Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų 
Bosnija ir Hercegovina Užsienio valiutos atsargos
Akcijos kaina
Šiuo metu Bosnija ir Hercegovina užsienio valiutos atsargų vertė yra 15,871 mlrd. BAM. Užsienio valiutos atsargos Bosnija ir Hercegovina sumažėjo iki 15,871 mlrd. BAM 2024-04-01 po to, kai 2024-03-01 buvo 16,031 mlrd. BAM. Nuo 1997-08-01 iki 2024-05-01 šalies Bosnija ir Hercegovina BVP vidurkis buvo 6,98 mlrd. BAM. Didžiausia visų laikų reikšmė buvo pasiekta 2022-08-01 su 16,52 mlrd. BAM, o mažiausia reikšmė buvo užregistruota 1997-08-01 su 127,50 mln. BAM.
Užsienio valiutos atsargos ·
Max
| Valiutų rezervai | |
|---|---|
| 1997-08-01 | 127,50 mln. BAM |
| 1997-09-01 | 128,42 mln. BAM |
| 1997-10-01 | 130,19 mln. BAM |
| 1997-11-01 | 134,62 mln. BAM |
| 1997-12-01 | 144,12 mln. BAM |
| 1998-01-01 | 144,60 mln. BAM |
| 1998-02-01 | 131,33 mln. BAM |
| 1998-03-01 | 132,20 mln. BAM |
| 1998-04-01 | 138,76 mln. BAM |
| 1998-05-01 | 130,80 mln. BAM |
| 1998-06-01 | 153,29 mln. BAM |
| 1998-07-01 | 166,67 mln. BAM |
| 1998-08-01 | 204,21 mln. BAM |
| 1998-09-01 | 218,29 mln. BAM |
| 1998-10-01 | 220,60 mln. BAM |
| 1998-11-01 | 220,45 mln. BAM |
| 1998-12-01 | 283,28 mln. BAM |
| 1999-01-01 | 287,70 mln. BAM |
| 1999-02-01 | 305,28 mln. BAM |
| 1999-03-01 | 309,32 mln. BAM |
| 1999-04-01 | 312,66 mln. BAM |
| 1999-05-01 | 340,87 mln. BAM |
| 1999-06-01 | 348,30 mln. BAM |
| 1999-07-01 | 398,70 mln. BAM |
| 1999-08-01 | 403,95 mln. BAM |
| 1999-09-01 | 418,60 mln. BAM |
| 1999-10-01 | 595,80 mln. BAM |
| 1999-11-01 | 705,21 mln. BAM |
| 1999-12-01 | 866,99 mln. BAM |
| 2000-01-01 | 844,10 mln. BAM |
| 2000-02-01 | 887,88 mln. BAM |
| 2000-03-01 | 857,99 mln. BAM |
| 2000-04-01 | 875,68 mln. BAM |
| 2000-05-01 | 896,31 mln. BAM |
| 2000-06-01 | 884,99 mln. BAM |
| 2000-07-01 | 909,38 mln. BAM |
| 2000-08-01 | 926,31 mln. BAM |
| 2000-09-01 | 948,40 mln. BAM |
| 2000-10-01 | 992,41 mln. BAM |
| 2000-11-01 | 949,13 mln. BAM |
| 2000-12-01 | 1,03 mlrd. BAM |
| 2001-01-01 | 1,07 mlrd. BAM |
| 2001-02-01 | 1,08 mlrd. BAM |
| 2001-03-01 | 1,05 mlrd. BAM |
| 2001-04-01 | 1,06 mlrd. BAM |
| 2001-05-01 | 1,10 mlrd. BAM |
| 2001-06-01 | 1,12 mlrd. BAM |
| 2001-07-01 | 1,14 mlrd. BAM |
| 2001-08-01 | 1,17 mlrd. BAM |
| 2001-09-01 | 1,25 mlrd. BAM |
| 2001-10-01 | 1,40 mlrd. BAM |
| 2001-11-01 | 1,64 mlrd. BAM |
| 2001-12-01 | 2,71 mlrd. BAM |
| 2002-01-01 | 2,58 mlrd. BAM |
| 2002-02-01 | 2,64 mlrd. BAM |
| 2002-03-01 | 2,55 mlrd. BAM |
| 2002-04-01 | 2,39 mlrd. BAM |
| 2002-05-01 | 2,37 mlrd. BAM |
| 2002-06-01 | 2,43 mlrd. BAM |
| 2002-07-01 | 2,42 mlrd. BAM |
| 2002-08-01 | 2,42 mlrd. BAM |
| 2002-09-01 | 2,44 mlrd. BAM |
| 2002-10-01 | 2,34 mlrd. BAM |
| 2002-11-01 | 2,27 mlrd. BAM |
| 2002-12-01 | 2,48 mlrd. BAM |
| 2003-01-01 | 2,21 mlrd. BAM |
| 2003-02-01 | 2,19 mlrd. BAM |
| 2003-03-01 | 2,24 mlrd. BAM |
| 2003-04-01 | 2,17 mlrd. BAM |
| 2003-05-01 | 2,16 mlrd. BAM |
| 2003-06-01 | 2,28 mlrd. BAM |
| 2003-07-01 | 2,35 mlrd. BAM |
| 2003-08-01 | 2,42 mlrd. BAM |
| 2003-09-01 | 2,54 mlrd. BAM |
| 2003-10-01 | 2,62 mlrd. BAM |
| 2003-11-01 | 2,68 mlrd. BAM |
| 2003-12-01 | 2,79 mlrd. BAM |
| 2004-01-01 | 2,80 mlrd. BAM |
| 2004-02-01 | 2,84 mlrd. BAM |
| 2004-03-01 | 3,03 mlrd. BAM |
| 2004-04-01 | 3,01 mlrd. BAM |
| 2004-05-01 | 3,12 mlrd. BAM |
| 2004-06-01 | 3,18 mlrd. BAM |
| 2004-07-01 | 3,31 mlrd. BAM |
| 2004-08-01 | 3,38 mlrd. BAM |
| 2004-09-01 | 3,43 mlrd. BAM |
| 2004-10-01 | 3,42 mlrd. BAM |
| 2004-11-01 | 3,36 mlrd. BAM |
| 2004-12-01 | 3,48 mlrd. BAM |
| 2005-01-01 | 3,47 mlrd. BAM |
| 2005-02-01 | 3,46 mlrd. BAM |
| 2005-03-01 | 3,46 mlrd. BAM |
| 2005-04-01 | 3,53 mlrd. BAM |
| 2005-05-01 | 3,43 mlrd. BAM |
| 2005-06-01 | 3,62 mlrd. BAM |
| 2005-07-01 | 3,79 mlrd. BAM |
| 2005-08-01 | 3,99 mlrd. BAM |
| 2005-09-01 | 3,97 mlrd. BAM |
| 2005-10-01 | 3,99 mlrd. BAM |
| 2005-11-01 | 4,06 mlrd. BAM |
| 2005-12-01 | 4,22 mlrd. BAM |
| 2006-01-01 | 4,26 mlrd. BAM |
| 2006-02-01 | 4,34 mlrd. BAM |
| 2006-03-01 | 4,47 mlrd. BAM |
| 2006-04-01 | 4,51 mlrd. BAM |
| 2006-05-01 | 4,58 mlrd. BAM |
| 2006-06-01 | 4,68 mlrd. BAM |
| 2006-07-01 | 4,95 mlrd. BAM |
| 2006-08-01 | 5,04 mlrd. BAM |
| 2006-09-01 | 5,30 mlrd. BAM |
| 2006-10-01 | 5,35 mlrd. BAM |
| 2006-11-01 | 5,34 mlrd. BAM |
| 2006-12-01 | 5,45 mlrd. BAM |
| 2007-01-01 | 5,42 mlrd. BAM |
| 2007-02-01 | 5,46 mlrd. BAM |
| 2007-03-01 | 5,59 mlrd. BAM |
| 2007-04-01 | 5,70 mlrd. BAM |
| 2007-05-01 | 5,75 mlrd. BAM |
| 2007-06-01 | 5,90 mlrd. BAM |
| 2007-07-01 | 6,20 mlrd. BAM |
| 2007-08-01 | 6,30 mlrd. BAM |
| 2007-09-01 | 6,48 mlrd. BAM |
| 2007-10-01 | 6,52 mlrd. BAM |
| 2007-11-01 | 6,41 mlrd. BAM |
| 2007-12-01 | 6,70 mlrd. BAM |
| 2008-01-01 | 6,64 mlrd. BAM |
| 2008-02-01 | 6,57 mlrd. BAM |
| 2008-03-01 | 6,60 mlrd. BAM |
| 2008-04-01 | 6,56 mlrd. BAM |
| 2008-05-01 | 6,48 mlrd. BAM |
| 2008-06-01 | 6,53 mlrd. BAM |
| 2008-07-01 | 6,70 mlrd. BAM |
| 2008-08-01 | 6,81 mlrd. BAM |
| 2008-09-01 | 6,83 mlrd. BAM |
| 2008-10-01 | 6,40 mlrd. BAM |
| 2008-11-01 | 6,23 mlrd. BAM |
| 2008-12-01 | 6,30 mlrd. BAM |
| 2009-01-01 | 6,15 mlrd. BAM |
| 2009-02-01 | 6,07 mlrd. BAM |
| 2009-03-01 | 6,05 mlrd. BAM |
| 2009-04-01 | 5,93 mlrd. BAM |
| 2009-05-01 | 5,73 mlrd. BAM |
| 2009-06-01 | 5,69 mlrd. BAM |
| 2009-07-01 | 6,17 mlrd. BAM |
| 2009-08-01 | 6,55 mlrd. BAM |
| 2009-09-01 | 6,43 mlrd. BAM |
| 2009-10-01 | 6,23 mlrd. BAM |
| 2009-11-01 | 6,09 mlrd. BAM |
| 2009-12-01 | 6,21 mlrd. BAM |
| 2010-01-01 | 6,03 mlrd. BAM |
| 2010-02-01 | 6,04 mlrd. BAM |
| 2010-03-01 | 6,19 mlrd. BAM |
| 2010-04-01 | 6,15 mlrd. BAM |
| 2010-05-01 | 6,11 mlrd. BAM |
| 2010-06-01 | 5,95 mlrd. BAM |
| 2010-07-01 | 6,10 mlrd. BAM |
| 2010-08-01 | 6,37 mlrd. BAM |
| 2010-09-01 | 6,26 mlrd. BAM |
| 2010-10-01 | 6,42 mlrd. BAM |
| 2010-11-01 | 6,45 mlrd. BAM |
| 2010-12-01 | 6,46 mlrd. BAM |
| 2011-01-01 | 6,35 mlrd. BAM |
| 2011-02-01 | 6,28 mlrd. BAM |
| 2011-03-01 | 6,14 mlrd. BAM |
| 2011-04-01 | 6,13 mlrd. BAM |
| 2011-05-01 | 6,09 mlrd. BAM |
| 2011-06-01 | 6,09 mlrd. BAM |
| 2011-07-01 | 6,14 mlrd. BAM |
| 2011-08-01 | 6,27 mlrd. BAM |
| 2011-09-01 | 6,24 mlrd. BAM |
| 2011-10-01 | 6,21 mlrd. BAM |
| 2011-11-01 | 6,23 mlrd. BAM |
| 2011-12-01 | 6,42 mlrd. BAM |
| 2012-01-01 | 6,30 mlrd. BAM |
| 2012-02-01 | 6,18 mlrd. BAM |
| 2012-03-01 | 6,11 mlrd. BAM |
| 2012-04-01 | 5,93 mlrd. BAM |
| 2012-05-01 | 5,73 mlrd. BAM |
| 2012-06-01 | 5,89 mlrd. BAM |
| 2012-07-01 | 5,89 mlrd. BAM |
| 2012-08-01 | 6,23 mlrd. BAM |
| 2012-09-01 | 6,29 mlrd. BAM |
| 2012-10-01 | 6,29 mlrd. BAM |
| 2012-11-01 | 6,22 mlrd. BAM |
| 2012-12-01 | 6,51 mlrd. BAM |
| 2013-01-01 | 6,33 mlrd. BAM |
| 2013-02-01 | 6,38 mlrd. BAM |
| 2013-03-01 | 6,33 mlrd. BAM |
| 2013-04-01 | 6,38 mlrd. BAM |
| 2013-05-01 | 6,40 mlrd. BAM |
| 2013-06-01 | 6,46 mlrd. BAM |
| 2013-07-01 | 6,58 mlrd. BAM |
| 2013-08-01 | 6,82 mlrd. BAM |
| 2013-09-01 | 6,90 mlrd. BAM |
| 2013-10-01 | 6,87 mlrd. BAM |
| 2013-11-01 | 6,88 mlrd. BAM |
| 2013-12-01 | 7,07 mlrd. BAM |
| 2014-01-01 | 7,02 mlrd. BAM |
| 2014-02-01 | 6,95 mlrd. BAM |
| 2014-03-01 | 6,95 mlrd. BAM |
| 2014-04-01 | 7,08 mlrd. BAM |
| 2014-05-01 | 7,09 mlrd. BAM |
| 2014-06-01 | 7,14 mlrd. BAM |
| 2014-07-01 | 7,49 mlrd. BAM |
| 2014-08-01 | 7,69 mlrd. BAM |
| 2014-09-01 | 7,74 mlrd. BAM |
| 2014-10-01 | 7,64 mlrd. BAM |
| 2014-11-01 | 7,71 mlrd. BAM |
| 2014-12-01 | 7,83 mlrd. BAM |
| 2015-01-01 | 7,80 mlrd. BAM |
| 2015-02-01 | 7,84 mlrd. BAM |
| 2015-03-01 | 7,80 mlrd. BAM |
| 2015-04-01 | 7,94 mlrd. BAM |
| 2015-05-01 | 8,05 mlrd. BAM |
| 2015-06-01 | 7,91 mlrd. BAM |
| 2015-07-01 | 8,21 mlrd. BAM |
| 2015-08-01 | 8,40 mlrd. BAM |
| 2015-09-01 | 8,28 mlrd. BAM |
| 2015-10-01 | 8,48 mlrd. BAM |
| 2015-11-01 | 8,63 mlrd. BAM |
| 2015-12-01 | 8,61 mlrd. BAM |
| 2016-01-01 | 8,64 mlrd. BAM |
| 2016-02-01 | 8,57 mlrd. BAM |
| 2016-03-01 | 8,59 mlrd. BAM |
| 2016-04-01 | 8,71 mlrd. BAM |
| 2016-05-01 | 8,64 mlrd. BAM |
| 2016-06-01 | 8,77 mlrd. BAM |
| 2016-07-01 | 8,94 mlrd. BAM |
| 2016-08-01 | 9,14 mlrd. BAM |
| 2016-09-01 | 9,45 mlrd. BAM |
| 2016-10-01 | 9,35 mlrd. BAM |
| 2016-11-01 | 9,42 mlrd. BAM |
| 2016-12-01 | 9,53 mlrd. BAM |
| 2017-01-01 | 9,41 mlrd. BAM |
| 2017-02-01 | 9,37 mlrd. BAM |
| 2017-03-01 | 9,24 mlrd. BAM |
| 2017-04-01 | 9,42 mlrd. BAM |
| 2017-05-01 | 9,41 mlrd. BAM |
| 2017-06-01 | 9,47 mlrd. BAM |
| 2017-07-01 | 9,58 mlrd. BAM |
| 2017-08-01 | 10,17 mlrd. BAM |
| 2017-09-01 | 10,20 mlrd. BAM |
| 2017-10-01 | 10,39 mlrd. BAM |
| 2017-11-01 | 10,33 mlrd. BAM |
| 2017-12-01 | 10,56 mlrd. BAM |
| 2018-01-01 | 10,70 mlrd. BAM |
| 2018-02-01 | 10,63 mlrd. BAM |
| 2018-03-01 | 10,88 mlrd. BAM |
| 2018-04-01 | 10,98 mlrd. BAM |
| 2018-05-01 | 10,98 mlrd. BAM |
| 2018-06-01 | 11,10 mlrd. BAM |
| 2018-07-01 | 11,19 mlrd. BAM |
| 2018-08-01 | 11,42 mlrd. BAM |
| 2018-09-01 | 11,56 mlrd. BAM |
| 2018-10-01 | 11,48 mlrd. BAM |
| 2018-11-01 | 11,56 mlrd. BAM |
| 2018-12-01 | 11,62 mlrd. BAM |
| 2019-01-01 | 11,57 mlrd. BAM |
| 2019-02-01 | 11,54 mlrd. BAM |
| 2019-03-01 | 11,47 mlrd. BAM |
| 2019-04-01 | 11,79 mlrd. BAM |
| 2019-05-01 | 11,87 mlrd. BAM |
| 2019-06-01 | 12,02 mlrd. BAM |
| 2019-07-01 | 12,20 mlrd. BAM |
| 2019-08-01 | 12,60 mlrd. BAM |
| 2019-09-01 | 12,45 mlrd. BAM |
| 2019-10-01 | 12,39 mlrd. BAM |
| 2019-11-01 | 12,39 mlrd. BAM |
| 2019-12-01 | 12,60 mlrd. BAM |
| 2020-01-01 | 12,48 mlrd. BAM |
| 2020-02-01 | 12,46 mlrd. BAM |
| 2020-03-01 | 12,46 mlrd. BAM |
| 2020-04-01 | 13,18 mlrd. BAM |
| 2020-05-01 | 13,06 mlrd. BAM |
| 2020-06-01 | 13,02 mlrd. BAM |
| 2020-07-01 | 13,24 mlrd. BAM |
| 2020-08-01 | 13,31 mlrd. BAM |
| 2020-09-01 | 13,34 mlrd. BAM |
| 2020-10-01 | 13,41 mlrd. BAM |
| 2020-11-01 | 13,52 mlrd. BAM |
| 2020-12-01 | 13,87 mlrd. BAM |
| 2021-01-01 | 13,76 mlrd. BAM |
| 2021-02-01 | 13,67 mlrd. BAM |
| 2021-03-01 | 13,64 mlrd. BAM |
| 2021-04-01 | 14,03 mlrd. BAM |
| 2021-05-01 | 14,06 mlrd. BAM |
| 2021-06-01 | 14,18 mlrd. BAM |
| 2021-07-01 | 14,59 mlrd. BAM |
| 2021-08-01 | 15,50 mlrd. BAM |
| 2021-09-01 | 15,42 mlrd. BAM |
| 2021-10-01 | 16,05 mlrd. BAM |
| 2021-11-01 | 16,12 mlrd. BAM |
| 2021-12-01 | 16,35 mlrd. BAM |
| 2022-01-01 | 16,44 mlrd. BAM |
| 2022-02-01 | 16,34 mlrd. BAM |
| 2022-03-01 | 15,96 mlrd. BAM |
| 2022-04-01 | 15,96 mlrd. BAM |
| 2022-05-01 | 15,97 mlrd. BAM |
| 2022-06-01 | 15,90 mlrd. BAM |
| 2022-07-01 | 16,27 mlrd. BAM |
| 2022-08-01 | 16,52 mlrd. BAM |
| 2022-09-01 | 16,52 mlrd. BAM |
| 2022-10-01 | 16,26 mlrd. BAM |
| 2022-11-01 | 15,91 mlrd. BAM |
| 2022-12-01 | 16,07 mlrd. BAM |
| 2023-01-01 | 15,95 mlrd. BAM |
| 2023-02-01 | 15,37 mlrd. BAM |
| 2023-03-01 | 15,21 mlrd. BAM |
| 2023-04-01 | 15,33 mlrd. BAM |
| 2023-05-01 | 15,53 mlrd. BAM |
| 2023-06-01 | 15,32 mlrd. BAM |
| 2023-07-01 | 15,57 mlrd. BAM |
| 2023-08-01 | 15,87 mlrd. BAM |
| 2023-09-01 | 15,92 mlrd. BAM |
| 2023-10-01 | 15,77 mlrd. BAM |
| 2023-11-01 | 15,68 mlrd. BAM |
| 2023-12-01 | 16,29 mlrd. BAM |
| 2024-01-01 | 15,91 mlrd. BAM |
| 2024-02-01 | 16,03 mlrd. BAM |
| 2024-03-01 | 16,03 mlrd. BAM |
| 2024-04-01 | 15,87 mlrd. BAM |
Užsienio valiutos atsargos Istorija
| Data | Vertė |
|---|---|
| 2024-04-01 | 15,871 mlrd. BAM |
| 2024-03-01 | 16,031 mlrd. BAM |
| 2024-02-01 | 16,03 mlrd. BAM |
| 2024-01-01 | 15,908 mlrd. BAM |
| 2023-12-01 | 16,29 mlrd. BAM |
| 2023-11-01 | 15,685 mlrd. BAM |
| 2023-10-01 | 15,768 mlrd. BAM |
| 2023-09-01 | 15,916 mlrd. BAM |
| 2023-08-01 | 15,872 mlrd. BAM |
| 2023-07-01 | 15,565 mlrd. BAM |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Užsienio valiutos atsargos
| Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
|---|---|---|---|
🇧🇦 Centrinio banko balansas | 16,896 mlrd. BAM | 16,711 mlrd. BAM | Mėnesinis |
🇧🇦 Indėlių palūkanų norma | 1,18 % | 0,64 % | Kasmetinis |
🇧🇦 Palūkanų norma | 4,44 % | 4,33 % | Mėnesinis |
🇧🇦 Paskolos privačiam sektoriui | 10,423 mlrd. BAM | 10,443 mlrd. BAM | Mėnesinis |
🇧🇦 Pinigų bazė M0 | 7,628 mlrd. BAM | 7,568 mlrd. BAM | Mėnesinis |
🇧🇦 Pinigų masė M1 | 23,213 mlrd. BAM | 23,073 mlrd. BAM | Mėnesinis |
🇧🇦 Pinigų masė M2 | 37,91 mlrd. BAM | 37,647 mlrd. BAM | Mėnesinis |
🇧🇦 Pinigų masė M3 | 14,696 mlrd. BAM | 14,574 mlrd. BAM | Mėnesinis |
Bosnijoje ir Hercegovinoje užsienio valiutos rezervai yra šalies centrinio banko laikomi ar kontroliuojami užsienio turtai. Rezervai sudaryti iš aukso arba tam tikros valiutos. Jie taip pat gali būti specialiosios skolinimosi teisės ir prekiaujamos finansinės priemonės, denominuotos užsienio valiutomis, tokios kaip vyriausybės vekseliai, valstybės obligacijos, įmonių obligacijos ir akcijos bei užsienio valiuta išduodamos paskolos.
Makroseiten für andere Länder in Europa
- 🇦🇱Albanija
- 🇦🇹Austrija
- 🇧🇾Baltarusija
- 🇧🇪Belgija
- 🇧🇬Bulgarija
- 🇭🇷Kroatija
- 🇨🇾Kipras
- 🇨🇿Čekijos Respublika
- 🇩🇰Danija
- 🇪🇪Estija
- 🇫🇴Farerų salos
- 🇫🇮Suomija
- 🇫🇷Prancūzija
- 🇩🇪Vokietija
- 🇬🇷Graikija
- 🇭🇺Vengrija
- 🇮🇸Sala
- 🇮🇪Airija
- 🇮🇹Italija
- 🇽🇰Kosovas
- 🇱🇻Latvija
- 🇱🇮Lihtenšteinas
- 🇱🇹Lietuva
- 🇱🇺Liuksemburgas
- 🇲🇰Šiaurės Makedonija
- 🇲🇹Malta
- 🇲🇩Moldova
- 🇲🇨Monakas
- 🇲🇪Montenegro
- 🇳🇱Nyderlandai
- 🇳🇴Norvegija
- 🇵🇱Lenkija
- 🇵🇹Portugalija
- 🇷🇴Rumunija
- 🇷🇺Rusija
- 🇷🇸Serbija
- 🇸🇰Slovakija
- 🇸🇮Slovėnija
- 🇪🇸Ispanija
- 🇸🇪Švedija
- 🇨🇭Šveicarija
- 🇺🇦Ukraina
- 🇬🇧Jungtinė Karalystė
- 🇦🇩Andora
Kas yra Užsienio valiutos atsargos
Užsienio valiutos atsargos yra viena iš svarbiausių makroekonomikos kategorijų, kuriai reikalingas išsamus dėmesys. Eulerpool tinklalapyje siekiame pateikti tikslius ir patikimus makroekonominius duomenis, todėl detaliai aiškiname užsienio valiutos atsargų reikšmę bei jų poveikį ekonomikos stabilumui. Užsienio valiutos atsargos, dar vadinamos tarptautinėmis atsargos, atspindi valstybės turimą užsienio valiutų, aukso ir kitų likvidžių tarptautinių padalų sumą. Jos yra pagrindinis įrankis centrinėms bankams siekiant stabilizuoti valiutos kursą ir palaikyti pasitikėjimą valstybės finansine sistema. Pirmiausia reikėtų pabrėžti, kad užsienio valiutos atsargos atlieka kritinę funkciją, kai reikia spręsti valiutų kurso svyravimus. Jei nacionalinė valiuta staiga silpnėja, centrinis bankas gali parduoti dalį užsienio valiutos atsargų, siekdamas stabilizuoti nacionalinę valiutą. Tai ypač svarbu, kai valstybė susiduria su ekonominėmis krizėmis ar kitais makroekonominiais iššūkiais. Užsienio valiutos atsargų valdymas leidžia centrinėms bankams vykdyti efektyvią pinigų politiką, užkertant kelią nepageidaujamiems valiutų kursų svyravimams. Lietuvos atveju, užsienio valiutos atsargų valdymas yra Lietuvos banko kompetencija. Nuo įstojimo į Europos Sąjungą ir vykdant euro zonos narių politiką, Lietuvos bankas siekia užtikrinti, kad šios atsargos būtų pakankamos valdyti ekonominius nuosmokius ir palaikyti euro stabilumą. Lietuvos užsienio valiutos atsargos apima ne tik eurus, bet ir JAV dolerius, Didžiosios Britanijos svarus sterlingų bei kitus likvidžius tarptautinius padalus. Svarbu suprasti, kad užsienio valiutos atsargos gali taip pat būti naudojamos skolos aptarnavimui. Tai tampa ypač aktualu, kai valstybė turi didelę užsienio skolą. Jei valstybė negali aptarnauti skolos savo nacionaline valiuta, ji privalo panaudoti užsienio valiutos atsargas, kad apmokėtų skolas kitomis valiutomis. O tai savo ruožtu padeda išvengti nemokumo ir palaikyti valstybės kredito reitingą. Taip pat verta paminėti, kad užsienio valiutos atsargos yra svarbus veiksnys tarptautinių investuotojų akyse. Jos rodo valstybės sugebėjimą atsispirti ekonominiams smūgiams ir finansinę sveikatą apskritai. Esant aukštam užsienio valiutos atsargų lygiui, investuotojai labiau pasitiki šalies ekonomika, kas gali skatinti investicijas ir padidinti kapitalo pritraukimo galimybes. Be to, reikia akcentuoti, kad užsienio valiutos atsargos yra įvairios. Jos apima ne tik užsienio valiutų rezervus, bet ir auksą, specialiąsias skolinimosi teises (SDR) bei kitas tarptautines padalas. Aukso rezervai yra ypač svarbūs ekonominių krizių metu, nes auksas laikomas viena patikimiausių ir stabiliausių vertės saugotojų. SDR yra Tarptautinio valiutos fondo išduodama tarptautinė atsargų ir mokėjimų priemonė, kuri padeda padidinti atsargų likvidumą ir diversifikuoti riziką. Galima sakyti, kad optimali užsienio valiutos atsargų struktūra yra svarbus centrinio banko uždavinys. Šis tikslas pasiekiamas diversifikuojant atsargas pagal valiutas ir turto rūšis, kas leidžia mažinti riziką ir užtikrinti sklandų ekonomikos funkcionavimą. Pavyzdžiui, 2019 metais Lietuvos užsienio valiutos atsargos sudarė apie 3 milijardus eurų, iš kurių didelę dalį sudarė aukso atsargos. Tai leido užtikrinti finansinį stabilumą ir reaguoti į netikėtus ekonominius pokyčius. Nepaisant visų privalumų, užsienio valiutos atsargų valdymas turi savų iššūkių. Vienas iš jų yra susijęs su valiutų kursų svyravimais, kurie gali turėti neigiamą poveikį atsargų vertei. Tam, kad būtų sumažinta šios rizikos įtaka, centriniai bankai turi kruopščiai stebėti pasaulines rinkas ir tinkamai diversifikuoti savo atsargas. Kitas svarbus veiksnys yra infliacija, kuri gali sumažinti atsargų perkamąją galią, ypač kai kalbame apie popierines valiutas. Apibendrinant, užsienio valiutos atsargos yra esminis makroekonominis rodiklis, rodantis valstybės ekonominį saugumą ir jos gebėjimą valdyti finansinius šokus. Eulerpool tinklalapyje mes stengiamės pateikti visą reikalingą informaciją ir analizes, kurios padėtų geriau suvokti užsienio valiutos atsargų reikšmę ir jų poveikį ekonomikos stabilumui. Lietuvos centrinio banko politikos, kaip ir kitų pasaulio šalių, tikslas yra užtikrinti, kad šios atsargos būtų valdomos efektyviai ir užtikrintų šalies finansinę gerovę. Tai yra sudėtingas, bet būtinas uždavinys, kurio sėkmingas įgyvendinimas yra neatsiejamas nuo valstybės makroekonominio stabilumo ir augimo.