Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų Kanada Elektromobilių registracijos
Akcijos kaina
Dabartinė Elektromobilių registracijos vertė Kanada yra 10 243 Units. Elektromobilių registracijos Kanada padidėjo iki 10 243 Units 2023-09-01, po to kai buvo 8 132 Units 2023-06-01. Nuo 2017-03-01 iki 2023-12-01 vidutinis BVP Kanada buvo 6 554,36 Units. Viskų laikų aukščiausia vertė buvo pasiekta 2022-09-01 su 13 807,00 Units, o žemiausia vertė buvo užfiksuota 2017-03-01 su 1 133,00 Units.
Elektromobilių registracijos ·
Max
Elektromobilių registracijos | |
---|---|
2017-03-01 | 1 133,00 Units |
2017-06-01 | 1 651,00 Units |
2017-09-01 | 1 755,00 Units |
2017-12-01 | 2 114,00 Units |
2018-03-01 | 2 088,00 Units |
2018-06-01 | 6 598,00 Units |
2018-09-01 | 5 701,00 Units |
2018-12-01 | 5 511,00 Units |
2019-03-01 | 3 521,00 Units |
2019-06-01 | 10 399,00 Units |
2019-09-01 | 8 260,00 Units |
2019-12-01 | 5 827,00 Units |
2020-03-01 | 6 862,00 Units |
2020-06-01 | 4 366,00 Units |
2020-09-01 | 7 220,00 Units |
2020-12-01 | 7 039,00 Units |
2021-03-01 | 5 840,00 Units |
2021-06-01 | 7 755,00 Units |
2021-09-01 | 8 005,00 Units |
2021-12-01 | 6 454,00 Units |
2022-03-01 | 9 396,00 Units |
2022-06-01 | 8 438,00 Units |
2022-09-01 | 13 807,00 Units |
2022-12-01 | 8 930,00 Units |
2023-03-01 | 8 286,00 Units |
2023-06-01 | 8 132,00 Units |
2023-09-01 | 10 243,00 Units |
Elektromobilių registracijos Istorija
Data | Vertė |
---|---|
2023-09-01 | 10 243 Units |
2023-06-01 | 8 132 Units |
2023-03-01 | 8 286 Units |
2022-12-01 | 8 930 Units |
2022-09-01 | 13 807 Units |
2022-06-01 | 8 438 Units |
2022-03-01 | 9 396 Units |
2021-12-01 | 6 454 Units |
2021-09-01 | 8 005 Units |
2021-06-01 | 7 755 Units |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Elektromobilių registracijos
Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
---|---|---|---|
🇨🇦 Akcijų pokyčiai | 25,669 mlrd. CAD | 25,393 mlrd. CAD | Ketvirtis |
🇨🇦 Bendras PMI | 50,6 points | 49,3 points | Mėnesinis |
🇨🇦 Didmeninės prekybos apyvarta | −0,9 % | 2,4 % | Mėnesinis |
🇨🇦 Gamybos pardavimai | 0,2 % | 1,1 % | Mėnesinis |
🇨🇦 Gamybos PMI | 49,3 points | 49,3 points | Mėnesinis |
🇨🇦 Gamybos produkcija | −2,5 % | −3,5 % | Mėnesinis |
🇨🇦 Įmonių bankrotai | 316 Companies | 339 Companies | Mėnesinis |
🇨🇦 Įmonių pelnai | 140,514 mlrd. CAD | 141,034 mlrd. CAD | Ketvirtis |
🇨🇦 Kasybos produkcija | 3 % | 6,1 % | Mėnesinis |
🇨🇦 Mažųjų įmonių nuotaika | 56,3 points | 56,6 points | Mėnesinis |
🇨🇦 Nauji užsakymai | 68,712 mlrd. CAD | 70,407 mlrd. CAD | Mėnesinis |
🇨🇦 Paslaugų PMI | 51,1 points | 49,3 points | Mėnesinis |
🇨🇦 Pramonės gamyba | 0 % | −0,4 % | Mėnesinis |
🇨🇦 Pramonės gamybos pokytis per mėnesį | −0,04 % | 0,24 % | Mėnesinis |
🇨🇦 Sudėtinis ankstyvojo įspļjimo indikatorius | 99,314 points | 99,141 points | Mėnesinis |
🇨🇦 Talpumo naudojimas | 79,1 % | 78,6 % | Ketvirtis |
🇨🇦 Transporto priemonių registracijos | 168 620 Units | 169 327 Units | Mėnesinis |
🇨🇦 Verslo klimatas | 52 points | 63 points | Mėnesinis |
🇨🇦 Verslo klimato indikatorius | −2,31 points | −2,88 points | Ketvirtis |
Makroseiten für andere Länder in Amerika
- 🇦🇷Argentina
- 🇦🇼Aruba
- 🇧🇸Bahamos
- 🇧🇧Barbados
- 🇧🇿Belize
- 🇧🇲Bermuda
- 🇧🇴Bolivija
- 🇧🇷Brazilija
- 🇰🇾Kaimanų salos
- 🇨🇱Čilė
- 🇨🇴Kolumbija
- 🇨🇷Kosta Rika
- 🇨🇺Kuba
- 🇩🇴Dominikos Respublika
- 🇪🇨Ecuador
- 🇸🇻El Salvador
- 🇬🇹Gvatemala
- 🇬🇾Gajana
- 🇭🇹Haiti
- 🇭🇳Honduras
- 🇯🇲Jamaika
- 🇲🇽Meksika
- 🇳🇮Nikaragva
- 🇵🇦Panama
- 🇵🇾Paragvajus
- 🇵🇪Peru
- 🇵🇷Puerto Rikas
- 🇸🇷Surinamas
- 🇹🇹Trinidadas ir Tobagas
- 🇺🇸Jungtinės Valstijos
- 🇺🇾Urugvajus
- 🇻🇪Venesuela
- 🇦🇬Antigva ir Barbuda
- 🇩🇲Dominika
- 🇬🇩Grenada
Kas yra Elektromobilių registracijos
„Elektrinių automobilių registracijos“ – tai itin svarbi kryptis, analizuojant makroekonomines tendencijas ir ryšius, ypatingai šiuo laikotarpiu, kai vis daugiau dėmesio skiriama technologijų pažangai ir aplinkosaugos klausimams. Eulerpool, kaip profesionali platforma, rodanti makroekonominius duomenis, siekiame pateikti išsamią apžvalgą apie elektrinių automobilių registracijų dinamiką Lietuvoje bei jų poveikį šalies ekonomikai, aplinkai ir visuomenei. Per pastaruosius kelerius metus, elektrinių automobilių registracijų skaičius Lietuvoje pastebimai išaugo. Ši tendencija yra neatsiejama nuo globalių aplinkosauginių iniciatyvų bei Europos Sąjungos iškeltų tikslų mažinti CO2 emisiją. Lietuva, kaip ir kitos ES narės, aktyviai skatina gyventojus rinktis švaresnį, ekologiškesnį transporto būdą, siekiant prisidėti prie klimato kaitos mažinimo ir oro kokybės gerinimo. Elektrinių automobilių plėtra Lietuvoje grindžiama įvairiomis valstybės paramos priemonėmis. Visų pirma, šalies valdžia siūlo finansines subsidijas bei mokesčių lengvatas, skatinančias gyventojus įsigyti elektrinius automobilius. Be to, pastatyta ir toliau plečiama infrastruktūra – elektros įkrovimo stotelių tinklas – leidžia elektriniams automobiliams tapti vis patogesniu pasirinkimu tiek mieste, tiek užmiestyje. Tai svarbūs elementai, padedantys sparčiai augti elektrinių automobilių registracijų skaičiui. Nors elektrinių automobilių rinkos dalis vis dar yra maža, palyginti su tradiciniais vidaus degimo varikliais varomais automobiliais, jos augimo tempas yra reikšmingas. Tai rodo tiek Lietuvos gyventojų sąmoningumą aplinkosaugos klausimais, tiek ir technologijų pažangą, spartinančią naujų ir efektyvesnių elektrinių automobilių modelių kūrimą. Elektrinės transporto priemonės ne tik sumažina išmetamųjų teršalų kiekį, bet ir garsą, kuris ypač aktualus didmiesčiuose, kur transporto triukšmas daro didelę įtaką gyventojų gyvenimo kokybei. Makroekonominiu požiūriu, elektrinių automobilių registracijos Lietuvoje rodo keletą svarbių tendencijų. Pirma, jų augantis skaičius gali būti laikomas šalies ekonominės gerovės indikatoriumi, kadangi elektriniai automobiliai dažnai kainuoja brangiau nei tradiciniai vidaus degimo varikliais varomi automobiliai. Antra, elektrinių automobilių populiarėjimas skatina naujų technologijų diegimą ir vystymąsi, kuris gali turėti teigiamą poveikį vietos pramonei ir mokslinių tyrimų bei plėtros sektoriui. Taip pat, tai skatina augti su elektrinių automobilių aptarnavimu, įkrovimo įrangos gamyba ir montavimu susijusias paslaugas, o tai savo ruožtu prisideda prie naujų darbo vietų kūrimo. Didelę svarbą reikėtų skirti ir partnerysčių formavimui. Lietuvos valstybinės institucijos, savivaldybės ir privačios įmonės suvienijo jėgas, kad sukurtų patrauklias sąlygas tiek gyventojams, tiek verslui pereiti prie elektrinių automobilių. Pavyzdžiui, elektromobilių įsigijimą remiančios iniciatyvos, nulinės taršos zonos įvedimas tam tikrose miestų dalyse ir kiti reguliaciniai veiksmai, skirti skatinti elektrinių automobilių naudojimą bei mažinti taršą. Be to, elektrinių automobilių registracijų tendencijos atspindi ir pasaulinę energetikos rinkos transformaciją. Pereinant nuo iškastinių energijos šaltinių prie atsinaujinančių, elektriniai automobiliai tampa viena iš labiausiai matomų ir apčiuopiamų šio perėjimo dalių. Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių – saulės, vėjo ir hidro energijos – taip pat turi būti plėtojama lygiagrečiai, siekiant užtikrinti, kad elektriniai automobiliai tikrai prisidėtų prie taršos mažinimo. Eulerpool, mūsų tikslas yra ne tik pateikti tikslius statistikinius duomenis apie elektrinių automobilių registracijas, bet ir analitiškai vertinti šią tendenciją. Mes siekiame pateikti įžvalgas, kurios padėtų tiek valstybės institucijoms, tiek verslui priimti pagrįstus sprendimus, o gyventojams – suprasti besikeičiančios rinkos subtilybes ir naudas. Grįsdami savo analizę įvairiais ekonominiais rodikliais, galime pateikti išsamų vaizdą apie tai, kokią įtaką turi elektrinių automobilių skverbtis į rinką ir kokios yra prognozės ateičiai. Apibendrinant, elektrinių automobilių registracijos Lietuvoje yra dinamiška sritis, kuri paveikia ne tik transporto sektorių, bet ir makroekonominius rodiklius, aplinkosaugos situaciją bei visuomenės gyvenimą. Eulerpool platformoje pateikiame detalius ir patikimus šios srities duomenis, leidžiančius išsamiai analizuoti ir vertinti elektrinių automobilių poveikį šalies ekonomikai ir aplinkai. Elektrinių automobilių augimas Lietuvoje – tai ne tik tendencija, bet ir ateities siekis, rodantis šalies pasirengimą prisidėti prie globalių aplinkosauginių ir ekonominių iššūkių sprendimo.