Terminal Access

Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas

Bloomberg Fair Value
20M Securities
50Y History
10Y Estimates
8.000+ News Daily
Užtikrinkite nuo 2 eurų
Analyse
Profilis
🇧🇷

Brazilija Bendrasis vidaus produktas (BVP) iš kasybos

Akcijos kaina

2,744 mlrd. BRL
Pokytis +/-
-25,07 mln. BRL
Pokytis %
-0,91 %

Dabartinė Bendrasis vidaus produktas (BVP) iš kasybos vertė Brazilija yra 2,744 mlrd. BRL. Bendrasis vidaus produktas (BVP) iš kasybos Brazilija sumažėjo iki 2,744 mlrd. BRL 2024-12-01, po to kai buvo 2,769 mlrd. BRL 2024-09-01. Nuo 1996-03-01 iki 2024-12-01, vidutinis BVP Brazilija buvo 2,01 mlrd. BRL. Didžiausias visų laikų rodiklis buvo pasiektas 2023-12-01 su 2,85 mlrd. BRL, o mažiausia vertė buvo užfiksuota 1997-03-01 su 1,10 mlrd. BRL.

Šaltinis: Instituto Brasileiro de Geografia e Estatística (IBGE)

Bendrasis vidaus produktas (BVP) iš kasybos

  • Max

BVP iš kasybos sektoriaus

Bendrasis vidaus produktas (BVP) iš kasybos Istorija

DataVertė
2024-12-012,744 mlrd. BRL
2024-09-012,769 mlrd. BRL
2024-06-012,642 mlrd. BRL
2024-03-012,606 mlrd. BRL
2023-12-012,847 mlrd. BRL
2023-09-012,797 mlrd. BRL
2023-06-012,607 mlrd. BRL
2023-03-012,457 mlrd. BRL
2022-12-012,564 mlrd. BRL
2022-09-012,594 mlrd. BRL
1
2
3
4
5
...
12

Panašūs makroekonominiai rodikliai Bendrasis vidaus produktas (BVP) iš kasybos

PavadinimasŠiuo metuAnkstesnisDažnis
🇧🇷
Bendrasis nacionalinis produktas
2,976 Bio. BRL2,891 Bio. BRLKetvirtis
🇧🇷
BIP
2,174 Bio. USD1,952 Bio. USDKasmetinis
🇧🇷
Bruto investicijos į ilgalaikį turtą
528,204 mlrd. BRL526,794 mlrd. BRLKetvirtis
🇧🇷
BVP augimas per visus metus
3,4 %3,2 %Kasmetinis
🇧🇷
BVP augimo tempas
0,2 %0,7 %Ketvirtis
🇧🇷
BVP iš komunalinių paslaugų
8,257 mlrd. BRL8,273 mlrd. BRLKetvirtis
🇧🇷
BVP konstantomis kainomis
334,488 mlrd. BRL344,057 mlrd. BRLKetvirtis
🇧🇷
BVP vienam gyventojui
9 258,05 USD9 032,08 USDKasmetinis
🇧🇷
BVP vienam gyventojui pagal PPK
19 018,24 USD18 554,05 USDKasmetinis
🇧🇷
Gamintojo BVP
30,431 mlrd. BRL32,508 mlrd. BRLKetvirtis
🇧🇷
Metinis BVP augimo tempas
3,6 %4 %Ketvirtis
🇧🇷
Paslaugų BVP
210,207 mlrd. BRL209,951 mlrd. BRLKetvirtis
🇧🇷
Statybos sektoriaus BVP
17,365 mlrd. BRL17,246 mlrd. BRLKetvirtis
🇧🇷
Transporto sektoriaus BVP
8,94 mlrd. BRL9,083 mlrd. BRLKetvirtis
🇧🇷
Viešojo administravimo BVP
40,704 mlrd. BRL41,204 mlrd. BRLKetvirtis
🇧🇷
Žemės ūkio BVP
13,63 mlrd. BRL21,797 mlrd. BRLKetvirtis

Kas yra Bendrasis vidaus produktas (BVP) iš kasybos

Bendrasis vidaus produktas (BVP) yra vienas svarbiausių rodiklių, matuojant šalies ekonominę sveikatą ir plėtrą. BVP komponentas “Bendrasis vidaus produktas iš gavybos” (GDP from Mining) yra specifinis, bet itin reikšmingas makroekonominis rodiklis, kuris parodo, kiek vertės prideda kalnakasybos sektorius šalies ekonomikai. Eulerpool, kaip profesionali makroekonominių duomenų platforma, siekia padėti naudotojams geriau suprasti visus ekonominio augimo ir pokyčių aspektus, įskaitant BVP komponentus, tokius kaip “GDP from Mining”. Lithuania, also known as Lietuva, is a country not widely recognized for its extensive mining activities compared to other nations with significant natural resources. However, the BVP iš gavybos sektorius vis dėlto turi įtakos šalies ekonomikai, ypač atsižvelgiant į tai, kad mažesnės šalys dažnai turi ribotą ekonominės diversifikacijos galimybių. Šiame kontekste analizė apie Lietuvos gavybos sektorių gali suteikti vertingų įžvalgų tiek investuotojams, tiek politikos formuotojams. Kalnakasybos sektorius apima įvairių mineralinių išteklių, tokių kaip geležies rūdos, vario, anglies ir kt., išgavimą. Lietuvoje šis sektorius nėra pagrindinis šalies ekonomikos variklis, tačiau tai nereiškia, kad jis yra nereikšmingas. Viena iš svarbiausių medžiagų, kurių išgavimas vyksta Lietuvoje, yra anhidritas – mineralas, naudojamas statybose ir kitose pramonės šakose. Dėl to, kad Lietuva turi santykinai mažas anhidrito atsargas, šis mineralas yra strategiškai svarbus šalies poreikiams užtikrinti. Lietuvos gavybos sektoriaus poveikis BVP yra matuojamas per pridėtinę vertę, kurią šis sektorius generuoja. Tai apima tiesioginį poveikį, kaip darbo vietų generavimą ir produkcijos pardavimo pajamų generavimą, taip pat netiesioginį poveikį, tokią kaip tiekimo grandinės indukuota ekonominė veikla. Pavyzdžiui, kalnakasybos bendrovės perka įrangą, paslaugas ir kitus reikalingus produktus iš vietinių tiekėjų, kurie savo ruožtu taip pat sukuria ekonominę vertę. Jeksonės konkurencingumas ir efektyvumas taip pat yra svarbus veiksnys, kuris gali paveikti BVP iš gavybos sektorių. Efektyvumas gali būti didinamas investicijomis į naujas technologijas, geresnius darbo procesus ir geresnį išteklių valdymą. Tai leidžia gavybos bendrovėms mažinti kaštus ir padidinti produkcijos kiekį be pernelyg didelio išteklių išnaudojimo. Dar vienas svarbus aspektas yra tvarumo ir aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimas. Nors gavybos sektorius tradiciškai buvo vertinamas kaip gamtos išteklių surinkimo procesas, šiuolaikinės praktikos vis labiau akcentuoja aplinkos apsaugos ir tvarumo svarbą. Tai apima gamtos išteklių efektyvų naudojimą, atliekų mažinimą ir ekologiškų technologijų diegimą. Tokie veiksmai ne tik mažina neigiamą poveikį aplinkai, bet ir gali turėti teigiamą poveikį ekonomikai per “žaliosios” investicijos ir inovacijos. Investicijų politika yra dar viena svarbi sritis, kuri gali turėti įtaką Lietuvos gavybos sektoriaus BVP. Vyriausybės politika, nukreipta į privataus sektoriaus investicijų skatinimą, gali padėti pritraukti tiek vietines, tiek tarptautines investicijas į šį sektorių. Taip pat svarbu atsižvelgti į tarptautinius mineralų ir metalų rinkos svyravimus, kurie gali turėti tiesioginį poveikį sektoriaus pelningumui ir, todėl, BVP iš gavybos. Pasaulinis ekonomikos kontekstas taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Kylančios rinkos, tokios kaip Kinija ir Indija, turi didelį mineralų ir metalų poreikį, kuris gali padidinti paklausą ir kainas tarptautinėse rinkose. Tai savo ruožtu gali pagerinti Lietuvos gavybos bendrovių finansinius rezultatus ir šalies bendrojo vidaus produkto iš gavybos vertę. Darbo rinka ir kvalifikuotos darbo jėgos prieinamumas yra dar vienas veiksnys, kuris turi įtakos gavybos sektoriaus BVP. Kvalifikuoti specialistai, tokie kaip geologai, inžinieriai ir technikai, yra būtini, norint užtikrinti efektyvų ir sėkmingą išteklių išgavimą. Investavimas į švietimą ir mokymus gali padėti užpildyti šią spragą ir padidinti sektorinio BVP indėlį. Galutiniai produktai, gauti iš kalnakasybos, dažnai yra naudojami kaip žaliavos kitoms pramonės šakoms, tokioms kaip statybų, metalo apdirbimo ir gamybos pramonėms. Todėl BVP iš gavybos sektoriaus gali turėti platų poveikį šalies ekonomikai, suteikdama žaliavas ir generuodama pridėtinę vertę kituose sektoriuose. Ši tarpusavio ryšių sistema parodo, kaip svarbus gali būti net ir santykinai mažas kalnakasybos sektorius santykinai mažos ekonomikos, tokios kaip Lietuvos, kontekste. Apskritai, nors kalnakasybos sektorius Lietuvoje nėra pagrindinis šalies ekonomikos variklis, jo poveikis BVP yra daugialypis ir gali turėti ilgalaikių pasekmių. Eulerpool siekia suteikti išsamų ir aiškų makroekonominių duomenų vaizdą, įskaitant įvairius komponentus, tokius kaip BVP iš gavybos, kad naudotojai galėtų geriau suprasti ir analizuoti šiuos duomenis. Tokiu būdu vartotojai gali priimti labiau informuotus sprendimus, susijusius su investicijomis, politika ir ekonomikos plėtros strategijomis.