Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų 
Danija Talpumo panaudojimas
Akcijos kaina
Dabartinė Talpumo panaudojimas vertė Danija yra 81,4 %. Talpumo panaudojimas Danija padidėjo iki 81,4 % 2024-06-01, po to, kai 2024-03-01 buvo 80,7 %. Nuo 1987-03-01 iki 2024-09-01, vidutinis BVP Danija buvo 81,17 %. Aukščiausias visų laikų lygis buvo pasiektas 2007-06-01 su 88,90 %, o žemiausia vertė buvo užfiksuota 2009-12-01 su 71,60 %.
Talpumo panaudojimas ·
Max
| Talpumo naudojimas | |
|---|---|
| 1987-03-01 | 81,10 % |
| 1987-06-01 | 80,40 % |
| 1987-09-01 | 81,30 % |
| 1987-12-01 | 80,90 % |
| 1988-03-01 | 80,10 % |
| 1988-06-01 | 79,40 % |
| 1988-09-01 | 80,30 % |
| 1988-12-01 | 79,90 % |
| 1989-03-01 | 80,10 % |
| 1989-06-01 | 81,40 % |
| 1989-09-01 | 81,30 % |
| 1989-12-01 | 81,90 % |
| 1990-03-01 | 83,90 % |
| 1990-06-01 | 82,20 % |
| 1990-09-01 | 81,30 % |
| 1990-12-01 | 81,00 % |
| 1991-03-01 | 81,30 % |
| 1991-06-01 | 81,70 % |
| 1991-09-01 | 80,40 % |
| 1991-12-01 | 80,30 % |
| 1992-03-01 | 79,40 % |
| 1992-06-01 | 80,20 % |
| 1992-09-01 | 79,90 % |
| 1992-12-01 | 79,20 % |
| 1993-03-01 | 77,80 % |
| 1993-06-01 | 76,50 % |
| 1993-09-01 | 78,30 % |
| 1993-12-01 | 78,60 % |
| 1994-03-01 | 80,20 % |
| 1994-06-01 | 81,30 % |
| 1994-09-01 | 82,50 % |
| 1994-12-01 | 82,90 % |
| 1995-03-01 | 83,50 % |
| 1995-06-01 | 83,60 % |
| 1995-09-01 | 82,80 % |
| 1995-12-01 | 82,10 % |
| 1996-03-01 | 82,00 % |
| 1996-06-01 | 81,30 % |
| 1996-09-01 | 81,30 % |
| 1996-12-01 | 82,20 % |
| 1997-03-01 | 82,50 % |
| 1997-06-01 | 82,50 % |
| 1997-09-01 | 84,20 % |
| 1997-12-01 | 84,50 % |
| 1998-03-01 | 85,50 % |
| 1998-06-01 | 84,30 % |
| 1998-09-01 | 86,10 % |
| 1998-12-01 | 85,30 % |
| 1999-03-01 | 82,80 % |
| 1999-06-01 | 82,40 % |
| 1999-09-01 | 81,40 % |
| 1999-12-01 | 81,50 % |
| 2000-03-01 | 81,40 % |
| 2000-06-01 | 82,60 % |
| 2000-09-01 | 82,80 % |
| 2000-12-01 | 83,60 % |
| 2001-03-01 | 84,00 % |
| 2001-06-01 | 82,30 % |
| 2001-09-01 | 81,90 % |
| 2001-12-01 | 82,20 % |
| 2002-03-01 | 81,00 % |
| 2002-06-01 | 81,30 % |
| 2002-09-01 | 80,90 % |
| 2002-12-01 | 81,80 % |
| 2003-03-01 | 81,30 % |
| 2003-06-01 | 80,30 % |
| 2003-09-01 | 80,10 % |
| 2003-12-01 | 80,20 % |
| 2004-03-01 | 81,80 % |
| 2004-06-01 | 81,70 % |
| 2004-09-01 | 82,70 % |
| 2004-12-01 | 82,80 % |
| 2005-03-01 | 81,80 % |
| 2005-06-01 | 83,10 % |
| 2005-09-01 | 84,10 % |
| 2005-12-01 | 84,10 % |
| 2006-03-01 | 84,60 % |
| 2006-06-01 | 85,50 % |
| 2006-09-01 | 84,20 % |
| 2006-12-01 | 87,90 % |
| 2007-03-01 | 87,20 % |
| 2007-06-01 | 88,90 % |
| 2007-09-01 | 88,50 % |
| 2007-12-01 | 87,20 % |
| 2008-03-01 | 86,80 % |
| 2008-06-01 | 84,40 % |
| 2008-09-01 | 83,00 % |
| 2008-12-01 | 81,90 % |
| 2009-03-01 | 79,20 % |
| 2009-06-01 | 75,50 % |
| 2009-09-01 | 72,70 % |
| 2009-12-01 | 71,60 % |
| 2010-03-01 | 73,10 % |
| 2010-06-01 | 75,20 % |
| 2010-09-01 | 77,60 % |
| 2010-12-01 | 78,00 % |
| 2011-03-01 | 76,60 % |
| 2011-06-01 | 77,90 % |
| 2011-09-01 | 80,10 % |
| 2011-12-01 | 77,40 % |
| 2012-03-01 | 78,70 % |
| 2012-06-01 | 79,80 % |
| 2012-09-01 | 78,80 % |
| 2012-12-01 | 78,70 % |
| 2013-03-01 | 77,70 % |
| 2013-06-01 | 77,60 % |
| 2013-09-01 | 77,40 % |
| 2013-12-01 | 79,90 % |
| 2014-03-01 | 80,60 % |
| 2014-06-01 | 79,20 % |
| 2014-09-01 | 78,60 % |
| 2014-12-01 | 81,00 % |
| 2015-03-01 | 80,20 % |
| 2015-06-01 | 81,10 % |
| 2015-09-01 | 80,20 % |
| 2015-12-01 | 81,00 % |
| 2016-03-01 | 79,70 % |
| 2016-06-01 | 80,10 % |
| 2016-09-01 | 81,00 % |
| 2016-12-01 | 78,70 % |
| 2017-03-01 | 79,30 % |
| 2017-06-01 | 80,40 % |
| 2017-09-01 | 80,50 % |
| 2017-12-01 | 78,80 % |
| 2018-03-01 | 81,00 % |
| 2018-06-01 | 81,40 % |
| 2018-09-01 | 80,60 % |
| 2018-12-01 | 80,30 % |
| 2019-03-01 | 81,40 % |
| 2019-06-01 | 81,70 % |
| 2019-09-01 | 81,30 % |
| 2019-12-01 | 79,60 % |
| 2020-03-01 | 80,10 % |
| 2020-06-01 | 76,20 % |
| 2020-09-01 | 76,60 % |
| 2020-12-01 | 79,20 % |
| 2021-03-01 | 79,90 % |
| 2021-06-01 | 78,20 % |
| 2021-09-01 | 84,40 % |
| 2021-12-01 | 84,90 % |
| 2022-03-01 | 85,00 % |
| 2022-06-01 | 85,80 % |
| 2022-09-01 | 82,70 % |
| 2022-12-01 | 81,40 % |
| 2023-03-01 | 81,50 % |
| 2023-06-01 | 82,40 % |
| 2023-09-01 | 82,50 % |
| 2023-12-01 | 82,00 % |
| 2024-03-01 | 80,70 % |
| 2024-06-01 | 81,40 % |
Talpumo panaudojimas Istorija
| Data | Vertė |
|---|---|
| 2024-06-01 | 81,4 % |
| 2024-03-01 | 80,7 % |
| 2023-12-01 | 82 % |
| 2023-09-01 | 82,5 % |
| 2023-06-01 | 82,4 % |
| 2023-03-01 | 81,5 % |
| 2022-12-01 | 81,4 % |
| 2022-09-01 | 82,7 % |
| 2022-06-01 | 85,8 % |
| 2022-03-01 | 85 % |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Talpumo panaudojimas
| Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
|---|---|---|---|
🇩🇰 Akcijų pokyčiai | −6,7 mln. DKK | −2,3 mln. DKK | Ketvirtis |
🇩🇰 Elektromobilių registracijos | 7 239 Units | 6 580 Units | Mėnesinis |
🇩🇰 Elektros gamyba | 2 199,259 Gigawatt-hour | 2 247,851 Gigawatt-hour | Mėnesinis |
🇩🇰 Gamybos gamyba MoM | 11,3 % | −4,2 % | Mėnesinis |
🇩🇰 Gamybos produkcija | 11,1 % | 22,8 % | Mėnesinis |
🇩🇰 Įmonių bankrotai | 597 Companies | 352 Companies | Mėnesinis |
🇩🇰 Kasybos produkcija | −2,6 % | 12,6 % | Mėnesinis |
🇩🇰 Nauji užsakymai | 12 points | 0 points | Ketvirtis |
🇩🇰 Pramonės gamyba | 24,5 % | −3,2 % | Mėnesinis |
🇩🇰 Pramonės gamybos pokytis per mėnesį | 11,2 % | −4 % | Mėnesinis |
🇩🇰 Transporto priemonių registracijos | 15 583 Units | 12 880 Units | Mėnesinis |
🇩🇰 Verslo klimatas | 0 points | 2 points | Mėnesinis |
Makroseiten für andere Länder in Europa
- 🇦🇱Albanija
- 🇦🇹Austrija
- 🇧🇾Baltarusija
- 🇧🇪Belgija
- 🇧🇦Bosnija ir Hercegovina
- 🇧🇬Bulgarija
- 🇭🇷Kroatija
- 🇨🇾Kipras
- 🇨🇿Čekijos Respublika
- 🇪🇪Estija
- 🇫🇴Farerų salos
- 🇫🇮Suomija
- 🇫🇷Prancūzija
- 🇩🇪Vokietija
- 🇬🇷Graikija
- 🇭🇺Vengrija
- 🇮🇸Sala
- 🇮🇪Airija
- 🇮🇹Italija
- 🇽🇰Kosovas
- 🇱🇻Latvija
- 🇱🇮Lihtenšteinas
- 🇱🇹Lietuva
- 🇱🇺Liuksemburgas
- 🇲🇰Šiaurės Makedonija
- 🇲🇹Malta
- 🇲🇩Moldova
- 🇲🇨Monakas
- 🇲🇪Montenegro
- 🇳🇱Nyderlandai
- 🇳🇴Norvegija
- 🇵🇱Lenkija
- 🇵🇹Portugalija
- 🇷🇴Rumunija
- 🇷🇺Rusija
- 🇷🇸Serbija
- 🇸🇰Slovakija
- 🇸🇮Slovėnija
- 🇪🇸Ispanija
- 🇸🇪Švedija
- 🇨🇭Šveicarija
- 🇺🇦Ukraina
- 🇬🇧Jungtinė Karalystė
- 🇦🇩Andora
Kas yra Talpumo panaudojimas
„Kapacitetų naudojimas“ arba „gamybos pajėgumų išnaudojimas“ yra vienas iš svarbiausių makroekonominių rodiklių, suteikiančių gilų supratimą apie šalies ekonomikos būseną ir pramonės sektoriaus veiklos intensyvumą. Šis rodiklis yra itin svarbus analizuojant ekonominį efektyvumą ir galima jo pasiekimus ar nesėkmes. Eulerpool platformoje mes siekiame pateikti tikslią ir išsamią informaciją apie šį rodiklį, kad galėtumėte priimti pagrįstus investicinius ir ekonominius sprendimus. Kapacitetų naudojimas apibūdina, kiek efektyviai yra išnaudojami šalies pramonės gamybiniai pajėgumai. Šis rodiklis yra išreiškiamas procentine išraiška ir parodo santykį tarp faktiškai pagamintos produkcijos ir maksimalios galimos gamybos, kurios būtų galima pasiekti, jei visi gamybiniai pajėgumai būtų pilnai išnaudoti. Paprastai tariant, tai yra matas, kuris parodo, kokiu mastu panaudojami turimi ištekliai ir infrastruktūra. Kapacitetų naudojimo lygis gali būti labai įvairus ir priklausyti nuo daugybės veiksnių. Aukštas kapacitetų naudojimas rodo, kad pramonė veikia arti savo maksimalios galios, o tai gali signalizuoti apie teigiamą ekonomikos būklę. Tačiau pernelyg aukštas lygis gali būti ženklas, kad pramonei trūksta rezervinių pajėgumų, reikalingų augimui ar staigaus paklausos šuolio atvejais. Priešingai, žemas kapacitetų naudojimo lygis gali rodyti, kad ekonomika yra sąstingio būsenoje ar kad pramonei trūksta paklausos, kas gali lemti neefektyvų išteklių naudojimą. Istoriškai kapacitetų naudojimo indikatorius buvo plačiai naudojamas Centrinių bankų ir vyriausybių ekonominėse analizėse bei sprendimų priėmime. Tai yra ypač svarbu nustatant, kada reikia imtis priemonių, skirtų paskatinti ar pristabdyti ekonomiką, tokiu būdu siekiant išvengti infliacinių ar defliacinių rizikų. Pavyzdžiui, jei kapacitetų naudojimo lygis yra itin aukštas, Centrinis bankas gali padidinti palūkanų normas siekdamas sumažinti perteklinę paklausą ir išvengti infliacijos. Priešingai, jei lygis yra žemas, bankas gali sumažinti palūkanų normas, skatindamas investicijas ir vartojimą. Eulerpool platformoje pateikiame duomenis, kurie padeda giliau suprasti kapacitetų naudojimo dinamiką ir jų įtaką ekonomikai. Mūsų duomenys yra gauti iš patikimų šaltinių ir nuolat atnaujinami, kad galėtumėte remtis naujausia informacija savo analizėse. Mes taip pat teikiame istorinę duomenų analizę, leidžiančią sekti, kaip kapacitetų naudojimo lygis keitėsi laikui bėgant ir kokį poveikį tai turėjo ekonomikos vystymuisi. Vienas iš svarbiausių aspektų, į kurį reikia atsižvelgti analizuojant kapacitetų naudojimą, yra sektoriniai skirtumai. Skirtingi pramonės sektoriai gali turėti labai skirtingus kapacitetų naudojimo rodiklius, priklausomai nuo jų gamybos technologijų, rinkos specifikos ir kitų veiksnių. Pavyzdžiui, apdirbamosios pramonės sektoriai paprastai pasižymi aukštesniu kapacitetų naudojimu, palyginti su žaliavų gavybos ar statybos sektoriais, kur rezerviniai pajėgumai gali būti didesni. Be to, kapacitetų naudojimo rodiklis gali būti naudotas kaip ankstyvasis ekonomikos recesijos ar atsigavimo indikatorius. Kai kapacitetų naudojimas pradeda mažėti, tai gali būti ženklas, kad ekonomika pradeda lėtėti. Tuo tarpu spartesnis kapacitetų naudojimo augimas gali signalizuoti apie ekonomikos atsigavimą ir augimą. Tai lemia, kad šis rodiklis yra itin svarbus tiek ekonomistams, tiek investuotojams, siekiantiems užfiksuoti makroekonomines tendencijas ir priimti pagrįstus sprendimus. Mūsų Eulerpool platformoje kapacitetų naudojimo duomenų analizė yra parengta taip, kad ji būtų prieinama ir suprantama visiems vartotojams. Jūs galite filtruoti duomenis pagal laikotarpius, sektorius ar geografinę vietovę, taip pat palyginti juos tarptautiniu mastu, kas leidžia atlikti nuodugnią analizę ir nustatyti regioninius bei globalius ekonomikos dėsningumus. Taip pat verta paminėti, kad kapacitetų naudojimas yra glaudžiai susijęs su kitais makroekonominiais rodikliais, tokiais kaip nedarbas, infliacija ir BVP augimas. Dėl šios priežasties kompleksiška kapacitetų naudojimo analizė gali suteikti vertingų įžvalgų apie bendrą ekonominę situaciją ir jos plėtros perspektyvas. Dar vienas svarbus aspektas yra technologijų ir inovacijų įtaka kapacitetų naudojimui. Tobulėjant gamybos technologijoms, pramonė gali efektyviau naudoti turimus pajėgumus ir pasiekti aukštesnį produktyvumo lygį. Tai gali turėti teigiamą poveikį kapacitetų naudojimo rodikliui ir visai ekonomikai. Eulerpool platformoje mes taip pat atsižvelgiame į technologinius pokyčius ir teikiame atitinkamas analizes, kurios padeda įvertinti inovacijų poveikį pramonės efektyvumui. Apibendrinant, kapacitetų naudojimas yra esminis makroekonominis rodiklis, suteikiantis vertingos informacijos apie pramonės efektyvumą ir ekonominę būklę. Eulerpool platformoje teikiame išsamius ir patikimus duomenis, leidžiančius atlikti gilias analizes ir priimti pagrįstus sprendimus. Mūsų misija yra padėti jums geriau suprasti ekonomiką ir jos plėtros perspektyvas, pasitelkiant kokybišką ir naujausią informaciją apie kapacitetų naudojimą ir kitus svarbius rodiklius.