mlrd. AED
2017-01-01181,039 mlrd. AED
2016-01-01168,633 mlrd. AED
2015-01-01161,218 mlrd. AED
2014-01-01132,219 mlrd. AED
2013-01-01148,198 mlrd. AED
2012-01-01169,711 mlrd. AED
1
2
3
4
...
5

Panašūs makroekonominiai rodikliai Ne naftos eksportas

PavadinimasŠiuo metuAnkstesnisDažnis
🇦🇪
Apyvartos balansas prie BVP
9,3 % of GDP11,7 % of GDPKasmetinis
🇦🇪
Aukso atsargos
73,63 Tonnes73,63 TonnesKetvirtis
🇦🇪
Ginklų pardavimai
14 mln. SIPRI TIV17 mln. SIPRI TIVKasmetinis
🇦🇪
Importas
1,388 BRD. AED1,216 Bio. AEDKasmetinis
🇦🇪
Naftos gamyba
2 933 BBL/D/1K2 917 BBL/D/1KMėnesinis
🇦🇪
Terorizmo indeksas
0,233 Points1,241 PointsKasmetinis

Kas yra Ne naftos eksportas

Makroekonominių rodiklių kategorija „Ne naftos eksportas“ Lietuvoje – tai svarbi ekonomikos dalis, rodanti šalies gebėjimą diversifikuoti savo eksportus ir mažinti priklausomybę nuo energetikos sektoriaus. Tai ypač svarbu Lietuvos ekonomikai, siekiant užtikrinti ilgalaikį tvarumą ir stabilumą globalioje rinkoje. Šiame straipsnyje aptarsime ne naftos eksporto reikšmę Lietuvoje, statistinius rodiklius, veiksnius, lemiančius eksporto augimą, bei įvairias iniciatyvas ir politiką, skatinančią šį sektorių. Lietuva nuo senų laikų buvo žinoma kaip šalis, kurioje stipriai išvystytas transporto, logistikos ir pramoninis sektorius. Nors šalis neturi naftos rezursų, ji sugeba stipriai konkuruoti pasaulinėje rinkoje ne naftos sektoriuje. Ne naftos eksportas apima įvairias prekes ir paslaugas, tokias kaip žemės ūkio produkcija, technologijos, tekstilės gaminiai, baldai, chemijos produktai, maisto gaminiai ir dar daug kitų. Šių sektorių svarba išryškėjo paskutiniaisiais metais, kai daugelis šalių pradėjo kreipti dėmesį į ekonomikos tvarumą ir mažesnę priklausomybę nuo naftos produktų. Ne naftos eksportas Lietuvai suteikia nemažą dalį šalies BVP, padeda kurti naujas darbo vietas ir gerina gyvenimo kokybę. Remiantis statistiniais duomenimis, pastaraisiais metais Lietuva pademonstravo įspūdingą eksporto augimą – tai atspindi šalies gebėjimą adaptuotis prie besikeičiančių globalios rinkos sąlygų ir tobulinti savo eksporto struktūrą. Viena iš svarbiausių ne naftos eksporto sričių Lietuvoje yra žemės ūkis. Lietuva turi gilias žemės ūkio tradicijas ir modernias technologijas, leidžiančias gaminti aukštos kokybės produkciją, kuri populiari užsienio rinkose. Grūdai, pieno produktai, mėsa ir kiti žemės ūkio produktai yra svarbi eksporto grupė, kuri kiekvienais metais didina savo eksporto apimtis. Taip pat Lietuva tapo svarbiu organinės ir ekologiškos produkcijos eksportuotoju, atitikdama aukštus ES kokybės standartus. Kitas reikšmingas ne naftos eksporto sektorius Lietuvoje yra pramonė. Pramonės sektorius apima įvairius subsektorius: nuo metalurgijos ir inžinerijos produktų iki elektronikos ir aukštųjų technologijų. Šių produktų gamyba reikalauja aukštos kvalifikacijos darbo jėgos ir pažangių technologinių sprendimų, kurios padeda Lietuvos gamintojams išlikti konkurencingiems tarptautinėje rinkoje. Baldų pramonė taip pat yra svarbus eksporto sektorius, žymintis Lietuvą kaip vieną didžiausių baldų gamintojų ir eksportuotojų Europoje. Tekstilės ir drabužių pramonė yra dar vienas sektorius, svarbus ne naftos eksporto struktūroje. Lietuvoje egzistuoja ilgalaikės tekstilės gamybos tradicijos, kurios kartu su moderniais gamybos procesais leidžia kurti aukštos kokybės produktus, vertinamus visame pasaulyje. Drabužiai, tekstilės gaminiai vidaus apdailai ir kiti produktai pasiekia įvairias rinkas, įskaitant ES, Skandinavijos šalis ir net JAV. Daug dėmesio skiriama ir chemijos produktų eksportui. Lietuva gamina aukštos kokybės chemijos produktus, tokius kaip trąšos, plastikai ir kitos chemijos pramonės prekės, kurios eksportuojamos į įvairias šalis. Tarptautiniu mastu pripažinta Lietuvos chemijos pramonė užtikrina, kad šie produktai atitinka griežtus kokybės ir saugos standartus. Maisto pramonė taip pat vaidina svarbų vaidmenį ne naftos eksporto struktūroje. Lietuva garsėja savo aukštos kokybės maisto produktais, kurie gaminami naudojant aukščiausios kokybės žaliavas ir modernias technologijas. Lietuviški pieno produktai, mėsa, grūdai ir kiti maisto produktai yra vertinami už jų skonį ir kokybę, todėl jie sėkmingai eksportuojami į daugelį pasaulio šalių. Svarbu paminėti, kad ne naftos eksporto skatinimas Lietuvoje įgyvendinamas per įvairias vyriausybės iniciatyvas ir politiką. Lietuvos vyriausybė skiria didelį dėmesį eksporto skatinimui, investuodama į infrastruktūros plėtrą, mokslinius tyrimus, inovacijas ir aukštos kvalifikacijos darbo jėgos ugdymą. Tai padeda šalies verslams tapti konkurencingesniais globalioje rinkoje ir sėkmingai vystytis. Baigiamasis žodis – ne naftos eksportas yra itin svarbi Lietuvos ekonomikos dalis, leidžianti šaliai diversifikuoti savo ekonomiką ir mažinti priklausomybę nuo energetikos sektoriaus. Tai ypač svarbu siekiant ilgalaikio ekonominio tvarumo ir stabilumo. Ne naftos eksporto sektoriaus augimas yra įpareigojimas Lietuvos verslininkams, mokslininkams ir valdžios institucijoms siekti inovacijų, aukštos kokybės gamybos ir rinkų plėtros. Eulerpool komanda nuolat stebi makroekonominius duomenis, įskaitant ne naftos eksporto rodiklius, kad pateiktų išsamias analizes ir padėtų verslo bendruomenei priimti informuotus sprendimus.