Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų 
Brazilija Bendrosios skolos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis
Akcijos kaina
Dabartinė Bendrosios skolos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis vertė Brazilija yra 78,4 % of GDP. Bendrosios skolos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis Brazilija padidėjo iki 78,4 % of GDP 2024-07-01, po to, kai buvo 77,8 % of GDP 2024-06-01. Nuo 2015-04-01 iki 2024-08-01 vidutinė BVP vertė Brazilija buvo 76,06 % of GDP. Didžiausia visų laikų vertė buvo pasiekta 2020-10-01 su 90,70 % of GDP, o mažiausia vertė užregistruota 2015-04-01 su 61,70 % of GDP.
Bendrosios skolos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis ·
Max
| Bendroji skola BVP atžvilgiu | |
|---|---|
| 2015-04-01 | 61,70 % of GDP |
| 2015-05-01 | 62,50 % of GDP |
| 2015-06-01 | 63,00 % of GDP |
| 2015-07-01 | 64,60 % of GDP |
| 2015-08-01 | 65,30 % of GDP |
| 2015-09-01 | 66,00 % of GDP |
| 2015-10-01 | 66,10 % of GDP |
| 2015-11-01 | 65,10 % of GDP |
| 2015-12-01 | 66,20 % of GDP |
| 2016-01-01 | 67,00 % of GDP |
| 2016-02-01 | 67,60 % of GDP |
| 2016-03-01 | 67,30 % of GDP |
| 2016-04-01 | 67,50 % of GDP |
| 2016-05-01 | 68,60 % of GDP |
| 2016-06-01 | 68,50 % of GDP |
| 2016-07-01 | 69,50 % of GDP |
| 2016-08-01 | 70,10 % of GDP |
| 2016-09-01 | 70,70 % of GDP |
| 2016-10-01 | 70,30 % of GDP |
| 2016-11-01 | 70,50 % of GDP |
| 2016-12-01 | 69,50 % of GDP |
| 2017-01-01 | 69,70 % of GDP |
| 2017-02-01 | 70,60 % of GDP |
| 2017-03-01 | 71,60 % of GDP |
| 2017-04-01 | 71,70 % of GDP |
| 2017-05-01 | 72,50 % of GDP |
| 2017-06-01 | 73,10 % of GDP |
| 2017-07-01 | 73,80 % of GDP |
| 2017-08-01 | 73,70 % of GDP |
| 2017-09-01 | 73,90 % of GDP |
| 2017-10-01 | 74,40 % of GDP |
| 2017-11-01 | 74,40 % of GDP |
| 2017-12-01 | 74,00 % of GDP |
| 2018-01-01 | 74,50 % of GDP |
| 2018-02-01 | 75,10 % of GDP |
| 2018-03-01 | 75,30 % of GDP |
| 2018-04-01 | 75,90 % of GDP |
| 2018-05-01 | 77,00 % of GDP |
| 2018-06-01 | 77,20 % of GDP |
| 2018-07-01 | 77,00 % of GDP |
| 2018-08-01 | 77,30 % of GDP |
| 2018-09-01 | 77,20 % of GDP |
| 2018-10-01 | 76,50 % of GDP |
| 2018-11-01 | 77,30 % of GDP |
| 2018-12-01 | 76,70 % of GDP |
| 2019-01-01 | 76,70 % of GDP |
| 2019-02-01 | 77,40 % of GDP |
| 2019-03-01 | 78,40 % of GDP |
| 2019-04-01 | 78,80 % of GDP |
| 2019-05-01 | 78,70 % of GDP |
| 2019-06-01 | 78,70 % of GDP |
| 2019-07-01 | 79,00 % of GDP |
| 2019-08-01 | 79,80 % of GDP |
| 2019-09-01 | 79,00 % of GDP |
| 2019-10-01 | 78,30 % of GDP |
| 2019-11-01 | 77,70 % of GDP |
| 2019-12-01 | 75,80 % of GDP |
| 2020-01-01 | 76,10 % of GDP |
| 2020-02-01 | 76,50 % of GDP |
| 2020-03-01 | 78,40 % of GDP |
| 2020-04-01 | 79,70 % of GDP |
| 2020-05-01 | 81,90 % of GDP |
| 2020-06-01 | 85,50 % of GDP |
| 2020-07-01 | 86,50 % of GDP |
| 2020-08-01 | 88,80 % of GDP |
| 2020-09-01 | 90,60 % of GDP |
| 2020-10-01 | 90,70 % of GDP |
| 2020-11-01 | 88,10 % of GDP |
| 2020-12-01 | 89,30 % of GDP |
| 2021-01-01 | 89,70 % of GDP |
| 2021-02-01 | 90,00 % of GDP |
| 2021-03-01 | 89,10 % of GDP |
| 2021-04-01 | 86,70 % of GDP |
| 2021-05-01 | 84,50 % of GDP |
| 2021-06-01 | 84,00 % of GDP |
| 2021-07-01 | 83,80 % of GDP |
| 2021-08-01 | 82,70 % of GDP |
| 2021-09-01 | 83,00 % of GDP |
| 2021-10-01 | 82,90 % of GDP |
| 2021-11-01 | 81,10 % of GDP |
| 2021-12-01 | 80,30 % of GDP |
| 2022-01-01 | 79,60 % of GDP |
| 2022-02-01 | 79,20 % of GDP |
| 2022-03-01 | 78,50 % of GDP |
| 2022-04-01 | 78,30 % of GDP |
| 2022-05-01 | 78,20 % of GDP |
| 2022-06-01 | 78,00 % of GDP |
| 2022-07-01 | 77,60 % of GDP |
| 2022-08-01 | 77,50 % of GDP |
| 2022-09-01 | 77,10 % of GDP |
| 2022-10-01 | 76,80 % of GDP |
| 2022-11-01 | 74,50 % of GDP |
| 2022-12-01 | 73,50 % of GDP |
| 2023-01-01 | 73,10 % of GDP |
| 2023-02-01 | 73,00 % of GDP |
| 2023-03-01 | 73,00 % of GDP |
| 2023-04-01 | 73,20 % of GDP |
| 2023-05-01 | 73,60 % of GDP |
| 2023-06-01 | 73,60 % of GDP |
| 2023-07-01 | 74,10 % of GDP |
| 2023-08-01 | 74,40 % of GDP |
| 2023-09-01 | 74,40 % of GDP |
| 2023-10-01 | 74,70 % of GDP |
| 2023-11-01 | 73,80 % of GDP |
| 2023-12-01 | 74,40 % of GDP |
| 2024-01-01 | 75,00 % of GDP |
| 2024-02-01 | 75,50 % of GDP |
| 2024-03-01 | 76,00 % of GDP |
| 2024-04-01 | 76,20 % of GDP |
| 2024-05-01 | 76,70 % of GDP |
| 2024-06-01 | 77,80 % of GDP |
| 2024-07-01 | 78,40 % of GDP |
Bendrosios skolos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis Istorija
| Data | Vertė |
|---|---|
| 2024-07-01 | 78,4 % of GDP |
| 2024-06-01 | 77,8 % of GDP |
| 2024-05-01 | 76,7 % of GDP |
| 2024-04-01 | 76,2 % of GDP |
| 2024-03-01 | 76 % of GDP |
| 2024-02-01 | 75,5 % of GDP |
| 2024-01-01 | 75 % of GDP |
| 2023-12-01 | 74,4 % of GDP |
| 2023-11-01 | 73,8 % of GDP |
| 2023-10-01 | 74,7 % of GDP |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Bendrosios skolos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis
| Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
|---|---|---|---|
🇧🇷 Karinės išlaidos | 22,888 mlrd. USD | 20,542 mlrd. USD | Kasmetinis |
🇧🇷 Korupcijos indeksas | 36 Points | 38 Points | Kasmetinis |
🇧🇷 Korupcijos reitingas | 104 | 94 | Kasmetinis |
🇧🇷 Valstybės biudžetas | −8,9 % of GDP | −4,6 % of GDP | Kasmetinis |
🇧🇷 Valstybės biudžeto vertė | −138,256 mlrd. BRL | −69,638 mlrd. BRL | Mėnesinis |
🇧🇷 Valstybės išlaidos | 532,766 mlrd. BRL | 442,787 mlrd. BRL | Mėnesinis |
🇧🇷 Valstybės pajamos | 228,873 mlrd. BRL | 190,611 mlrd. BRL | Mėnesinis |
🇧🇷 Valstybės skola | 8,424 Bio. BRL | 8,347 Bio. BRL | Mėnesinis |
🇧🇷 Valstybės skola prieš BVP | 74,42 % of GDP | 71,68 % of GDP | Kasmetinis |
Makroseiten für andere Länder in Amerika
- 🇦🇷Argentina
- 🇦🇼Aruba
- 🇧🇸Bahamos
- 🇧🇧Barbados
- 🇧🇿Belize
- 🇧🇲Bermuda
- 🇧🇴Bolivija
- 🇨🇦Kanada
- 🇰🇾Kaimanų salos
- 🇨🇱Čilė
- 🇨🇴Kolumbija
- 🇨🇷Kosta Rika
- 🇨🇺Kuba
- 🇩🇴Dominikos Respublika
- 🇪🇨Ecuador
- 🇸🇻El Salvador
- 🇬🇹Gvatemala
- 🇬🇾Gajana
- 🇭🇹Haiti
- 🇭🇳Honduras
- 🇯🇲Jamaika
- 🇲🇽Meksika
- 🇳🇮Nikaragva
- 🇵🇦Panama
- 🇵🇾Paragvajus
- 🇵🇪Peru
- 🇵🇷Puerto Rikas
- 🇸🇷Surinamas
- 🇹🇹Trinidadas ir Tobagas
- 🇺🇸Jungtinės Valstijos
- 🇺🇾Urugvajus
- 🇻🇪Venesuela
- 🇦🇬Antigva ir Barbuda
- 🇩🇲Dominika
- 🇬🇩Grenada
Kas yra Bendrosios skolos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis
Bendras Skolos ir BVP (Bruto Vidaus Produktas) santykis yra esminis makroekonominis rodiklis, padedantis suprasti šalies fiskalinio stabilumo ir ekonominės sveikatos būklę. Apžvelgdami šį rodiklį Lietuvos kontekste, galime geriau įvertinti šalies ekonominę būklę, viešojo sektoriaus skolos tvarumą bei galimas rizikas ateityje. Eulerpool svetainė siūlo išsamų ir patikimą makroekonominių duomenų spektrą, leidžiantį analizuoti tokius rodiklius kaip bendras skolos ir BVP santykis. Lietuvos bendro skaidos ir BVP santykis yra vienas iš pagrindinių rodiklių, kurį stebi tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai analitikai. Šis rodiklis padeda įvertinti šalies ekonominę situaciją, jos fiskalinį tvarumą ir viešųjų finansų valdymą. Kuo mažesnė skolos ir BVP santykio reikšmė, tuo sveikesnė šalies ekonomika, o didėjant šiai reikšmei atsiranda didesnis rizikos lygis susidurti su finansiniais sunkumais. Lietuvos ekonomika nuo nepriklausomybės atkūrimo laikų patyrė nemažai pokyčių ir transformacijų. Kaip ir daugelyje kitų šalių, skolos lygis šalyje kito priklausomai nuo ekonomikos ciklų, įvairių ekonominių krizių ir valstybės fiskalinės politikos. Analizuojant skolos ir BVP santykį, svarbu atkreipti dėmesį į įvairius veiksnius, kurie gali turėti įtakos šiai reikšmei. Vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiantis skolos ir BVP santykio pokyčius, yra vyriausybės vykdoma fiskalinė politika. Kai vyriausybė nusprendžia padidinti valstybės išlaidas, pavyzdžiui, investuodama į infrastruktūros projektus ar didindama viešąsias paslaugas, skolos lygis natūraliai auga. Tačiau jei šiomis investicijomis pavyksta skatinti ekonomikos augimą, BVP taip pat didėja, ir skolos ir BVP santykis gali išlikti stabilus arba net mažėti. Todėl ilgalaikėje perspektyvoje svarbu, kad valstybės skola būtų naudojama efektyviai, siekiant skatinti ekonomikos augimą ir gerinti šalies gyventojų gerovę. Kita vertus, ekonomikos nuosmukiai ar krizės gali turėti neigiamą poveikį skolos ir BVP santykiui. Pavyzdžiui, per 2008-2009 metų pasaulinę finansinę krizę daugelio šalių skolos lygis smarkiai išaugo, nes vyriausybės turėjo imtis įvairių priemonių ekonominiam nuosmukiui sušvelninti. Lietuva taip pat nebuvo išimtis - tuo laikotarpiu šalies skolos ir BVP santykis žymiai padidėjo. Šiomis krizės sąlygomis vyriausybės turi skolintis daugiau tam, kad galėtų finansuoti biudžeto deficitą ir užtikrinti viešųjų paslaugų tęstinumą. Svarbu pažymėti ir tai, kad skolos ir BVP santykis gali būti paveiktas ne tik vidaus, bet ir išorės veiksnių. Tarptautinių finansų rinkų pokyčiai, valiutų kursų svyravimai, geopolitinė situacija - visi šie veiksniai gali turėti įtakos šalies ekonomikos stabilumui ir skolos naštai. Lietuvos, kaip mažos ir atviros ekonomikos, atveju šie veiksniai pasireiškia ypač stipriai. Todėl svarbu stebėti ne tik vidinius ekonominius rodiklius, bet ir bendrąją pasaulinę ekonomikos situaciją. Bendras skolos ir BVP santykis gali būti naudojamas kaip indikatorius vertinti šalies fiskalinį tvarumą ir riziką susidurti su įvairiomis finansinėmis sunkumais ateityje. Tarptautinės organizacijos, tokios kaip Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ar Europos Komisija, dažnai nustato tam tikrus rekomenduojamus skolos ir BVP santykio lygius, kurių šalys turėtų siekti norėdamos užtikrinti savo finansinį stabilumą. Pavyzdžiui, Europos Sąjungoje yra nustatyta 60% BVP skolos riba, kurios šalys narės turėtų laikytis. Nors šis rodiklis gali skirtis priklausomai nuo šalies ekonominės situacijos ir specifinių veiksnių, jis suteikia tam tikrą orientyrą siekiant išlaikyti fiskalinį stabilumą. Lietuvos atveju, bendras skolos ir BVP santykis pastaraisiais metais buvo palyginti stabilus ir netgi šiek tiek mažėjantis. Tai rodo gerą šalies ekonomikos sveikatą ir efektyvų viešųjų finansų valdymą. Tačiau ateityje svarbu išlaikyti atsargumą ir nuolat stebėti šį rodiklį, ypač atsižvelgiant į galimas ekonomines grėsmes ir iššūkius. Pabaigai, bendras skolos ir BVP santykis yra svarbus rodiklis, leidžiantis vertinti šalies ekonominę būklę, jos fiskalinio stabilumo lygį bei galimas rizikas ateityje. Eulerpool svetainė suteikia galimybę išsamiai ir patogiai analizuoti šį ir kitus makroekonominius rodiklius, siekiant geriau suprasti Lietuvos ekonomikos dinamiką ir būklę. Stebėdami šį rodiklį, galime priimti labiau pagrįstus ekonominius sprendimus ir geriau pasiruošti galimiems iššūkiams ateityje.