Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų 
Danija Bendrasis vidaus produktas (BVP) iš viešojo administravimo
Akcijos kaina
Dabartinė Bendrasis vidaus produktas (BVP) iš viešojo administravimo vertė Danija yra 114,144 mlrd. DKK. Bendrasis vidaus produktas (BVP) iš viešojo administravimo Danija padidėjo iki 114,144 mlrd. DKK 2024-03-01, kai prieš tai buvo 111,495 mlrd. DKK 2023-12-01. Nuo 1990-03-01 iki 2024-06-01 vidutinė BVP Danija vertė buvo 99,92 mlrd. DKK. Aukščiausia visu laikų vertė buvo pasiekta 2021-12-01 su 115,83 mlrd. DKK, o žemiausia vertė užfiksuota 1990-03-01 su 71,43 mlrd. DKK.
Bendrasis vidaus produktas (BVP) iš viešojo administravimo ·
Max
| Viešojo administravimo BVP | |
|---|---|
| 1990-03-01 | 71,43 mlrd. DKK |
| 1990-06-01 | 72,60 mlrd. DKK |
| 1990-09-01 | 72,36 mlrd. DKK |
| 1990-12-01 | 71,82 mlrd. DKK |
| 1991-03-01 | 82,18 mlrd. DKK |
| 1991-06-01 | 81,94 mlrd. DKK |
| 1991-09-01 | 82,04 mlrd. DKK |
| 1991-12-01 | 81,39 mlrd. DKK |
| 1992-03-01 | 83,28 mlrd. DKK |
| 1992-06-01 | 82,71 mlrd. DKK |
| 1992-09-01 | 82,93 mlrd. DKK |
| 1992-12-01 | 83,00 mlrd. DKK |
| 1993-03-01 | 83,66 mlrd. DKK |
| 1993-06-01 | 84,67 mlrd. DKK |
| 1993-09-01 | 85,22 mlrd. DKK |
| 1993-12-01 | 85,60 mlrd. DKK |
| 1994-03-01 | 85,93 mlrd. DKK |
| 1994-06-01 | 85,79 mlrd. DKK |
| 1994-09-01 | 86,14 mlrd. DKK |
| 1994-12-01 | 86,67 mlrd. DKK |
| 1995-03-01 | 86,84 mlrd. DKK |
| 1995-06-01 | 87,39 mlrd. DKK |
| 1995-09-01 | 87,69 mlrd. DKK |
| 1995-12-01 | 88,07 mlrd. DKK |
| 1996-03-01 | 89,34 mlrd. DKK |
| 1996-06-01 | 89,34 mlrd. DKK |
| 1996-09-01 | 89,85 mlrd. DKK |
| 1996-12-01 | 90,11 mlrd. DKK |
| 1997-03-01 | 90,47 mlrd. DKK |
| 1997-06-01 | 90,83 mlrd. DKK |
| 1997-09-01 | 91,13 mlrd. DKK |
| 1997-12-01 | 91,81 mlrd. DKK |
| 1998-03-01 | 92,19 mlrd. DKK |
| 1998-06-01 | 93,00 mlrd. DKK |
| 1998-09-01 | 93,50 mlrd. DKK |
| 1998-12-01 | 93,82 mlrd. DKK |
| 1999-03-01 | 93,38 mlrd. DKK |
| 1999-06-01 | 94,25 mlrd. DKK |
| 1999-09-01 | 94,73 mlrd. DKK |
| 1999-12-01 | 95,15 mlrd. DKK |
| 2000-03-01 | 96,61 mlrd. DKK |
| 2000-06-01 | 95,42 mlrd. DKK |
| 2000-09-01 | 96,32 mlrd. DKK |
| 2000-12-01 | 96,68 mlrd. DKK |
| 2001-03-01 | 96,63 mlrd. DKK |
| 2001-06-01 | 96,69 mlrd. DKK |
| 2001-09-01 | 97,80 mlrd. DKK |
| 2001-12-01 | 98,18 mlrd. DKK |
| 2002-03-01 | 98,39 mlrd. DKK |
| 2002-06-01 | 98,64 mlrd. DKK |
| 2002-09-01 | 99,01 mlrd. DKK |
| 2002-12-01 | 98,97 mlrd. DKK |
| 2003-03-01 | 99,11 mlrd. DKK |
| 2003-06-01 | 98,28 mlrd. DKK |
| 2003-09-01 | 97,20 mlrd. DKK |
| 2003-12-01 | 97,84 mlrd. DKK |
| 2004-03-01 | 98,96 mlrd. DKK |
| 2004-06-01 | 98,98 mlrd. DKK |
| 2004-09-01 | 98,59 mlrd. DKK |
| 2004-12-01 | 97,94 mlrd. DKK |
| 2005-03-01 | 97,79 mlrd. DKK |
| 2005-06-01 | 98,35 mlrd. DKK |
| 2005-09-01 | 98,68 mlrd. DKK |
| 2005-12-01 | 98,73 mlrd. DKK |
| 2006-03-01 | 99,46 mlrd. DKK |
| 2006-06-01 | 100,57 mlrd. DKK |
| 2006-09-01 | 100,57 mlrd. DKK |
| 2006-12-01 | 101,26 mlrd. DKK |
| 2007-03-01 | 99,49 mlrd. DKK |
| 2007-06-01 | 99,27 mlrd. DKK |
| 2007-09-01 | 99,30 mlrd. DKK |
| 2007-12-01 | 100,67 mlrd. DKK |
| 2008-03-01 | 101,44 mlrd. DKK |
| 2008-06-01 | 100,62 mlrd. DKK |
| 2008-09-01 | 102,28 mlrd. DKK |
| 2008-12-01 | 103,16 mlrd. DKK |
| 2009-03-01 | 102,66 mlrd. DKK |
| 2009-06-01 | 103,08 mlrd. DKK |
| 2009-09-01 | 104,73 mlrd. DKK |
| 2009-12-01 | 103,41 mlrd. DKK |
| 2010-03-01 | 105,10 mlrd. DKK |
| 2010-06-01 | 105,61 mlrd. DKK |
| 2010-09-01 | 105,68 mlrd. DKK |
| 2010-12-01 | 105,75 mlrd. DKK |
| 2011-03-01 | 106,00 mlrd. DKK |
| 2011-06-01 | 106,60 mlrd. DKK |
| 2011-09-01 | 106,12 mlrd. DKK |
| 2011-12-01 | 105,48 mlrd. DKK |
| 2012-03-01 | 105,93 mlrd. DKK |
| 2012-06-01 | 106,00 mlrd. DKK |
| 2012-09-01 | 105,43 mlrd. DKK |
| 2012-12-01 | 106,42 mlrd. DKK |
| 2013-03-01 | 104,65 mlrd. DKK |
| 2013-06-01 | 105,34 mlrd. DKK |
| 2013-09-01 | 106,37 mlrd. DKK |
| 2013-12-01 | 108,15 mlrd. DKK |
| 2014-03-01 | 108,61 mlrd. DKK |
| 2014-06-01 | 107,93 mlrd. DKK |
| 2014-09-01 | 108,57 mlrd. DKK |
| 2014-12-01 | 110,16 mlrd. DKK |
| 2015-03-01 | 111,85 mlrd. DKK |
| 2015-06-01 | 111,74 mlrd. DKK |
| 2015-09-01 | 111,89 mlrd. DKK |
| 2015-12-01 | 109,95 mlrd. DKK |
| 2016-03-01 | 109,80 mlrd. DKK |
| 2016-06-01 | 110,75 mlrd. DKK |
| 2016-09-01 | 110,74 mlrd. DKK |
| 2016-12-01 | 110,68 mlrd. DKK |
| 2017-03-01 | 110,12 mlrd. DKK |
| 2017-06-01 | 110,12 mlrd. DKK |
| 2017-09-01 | 110,83 mlrd. DKK |
| 2017-12-01 | 111,64 mlrd. DKK |
| 2018-03-01 | 110,87 mlrd. DKK |
| 2018-06-01 | 111,16 mlrd. DKK |
| 2018-09-01 | 110,80 mlrd. DKK |
| 2018-12-01 | 110,25 mlrd. DKK |
| 2019-03-01 | 112,93 mlrd. DKK |
| 2019-06-01 | 112,45 mlrd. DKK |
| 2019-09-01 | 112,52 mlrd. DKK |
| 2019-12-01 | 112,51 mlrd. DKK |
| 2020-03-01 | 109,77 mlrd. DKK |
| 2020-06-01 | 107,13 mlrd. DKK |
| 2020-09-01 | 107,34 mlrd. DKK |
| 2020-12-01 | 108,28 mlrd. DKK |
| 2021-03-01 | 107,75 mlrd. DKK |
| 2021-06-01 | 115,04 mlrd. DKK |
| 2021-09-01 | 113,56 mlrd. DKK |
| 2021-12-01 | 115,83 mlrd. DKK |
| 2022-03-01 | 113,80 mlrd. DKK |
| 2022-06-01 | 112,07 mlrd. DKK |
| 2022-09-01 | 110,93 mlrd. DKK |
| 2022-12-01 | 110,70 mlrd. DKK |
| 2023-03-01 | 111,41 mlrd. DKK |
| 2023-06-01 | 113,24 mlrd. DKK |
| 2023-09-01 | 112,37 mlrd. DKK |
| 2023-12-01 | 111,50 mlrd. DKK |
| 2024-03-01 | 114,14 mlrd. DKK |
Bendrasis vidaus produktas (BVP) iš viešojo administravimo Istorija
| Data | Vertė |
|---|---|
| 2024-03-01 | 114,144 mlrd. DKK |
| 2023-12-01 | 111,495 mlrd. DKK |
| 2023-09-01 | 112,368 mlrd. DKK |
| 2023-06-01 | 113,243 mlrd. DKK |
| 2023-03-01 | 111,413 mlrd. DKK |
| 2022-12-01 | 110,696 mlrd. DKK |
| 2022-09-01 | 110,933 mlrd. DKK |
| 2022-06-01 | 112,071 mlrd. DKK |
| 2022-03-01 | 113,797 mlrd. DKK |
| 2021-12-01 | 115,825 mlrd. DKK |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Bendrasis vidaus produktas (BVP) iš viešojo administravimo
| Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
|---|---|---|---|
🇩🇰 Bendrasis nacionalinis produktas | 644,065 mlrd. DKK | 638,146 mlrd. DKK | Ketvirtis |
🇩🇰 BIP | 404,2 mlrd. USD | 400,17 mlrd. USD | Kasmetinis |
🇩🇰 Bruto investicijos į ilgalaikį turtą | 115,993 mlrd. DKK | 124,486 mlrd. DKK | Ketvirtis |
🇩🇰 BVP augimas per visus metus | 1,9 % | 2,7 % | Kasmetinis |
🇩🇰 BVP augimo tempas | −1,4 % | 1,7 % | Ketvirtis |
🇩🇰 BVP iš kasybos sektoriaus | 1,49 mlrd. DKK | 1,6 mlrd. DKK | Ketvirtis |
🇩🇰 BVP konstantomis kainomis | 652,991 mlrd. DKK | 662,052 mlrd. DKK | Ketvirtis |
🇩🇰 BVP vienam gyventojui | 61 031,81 USD | 60 345,56 USD | Kasmetinis |
🇩🇰 BVP vienam gyventojui pagal PPK | 72 034,31 USD | 71 224,34 USD | Kasmetinis |
🇩🇰 Gamintojo BVP | 105,036 mlrd. DKK | 111,309 mlrd. DKK | Ketvirtis |
🇩🇰 Metinis BVP augimo tempas | 3,4 % | 2,1 % | Ketvirtis |
🇩🇰 Statybos sektoriaus BVP | 31,299 mlrd. DKK | 31,059 mlrd. DKK | Ketvirtis |
🇩🇰 Transporto sektoriaus BVP | 112,982 mlrd. DKK | 113,993 mlrd. DKK | Ketvirtis |
🇩🇰 Žemės ūkio BVP | 8,269 mlrd. DKK | 8,478 mlrd. DKK | Ketvirtis |
Makroseiten für andere Länder in Europa
- 🇦🇱Albanija
- 🇦🇹Austrija
- 🇧🇾Baltarusija
- 🇧🇪Belgija
- 🇧🇦Bosnija ir Hercegovina
- 🇧🇬Bulgarija
- 🇭🇷Kroatija
- 🇨🇾Kipras
- 🇨🇿Čekijos Respublika
- 🇪🇪Estija
- 🇫🇴Farerų salos
- 🇫🇮Suomija
- 🇫🇷Prancūzija
- 🇩🇪Vokietija
- 🇬🇷Graikija
- 🇭🇺Vengrija
- 🇮🇸Sala
- 🇮🇪Airija
- 🇮🇹Italija
- 🇽🇰Kosovas
- 🇱🇻Latvija
- 🇱🇮Lihtenšteinas
- 🇱🇹Lietuva
- 🇱🇺Liuksemburgas
- 🇲🇰Šiaurės Makedonija
- 🇲🇹Malta
- 🇲🇩Moldova
- 🇲🇨Monakas
- 🇲🇪Montenegro
- 🇳🇱Nyderlandai
- 🇳🇴Norvegija
- 🇵🇱Lenkija
- 🇵🇹Portugalija
- 🇷🇴Rumunija
- 🇷🇺Rusija
- 🇷🇸Serbija
- 🇸🇰Slovakija
- 🇸🇮Slovėnija
- 🇪🇸Ispanija
- 🇸🇪Švedija
- 🇨🇭Šveicarija
- 🇺🇦Ukraina
- 🇬🇧Jungtinė Karalystė
- 🇦🇩Andora
Kas yra Bendrasis vidaus produktas (BVP) iš viešojo administravimo
"Viešasis administravimas ir jo poveikis BVP Lietuvoje" Viešasis administravimas yra esminė valstybės funkcija, atliekanti daugelį svarbių užduočių, kurios daro įtaką šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) formavimui. Eulerpool platformoje siekiame detaliai išnagrinėti Lietuvos viešojo administravimo sektoriaus įtaką šalies ekonomikai, naudodamiesi patikimais ekonominiais duomenimis bei profesionaliomis analizėmis. BVP iš viešojo administravimo apima visas viešąsias išlaidas, skirtas valstybei ir jos piliečiams administruoti bei valdyti. Šis sektorius yra svarbus dėl savo tiesioginio poveikio šalies ekonominiam augimui, socialinei gerovei bei stabilumui. Lietuvoje viešasis administravimas apima įvairius viešojo sektoriaus padalinius, vyriausybės agentūras, ministerijas ir kitas institucijas, kuriose dirba daugybė specialistų ir valstybės tarnautojų, atsakingų už strateginį planavimą, politikos įgyvendinimą bei visuomenės interesų atstovavimą. Pagrindinis viešojo administravimo tikslas yra užtikrinti veiksmingą valstybės funkcijų vykdymą bei aukštą paslaugų visuomenei kokybę. Tai apima viešojo saugumo, švietimo, sveikatos apsaugos, socialinės rūpybos, aplinkos apsaugos ir kitų sričių tvarkymą. Šiuo metu Lietuvoje vyksta nuolatinis viešojo administravimo tobulinimas, siekiant didinti valdymo efektyvumą bei užtikrinti aukštesnį paslaugų teikimo standartą. BVP iš viešojo administravimo gali būti vertinamas pagal kelis pagrindinius rodiklius: viešųjų išlaidų dalis BVP, investicijos į viešąjį sektorių, viešojo sektoriaus darbo užmokestis ir kiti finansiniai rodikliai. Kiekvienas iš šių rodiklių leidžia suprasti, kaip efektyviai yra naudojami valstybės ištekliai ir kaip gerai viešasis sektorius vykdo savo funkcijas. Lietuvoje viešųjų išlaidų dalis BVP per pastaruosius metus išlieka stabiliai didelė, rodydama stiprią viešojo sektoriaus įtaką šalies ekonomikai. Viena iš pagrindinių viešųjų išlaidų sudedamųjų dalių yra biudžeto asignavimai, kurie skiriami įvairioms viešojo administravimo sritims. Investicijos į viešąjį sektorių taip pat yra svarbus veiksnys, leidžiantis modernizuoti infrastruktūrą, gerinti viešąsias paslaugas ir skatinti regioninį vystymąsi. Viešojo administravimo srityje dirbantys specialistai sudaro reikšmingą dalį visos Lietuvos darbo jėgos. Jie atlieka įvairias funkcijas, pradedant nuo politikos formavimo ir strateginio planavimo iki tiesioginio paslaugų teikimo piliečiams. Šių specialistų darbo užmokestis yra dar vienas svarbus rodiklis, rodantis viešojo sektoriaus konkurencingumą darbo rinkoje ir galimybę pritraukti kvalifikuotus darbuotojus, kurie užtikrina efektyvų valstybės funkcijų vykdymą. Lietuvos viešojo administravimo sistema yra nuolat tobulinama, siekiant didinti valdymo efektyvumą ir paslaugų kokybę. Reformų ir modernizavimo procesai apima naujų technologijų diegimą, biurokratinių procedūrų supaprastinimą, administracinio našumo didinimą ir skaidrumo užtikrinimą. Šiuo metu Lietuvoje aktyviai veikiama diegiant skaitmenines viešojo administravimo sistemas, kurios leidžia automatizuoti daugelį procesų ir suteikti piliečiams patogesnę prieigą prie viešųjų paslaugų. Svarbus Lietuvos viešojo administravimo aspektas yra jo socialinė atsakomybė ir įsipareigojimas užtikrinti socialinę gerovę visiems šalies gyventojams. Šiuo tikslu viešasis sektorius vykdo įvairias programas, skirtas socialinei apsaugai, sveikatos priežiūrai, švietimui ir kitiems socialiniams poreikiams tenkinti. Tai leidžia sukurti stiprią socialinės sanglaudos ir solidarumo kultūrą, kuri yra būtina tvariam šalies vystymuisi. Be to, svarbu pabrėžti viešojo administravimo vaidmenį ekonomikos reguliavime ir stabilizavime. Viešasis sektorius formuoja ir įgyvendina ekonominę politiką, kuri apima fiskalinę ir monetarinę politiką, mokesčių sistemą, reguliavimo taisykles ir kitas priemones, padedančias užtikrinti makroekonominį stabilumą ir tvarų ekonomikos augimą. Šiuo atžvilgiu viešasis administravimas veikia kaip pagrindinis šalies ekonomikos reguliatorius ir stabilizatorius, palaikantis subalansuotą ekonominę plėtrą. Apibendrinant, galime teigti, kad BVP iš viešojo administravimo yra svarbus Lietuvos makroekonomikos rodiklis, atspindintis viešojo sektoriaus indėlį į šalies ekonominį augimą, socialinę gerovę ir stabilumą. Nors viešasis administravimas apima daugybę skirtingų sričių ir funkcijų, visuomet išlieka siekis didinti valdymo efektyvumą, modernizuoti infrastruktūrą ir užtikrinti aukščiausios kokybės viešąsias paslaugas šalies gyventojams. Eulerpool platformoje mūsų tikslas yra pateikti išsamius ir patikimus ekonominius duomenis apie Lietuvos viešojo administravimo sektorių, siekiant padėti suprasti jo poveikį šalies BVP bei kitus svarbius makroekonomikos aspektus.