Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas

Užtikrinkite nuo 2 eurų
Analyse
Profilis
🇧🇦

Bosnija ir Hercegovina Karinės išlaidos

Akcijos kaina

166,5 mln. USD
Pokytis +/-
-9,1 mln. USD
Pokytis %
-5,32 %

Dabartinė Karinės išlaidos vertė Bosnija ir Hercegovina yra 166,5 mln. USD. Karinės išlaidos Bosnija ir Hercegovina sumažėjo iki 166,5 mln. USD 2022-01-01, po to kai buvo 175,6 mln. USD 2021-01-01. Nuo 2002-01-01 iki 2023-01-01, vidutinis BVP Bosnija ir Hercegovina buvo 191,96 mln. USD. Visų laikų aukščiausia vertė buvo pasiekta 2009-01-01 su 242,50 mln. USD, o žemiausia vertė buvo užfiksuota 2017-01-01 su 156,30 mln. USD.

Šaltinis: SIPRI

Karinės išlaidos

  • Max

Karinės išlaidos

Karinės išlaidos Istorija

DataVertė
2022-01-01166,5 mln. USD
2021-01-01175,6 mln. USD
2020-01-01167,5 mln. USD
2019-01-01165,4 mln. USD
2018-01-01172,1 mln. USD
2017-01-01156,3 mln. USD
2016-01-01157,9 mln. USD
2015-01-01162,2 mln. USD
2014-01-01190,4 mln. USD
2013-01-01197,6 mln. USD
1
2
3

Panašūs makroekonominiai rodikliai Karinės išlaidos

PavadinimasŠiuo metuAnkstesnisDažnis
🇧🇦
Korupcijos indeksas
35 Points34 PointsKasmetinis
🇧🇦
Korupcijos reitingas
108 110 Kasmetinis
🇧🇦
Valstybės biudžetas
−0,4 % of GDP−0,3 % of GDPKasmetinis
🇧🇦
Valstybės biudžeto vertė
1,67 mlrd. BAM1,429 mlrd. BAMKasmetinis
🇧🇦
Valstybės išlaidos
16,802 mlrd. BAM14,797 mlrd. BAMKasmetinis
🇧🇦
Valstybės išlaidos
8,656 mlrd. BAM7,695 mlrd. BAMKasmetinis
🇧🇦
Valstybės išlaidos BVP atžvilgiu
42,7 % of GDP40,3 % of GDPKasmetinis
🇧🇦
Valstybės pajamos
18,213 mlrd. BAM16,054 mlrd. BAMKasmetinis
🇧🇦
Valstybės skola prieš BVP
17,1 % of GDP20,8 % of GDPKasmetinis

Kas yra Karinės išlaidos

Military Expenditure: Įžvalga apie Lietuvą Militarinis išlaidos yra svarbi nacionalinių biudžetų skiltis, turintis didelę įtaką šalies ekonomikai, užtikrinant nacionalinį saugumą ir regioninį stabilumą. Lietuvos karinės išlaidos yra kruopščiai stebimos ir analizuojamos, siekiant įvertinti vykdomos saugumo politikos efektyvumą ir ilgalaikį finansinį išlaidų poveikį. Šioje eulerpool svetainėje pateikiame išsamią informaciją apie Lietuvos karinį biudžetą, jo struktūrą, dinamiką ir lyginamąją analizę su kitomis pasaulio valstybėmis. Pirmiausia, svarbu suprasti, kas sudaro karines išlaidas. Šie išlaidų komponentai apima, bet neapsiriboja, personalo atlyginimus, ginkluotės ir kitų karinių priemonių įsigijimą, infrastruktūros priežiūrą ir modernizavimą bei mokslinius tyrimus ir plėtrą gynybos srityje. Norint objektyviai įvertinti Lietuvos karinių išlaidų mastą, būtina peržiūrėti jų struktūrą ir prioritetus. Remiantis duomenimis, Lietuvos karinis biudžetas per pastaruosius keletą metų nuolat augo. Šis augimas daugiausia sietinas su padidėjusia geopolitine įtampa Rytų Europoje ir NATO reikalavimais valstybėms narėms. Lietuva, kaip NATO nare, įsipareigojo skirti du procentus savo bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos išlaidoms, ir pastaraisiais metais jai pavyko pasiekti ir viršyti šį rodiklį. Šis atitikimas aljanso rekomendacijoms rodo Lietuvos įsipareigojimą prisidėti prie kolektyvinės gynybos sistemos ir pasirengimą ginti savo teritoriją bei sąjungininkus. Kylant karinėms išlaidoms, Lietuva daug investuoja į gynybos infrastruktūrą ir personalo rengimą. Šalyje atnaujintos ir modernizuotos kelios karinės bazės, kad būtų galima geriau pritaikyti NATO sąjungininkų pajėgų dislokavimui ir mokymams. Be to, daug dėmesio skiriama karininkų ir karių mokymams bei rengimui, siekiant užtikrinti jų aukštą profesionalumą ir pasirengimą veikti esant ypatingoms sąlygoms. Svarbus karinių išlaidų komponentas yra ginklų ir karinės įrangos įsigijimas. Lietuva investavo į modernią ginkluotę, įskaitant oro gynybos sistemas, šarvuotąsias transporto priemones ir kitas būtinas priemones, kurios padeda stiprinti šalies gynybinius pajėgumus. Pastebėtina, kad Lietuva aiškiai orientuojasi į aukštųjų technologijų ginkluotės sistemas, kurios užtikrina didesnį efektyvumą ir mobilumą kovinėse situacijose. Be tradicinės ginkluotės, Lietuva taip pat investuoja į kibernetinę saugą ir skaitmenines technologijas, kad galėtų efektyviai atsakyti į šiuolaikines grėsmes. Skaitmeninės eros metu kibernetinės atakos tapo reikšminga saugumo problema, todėl reikia skirti nuolatinį dėmesį jų prevencijai ir kontrolei. Lietuva stengiasi stiprinti savo kibernetinio saugumo pajėgumus, plėtodama tvirtą ir atsparią infrastruktūrą, užtikrinančią saugumą tiek kariniuose, tiek civiliniuose sektoriuose. Analizuojant karinių išlaidų augimą, svarbu taip pat įvertinti jo ilgalaikį poveikį šalies ekonomikai. Didelės karinės išlaidos gali turėti teigiamą poveikį ekonomikai, skatindamos technologinę pažangą, sukuriant naujas darbo vietas ir investuojant į infrastruktūrą. Tačiau būtina išlaikyti tinkamą balansą, kad šios išlaidos nesukeltų per didelės naštos šalies biudžetui ir viešiesiems finansams. Lyginant Lietuvos karines išlaidas su kitų regiono šalių analogiškomis išlaidomis, matomos skirtingos tendencijos ir prioritetai. Kai kurios šalys skiria didesnę savo BVP dalį karinėms išlaidoms, siekdamos atitikti savo saugumo poreikius ar reaguoti į regioninius iššūkius. Lietuva, būdama maža valstybė, turi atidžiai parinkti prioritetus ir paskirstyti savo išteklius efektyviausiu būdu, kad būtų pasiektas optimalus rezultatas. Pastarojo laikotarpio geopolitiniai pokyčiai ir saugumo situacija verčia Lietuvą būti budrią ir nuolat vertinti savo karines išlaidas. Nuolatinis biudžeto didinimas ir investicijos į modernias technologijas ir gynybos sistemas rodo Lietuvos valdžios institucijų rimtą požiūrį į nacionalinį saugumą. Tai yra esminis komponentas, užtikrinantis ne tik šalies, bet ir viso regiono stabilumą ir saugumą. Apibendrinant, karo išlaidos yra neatsiejama bet kurios šalies biudžeto dalis, o Lietuva nėra išimtis. Pastarųjų metų augimas šiose išlaidose atspindi tiek geopolitinius iššūkius, su kuriais susiduria šalis, tiek NATO įsipareigojimų vykdymą. Subalansuotas ir atsakingas požiūris į karines išlaidas yra būtinas, siekiant užtikrinti ilgalaikį šalies saugumą ir ekonominį stabilumą. Eulerpool svetainėje rasite išsamius duomenis ir analizę, padėsiančią geriau suprasti Lietuvos karines išlaidas ir jų poveikį.