Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų Danija Vyriausybės pajamos
Akcijos kaina
Dabartinė Vyriausybės pajamos vertė Danija yra 359,643 mlrd. DKK. Vyriausybės pajamos Danija padidėjo iki 359,643 mlrd. DKK 2024-03-01, po to, kai buvo 357,319 mlrd. DKK 2023-12-01. Nuo 1999-03-01 iki 2024-06-01, vidutinis BVP Danija buvo 257,50 mlrd. DKK. Visų laikų aukščiausias rodiklis buvo pasiektas 2024-06-01 su 369,89 mlrd. DKK, o žemiausia vertė buvo užfiksuota 1999-09-01 su 168,43 mlrd. DKK.
Vyriausybės pajamos ·
Max
Valstybės pajamos | |
---|---|
1999-03-01 | 172,05 mlrd. DKK |
1999-06-01 | 176,21 mlrd. DKK |
1999-09-01 | 168,43 mlrd. DKK |
1999-12-01 | 174,92 mlrd. DKK |
2000-03-01 | 178,68 mlrd. DKK |
2000-06-01 | 184,12 mlrd. DKK |
2000-09-01 | 179,13 mlrd. DKK |
2000-12-01 | 182,87 mlrd. DKK |
2001-03-01 | 182,90 mlrd. DKK |
2001-06-01 | 189,37 mlrd. DKK |
2001-09-01 | 182,49 mlrd. DKK |
2001-12-01 | 187,95 mlrd. DKK |
2002-03-01 | 186,59 mlrd. DKK |
2002-06-01 | 191,88 mlrd. DKK |
2002-09-01 | 184,71 mlrd. DKK |
2002-12-01 | 189,84 mlrd. DKK |
2003-03-01 | 189,75 mlrd. DKK |
2003-06-01 | 195,80 mlrd. DKK |
2003-09-01 | 188,76 mlrd. DKK |
2003-12-01 | 197,53 mlrd. DKK |
2004-03-01 | 203,30 mlrd. DKK |
2004-06-01 | 208,81 mlrd. DKK |
2004-09-01 | 202,13 mlrd. DKK |
2004-12-01 | 216,46 mlrd. DKK |
2005-03-01 | 219,48 mlrd. DKK |
2005-06-01 | 228,41 mlrd. DKK |
2005-09-01 | 219,92 mlrd. DKK |
2005-12-01 | 226,72 mlrd. DKK |
2006-03-01 | 228,18 mlrd. DKK |
2006-06-01 | 238,81 mlrd. DKK |
2006-09-01 | 226,32 mlrd. DKK |
2006-12-01 | 233,53 mlrd. DKK |
2007-03-01 | 236,27 mlrd. DKK |
2007-06-01 | 242,68 mlrd. DKK |
2007-09-01 | 234,70 mlrd. DKK |
2007-12-01 | 240,94 mlrd. DKK |
2008-03-01 | 236,87 mlrd. DKK |
2008-06-01 | 251,20 mlrd. DKK |
2008-09-01 | 234,94 mlrd. DKK |
2008-12-01 | 249,63 mlrd. DKK |
2009-03-01 | 225,49 mlrd. DKK |
2009-06-01 | 241,68 mlrd. DKK |
2009-09-01 | 230,60 mlrd. DKK |
2009-12-01 | 228,96 mlrd. DKK |
2010-03-01 | 242,04 mlrd. DKK |
2010-06-01 | 249,09 mlrd. DKK |
2010-09-01 | 240,58 mlrd. DKK |
2010-12-01 | 247,15 mlrd. DKK |
2011-03-01 | 247,92 mlrd. DKK |
2011-06-01 | 254,84 mlrd. DKK |
2011-09-01 | 246,16 mlrd. DKK |
2011-12-01 | 258,99 mlrd. DKK |
2012-03-01 | 254,80 mlrd. DKK |
2012-06-01 | 262,54 mlrd. DKK |
2012-09-01 | 253,33 mlrd. DKK |
2012-12-01 | 264,82 mlrd. DKK |
2013-03-01 | 260,99 mlrd. DKK |
2013-06-01 | 270,95 mlrd. DKK |
2013-09-01 | 256,94 mlrd. DKK |
2013-12-01 | 268,64 mlrd. DKK |
2014-03-01 | 270,62 mlrd. DKK |
2014-06-01 | 281,75 mlrd. DKK |
2014-09-01 | 278,04 mlrd. DKK |
2014-12-01 | 289,02 mlrd. DKK |
2015-03-01 | 260,00 mlrd. DKK |
2015-06-01 | 272,08 mlrd. DKK |
2015-09-01 | 268,45 mlrd. DKK |
2015-12-01 | 286,10 mlrd. DKK |
2016-03-01 | 268,00 mlrd. DKK |
2016-06-01 | 280,08 mlrd. DKK |
2016-09-01 | 274,12 mlrd. DKK |
2016-12-01 | 284,33 mlrd. DKK |
2017-03-01 | 284,76 mlrd. DKK |
2017-06-01 | 288,21 mlrd. DKK |
2017-09-01 | 279,01 mlrd. DKK |
2017-12-01 | 292,96 mlrd. DKK |
2018-03-01 | 286,48 mlrd. DKK |
2018-06-01 | 293,12 mlrd. DKK |
2018-09-01 | 285,48 mlrd. DKK |
2018-12-01 | 291,79 mlrd. DKK |
2019-03-01 | 314,02 mlrd. DKK |
2019-06-01 | 314,43 mlrd. DKK |
2019-09-01 | 304,75 mlrd. DKK |
2019-12-01 | 312,84 mlrd. DKK |
2020-03-01 | 306,35 mlrd. DKK |
2020-06-01 | 306,39 mlrd. DKK |
2020-09-01 | 301,83 mlrd. DKK |
2020-12-01 | 334,86 mlrd. DKK |
2021-03-01 | 340,55 mlrd. DKK |
2021-06-01 | 348,58 mlrd. DKK |
2021-09-01 | 335,52 mlrd. DKK |
2021-12-01 | 349,68 mlrd. DKK |
2022-03-01 | 338,66 mlrd. DKK |
2022-06-01 | 346,45 mlrd. DKK |
2022-09-01 | 337,43 mlrd. DKK |
2022-12-01 | 352,30 mlrd. DKK |
2023-03-01 | 347,83 mlrd. DKK |
2023-06-01 | 354,51 mlrd. DKK |
2023-09-01 | 346,59 mlrd. DKK |
2023-12-01 | 357,32 mlrd. DKK |
2024-03-01 | 359,64 mlrd. DKK |
Vyriausybės pajamos Istorija
Data | Vertė |
---|---|
2024-03-01 | 359,643 mlrd. DKK |
2023-12-01 | 357,319 mlrd. DKK |
2023-09-01 | 346,589 mlrd. DKK |
2023-06-01 | 354,513 mlrd. DKK |
2023-03-01 | 347,832 mlrd. DKK |
2022-12-01 | 352,295 mlrd. DKK |
2022-09-01 | 337,434 mlrd. DKK |
2022-06-01 | 346,447 mlrd. DKK |
2022-03-01 | 338,662 mlrd. DKK |
2021-12-01 | 349,679 mlrd. DKK |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Vyriausybės pajamos
Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
---|---|---|---|
🇩🇰 Karinės išlaidos | 8,145 mlrd. USD | 5,475 mlrd. USD | Kasmetinis |
🇩🇰 Korupcijos indeksas | 90 Points | 90 Points | Kasmetinis |
🇩🇰 Korupcijos reitingas | 1 | 1 | Kasmetinis |
🇩🇰 Prašymai dėl prieglobsčio | 215 persons | 155 persons | Mėnesinis |
🇩🇰 Valstybės biudžetas | 3,1 % of GDP | 3,3 % of GDP | Kasmetinis |
🇩🇰 Valstybės biudžeto vertė | 6,655 mlrd. DKK | 25,684 mlrd. DKK | Ketvirtis |
🇩🇰 Valstybės išlaidos | 349,717 mlrd. DKK | 320,395 mlrd. DKK | Ketvirtis |
🇩🇰 Valstybės išlaidos | 148 mln. DKK | 146,3 mln. DKK | Ketvirtis |
🇩🇰 Valstybės išlaidos BVP atžvilgiu | 46,8 % of GDP | 44,9 % of GDP | Kasmetinis |
🇩🇰 Valstybės skola | 646,433 mlrd. DKK | 642,371 mlrd. DKK | Mėnesinis |
🇩🇰 Valstybės skola prieš BVP | 29,3 % of GDP | 29,8 % of GDP | Kasmetinis |
Valstybės pajamos reiškia visas pajamas, kurias gauna vyriausybė, įskaitant mokesčius, muitų mokesčius, pajamas iš valstybei priklausančių įmonių, kapitalo pajamas ir užsienio pagalbą. Valstybės pajamos yra vyriausybės biudžeto balanso apskaičiavimo dalis.
Makroseiten für andere Länder in Europa
- 🇦🇱Albanija
- 🇦🇹Austrija
- 🇧🇾Baltarusija
- 🇧🇪Belgija
- 🇧🇦Bosnija ir Hercegovina
- 🇧🇬Bulgarija
- 🇭🇷Kroatija
- 🇨🇾Kipras
- 🇨🇿Čekijos Respublika
- 🇪🇪Estija
- 🇫🇴Farerų salos
- 🇫🇮Suomija
- 🇫🇷Prancūzija
- 🇩🇪Vokietija
- 🇬🇷Graikija
- 🇭🇺Vengrija
- 🇮🇸Sala
- 🇮🇪Airija
- 🇮🇹Italija
- 🇽🇰Kosovas
- 🇱🇻Latvija
- 🇱🇮Lihtenšteinas
- 🇱🇹Lietuva
- 🇱🇺Liuksemburgas
- 🇲🇰Šiaurės Makedonija
- 🇲🇹Malta
- 🇲🇩Moldova
- 🇲🇨Monakas
- 🇲🇪Montenegro
- 🇳🇱Nyderlandai
- 🇳🇴Norvegija
- 🇵🇱Lenkija
- 🇵🇹Portugalija
- 🇷🇴Rumunija
- 🇷🇺Rusija
- 🇷🇸Serbija
- 🇸🇰Slovakija
- 🇸🇮Slovėnija
- 🇪🇸Ispanija
- 🇸🇪Švedija
- 🇨🇭Šveicarija
- 🇺🇦Ukraina
- 🇬🇧Jungtinė Karalystė
- 🇦🇩Andora
Kas yra Vyriausybės pajamos
Vyriausybės pajamos yra svarbus makroekonominis rodiklis, atspindintis šalies ekonominę sveikatą ir valdžios gebėjimą finansuoti įvairias viešąsias paslaugas bei investicinius projektus. Eulerpool platformoje mes suteikiame detalią ir aiškią informaciją apie šį rodiklį, siekdami padėti investuotojams, analitikams ir ekonomistams geriau suprasti Lietuvos ir kitų šalių ekonominę būklę. Vyriausybės pajamos iš esmės susideda iš mokesčių ir nemokesčių pajamų. Mokesčiai yra pagrindinis pajamų šaltinis, apimantis įvairius tiesioginius ir netiesioginius mokesčius. Lietuvoje, tiesioginiai mokesčiai apima gyventojų pajamų mokestį (GPM), pelno mokestį ir kitus tiesiogiai iš gyventojų ar įmonių surenkamus mokesčius. Netiesioginiai mokesčiai apima pridėtinės vertės mokestį (PVM), akcizus ir muitus, kurie surenkami per prekių ir paslaugų vartojimą. Be mokesčių, vyriausybės pajamos susideda iš įvairių kitų šaltinių, tokių kaip valstybinių įmonių dividendai, baudos ir rinkliavos, bei kiti mokesčių šaltiniai. Šios pajamos yra svarbios, nes jos padeda sumažinti mokesčių naštą gyventojams ir verslui, kartu užtikrinant būtiną finansavimą valdžios funkcijoms vykdyti. Eulerpool platformoje mes išsamiai analizuojame ir reguliariai atnaujiname duomenis apie Lietuvos ir kitų šalių vyriausybės pajamas. Tai leidžia mūsų vartotojams priimti informuotus sprendimus, vertinant ekonominę situaciją ir investicinių sprendimų poveikį. Peržiūrėdami istorinius duomenis apie vyriausybės pajamas, vartotojai gali pastebėti tendencijas ir pasikeitimus, analizuoja jų priežastis ir galimą poveikį ateities ekonomikai. Vyriausybės pajamų struktūra gali skirtis priklausomai nuo šalies ekonomikos ypatybėmis, politikos ir mokesčių sistemos. Pavyzdžiui, Lietuvoje svarbus vaidmuo tenka PVM, kuris sudaro didelę dalį bendrų vyriausybės pajamų. Aukštas vartojimo lygis, kartu su efektyvia mokesčių surinkimo sistema, užtikrina stabilų ir augantį šių pajamų srautą. Tačiau, nuolat reikia atkreipti dėmesį į pasaulinius ir vietinius ekonominius pokyčius, galinčius paveikti mokesčių pajamas. Vyriausybės pajamų surinkimas tiesiogiai veikia šalies biudžetą ir galimybes finansuoti viešąsias paslaugas, tokias kaip švietimas, sveikatos apsauga, infrastruktūros plėtra ir socialinė apsauga. Todėl vyriausybės pajamų valdymas yra esminis viešojo sektoriaus finansų valdymo elementas, reikalaujantis atsakingo planavimo ir vykdymo. Eulerpool platforma suteikia galimybę analizuoti ne tik dabartinius vyriausybės pajamų rodiklius, bet ir palyginti juos su kitomis šalimis, taip padedant suprasti, kaip Lietuvos ekonomika atrodo tarptautiniame kontekste. Toks palyginimas yra svarbus investuotojams ir analitikams, siekiantiems įvertinti rizikas ir galimybes įvairiose rinkose. Svarbu paminėti, kad vyriausybės pajamų efektyvumą gali lemti ne tik mokesčių surinkimo sistema, bet ir mokesčių teisė ir incentyvų sistema. Maži ir vidutiniai verslai, kurie sudaro didžiąją dalį Lietuvos ekonomikos, yra ypač jautrūs pokyčiams mokesčių politikoje. Todėl vyriausybė privalo subalansuoti tarp poreikio surinkti pajamas ir skatinimo verslumą ir ekonomikos augimą. Eulerpool platformoje pateikiame aiškų ir gerai struktūruotą Lietuvos vyriausybės pajamų analizės įrankį, taip užtikrindami, kad naudotojai turėtų prieigą prie naujausios ir patikimos informacijos. Analizės rezultatai yra lengvai prieinami ir interaktyvūs, leidžiantys vartotojams greitai ir tiksliai rasti reikiamus duomenis bei juos analizuoti pagal įvairius kriterijus. Lietuvos vyriausybės pajamų analizė yra ne tik svarbi ekonominių rodiklių stebėjimui, bet ir būtina priemonė, padedanti nustatyti ilgalaikes ekonomikos tendencijas ir galimus pokyčius mokesčių politikoje. Nesvarbu, ar esate investuotojas, vyriausybės tarnautojas, verslo vadovas ar akademikas, Eulerpool platforma yra vertingas įrankis, padedantis geriau suprasti ir valdyti informaciją apie vyriausybės pajamas. Siekdama didinti finansinį skaidrumą ir stiprinti ekonomikos stabilumą, Lietuvos vyriausybė nuolat atnaujina savo pajamas ir išlaidas, pateikdama jas viešojo sektoriaus ataskaitose. Tokios ataskaitos yra svarbios tiek vietinei, tiek tarptautinei auditorijai, nes jos suteikia realų situacijos vaizdą ir leidžia pagrįstai vertinti šalies finansinę padėtį. Apibendrinant, vyriausybės pajamų analizė yra sudėtingas ir daugiasluoksnis procesas, reikalaujantis nuodugnų pasiūlymų ir analizės. Eulerpool platformos pagalba galite lengvai gauti prieigą prie išsamios informacijos, aiškiai ir logiškai struktūruotos taip, kad būtų lengva suprasti ir pritaikyti praktiškai. Tai padeda ne tik suprasti esamą ekonominę situaciją, bet ir formuoti strateginius planus ateičiai, priimant pagrįstus ir informuotus sprendimus. Tokia išsami ir tiksli duomenų analizė yra svarbi tiek makroekonominiu, tiek mikroekonominiu lygiu, todėl Eulerpool platforma tampa vertinga priemone visiems, kurie nori giliau suprasti ir analizuoti vyriausybės pajamų duomenis. Mes siekiame padėti jums gauti visą būtiną informaciją ir naudotis ja maksimaliai efektyviai, skaidriai ir patikimai.