Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas

Užtikrinkite nuo 2 eurų
Analyse
Profilis
🇨🇭

Šveicarija Vyriausybės biudžeto vertė

Akcijos kaina

6,795 mlrd. CHF
Pokytis +/-
-726 mln. CHF
Pokytis %
-10,14 %

Šiuo metu Šveicarija Vyriausybės biudžeto vertė yra 6,795 mlrd. CHF. Šveicarija Vyriausybės biudžeto vertė sumažėjo iki 6,795 mlrd. CHF 2022-01-01, po to kai 2019-01-01 buvo 7,521 mlrd. CHF. Nuo 1980-01-01 iki 2023-01-01 vidutinis BVP Šveicarija siekė −691,84 mln. CHF. Visų laikų aukščiausias rodiklis buvo pasiektas 2000-01-01 su 11,82 mlrd. CHF, tuo tarpu žemiausia vertė buvo užfiksuota 2020-01-01 su −18,98 mlrd. CHF.

Šaltinis: Swiss Federal Department of Finance

Vyriausybės biudžeto vertė

  • Max

Valstybės biudžeto vertė

Vyriausybės biudžeto vertė Istorija

DataVertė
2022-01-016,795 mlrd. CHF
2019-01-017,521 mlrd. CHF
2018-01-018,177 mlrd. CHF
2017-01-015,467 mlrd. CHF
2016-01-012,647 mlrd. CHF
2015-01-011,833 mlrd. CHF
2013-01-012,157 mlrd. CHF
2012-01-01181 mln. CHF
2011-01-011,627 mlrd. CHF
2010-01-012,575 mlrd. CHF
1
2
3

Panašūs makroekonominiai rodikliai Vyriausybės biudžeto vertė

PavadinimasŠiuo metuAnkstesnisDažnis
🇨🇭
Karinės išlaidos
6,293 mlrd. USD5,652 mlrd. USDKasmetinis
🇨🇭
Korupcijos indeksas
82 Points82 PointsKasmetinis
🇨🇭
Korupcijos reitingas
6 7 Kasmetinis
🇨🇭
Prašymai dėl prieglobsčio
1 525 persons1 735 personsMėnesinis
🇨🇭
Valstybės biudžetas
0,5 % of GDP1,2 % of GDPKasmetinis
🇨🇭
Valstybės išlaidos
248,469 mlrd. CHF245,008 mlrd. CHFKasmetinis
🇨🇭
Valstybės išlaidos
20,702 mlrd. CHF20,658 mlrd. CHFKetvirtis
🇨🇭
Valstybės išlaidos BVP atžvilgiu
32 % of GDP31,9 % of GDPKasmetinis
🇨🇭
Valstybės pajamos
252,844 mlrd. CHF251,803 mlrd. CHFKasmetinis
🇨🇭
Valstybės skola
204,505 mlrd. CHF201,128 mlrd. CHFKasmetinis
🇨🇭
Valstybės skola prieš BVP
38,3 % of GDP37,7 % of GDPKasmetinis

Vyriausybės biudžeto balansas yra skirtumas tarp vyriausybės pajamų ir išlaidų. Biudžetas yra subalansuotas, kai išlaidos yra lygios pajamoms. Šalis praneša apie biudžeto perteklių, kai pajamos viršija išlaidas, o apie deficitą - kai išlaidos viršija pajamas.

Kas yra Vyriausybės biudžeto vertė

Vyriausybės biudžeto vertė yra svarbus makroekonomikos rodiklis, kuris pateikia išsamią informaciją apie šalies finansinę padėtį, ekonominę politiką ir fiskalinės atsakomybės laipsnį. Eulerpool makroekonominių duomenų platformoje ši kategorija suteikia vartotojams galimybę giliau suprasti Lietuvos vyriausybės pajamų ir išlaidų struktūrą bei jų poveikį šalies ekonomikai. Vyriausybės biudžeto vertė yra viena iš esminių priemonių ekonominės analizės, leidžianti objektyviai įvertinti valstybės gebėjimą finansuoti viešąsias paslaugas, skolų valdymą ir makroekonominį stabilumą. Vyriausybės biudžetą sudaro dvi pagrindinės dalys – pajamos ir išlaidos. Pajamos apima įvairius mokesčius, muitus, rinkliavas ir kitas valstybės gaunamas lėšas. Lietuvoje pagrindiniai pajamų šaltiniai yra pridėtinės vertės mokestis (PVM), gyventojų pajamų mokestis (GPM), pelno mokestis, akcizai bei socialinio draudimo įmokos. Kiekvieno iš šių šaltinių indėlis į bendrą biudžetą yra svarbus vertinant, kiek veiksmingai vyriausybė renka lėšas ir ar tai vyksta be per didelių naštų gyventojams bei verslui. Išlaidų dalis biudžete apima įvairias vyriausybės išlaidas, tokias kaip sveikatos apsauga, švietimas, socialinė apsauga, infrastruktūra, gynyba ir kt. Lietuvoje didelę dalį biudžeto sudaro socialinės išlaidos, kurios yra būtinos siekiant užtikrinti gyventojų gerovę ir socialinę apsaugą. Taip pat svarbios yra investicijos į infrastruktūrą, kurios skatina ekonominį augimą ir gerina gyvenimo kokybę. Biudžeto išlaidų struktūra gali atskleisti vyriausybinės politikos prioritetus bei kaip efektyviai paskirstomos lėšos įvairioms viešajms paslaugoms ir projektams. Pagrindinis vyriausybės biudžeto tikslas yra užtikrinti fiskalinę drausmę ir subalansuotą biudžeto politiką. Subalansuotas biudžetas reiškia, kad vyriausybės pajamos yra lygios išlaidoms, todėl nėra nei biudžeto deficito, nei pertekliaus. Tačiau praktikoje dažnai pasitaiko biudžeto deficitas, kai išlaidos viršija pajamas, ar pertekliai, kai pajamos viršija išlaidas. Šie rodikliai yra svarbūs, nes jie gali reikšmingai paveikti valstybės skolą ir fiskalinį tvarumą. Lietuvos vyriausybės biudžeto vertė yra nuolat stebima ir analizuojama, siekiant užtikrinti, kad šalyje vykdoma fiskalinė politika būtų tvari ir prisidėtų prie ilgalaikio ekonominio augimo. Biudžeto temos svarbumą rodo ir tai, kad Europos Sąjunga reikalauja, jog valstybės narės laikytųsi Stabilumo ir augimo pakto nuostatų, kurios nustato biudžeto deficitų ir valstybės skolos ribas. Eulerpool platformoje pateikiami duomenys apie Lietuvos vyriausybės biudžeto vertę leidžia vartotojams atlikti gilias statistines analizes, sudaryti laiko eilučių modelius bei lyginti situaciją su kitomis šalimis. Mūsų platformoje rasite visuomet atnaujintus ir patikimus duomenis, surinktus iš oficialių šaltinių, tokių kaip Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Eurostat bei Tarptautinis valiutos fondas. Duomenų vizualizacijos ir analitiniai įrankiai leidžia aiškiau suprasti biudžeto balanso pokyčius, analizės laikotarpio tendencijas ir jų galimą poveikį ateičiai. Vyriausybės biudžeto analizė gali būti naudojama ne tik ekonomistų, bet ir plačiosios visuomenės, siekiant geriau suprasti, kur ir kokiu būdu valstybės lėšos yra panaudojamos. Tai ypač svarbu demokratiškai orientuotose šalyse, kur piliečiai aktyviai dalyvauja politikos formavime ir vertina vyriausybės veiksmus. Skaitmeninėje šiuolaikinėje visuomenėje prieinamumas prie objektyvių ir patikimų duomenų tampa vis svarbesnis siekiant skaidrumo ir atsakomybės valstybės lėšų valdyme. Apibendrinant galima teigti, kad vyriausybės biudžeto vertė yra neatskiriama makroekonomikos dalis, kuri daro reikšmingą įtaką šalies ekonomikai. Tai reflektuoja valstybės finansinę sveikatą, fiskalines politikos kryptis ir ilgalaikį ekonominį potencialą. Eulerpool makroekonominių duomenų platforma tikisi, kad mūsų pateikti duomenys ir analizės padės vartotojams geriau suprasti šią sudėtingą, bet labai svarbią ekonomikos dalį, leis priimti pagrįstus sprendimus tiek asmeniniu, tiek profesiniu lygmeniu ir prisidės prie skaidrumo bei efektyvesnio valstybės valdymo Lietuvoje.