Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų Azerbaidžanas Bendrasis vidaus produktas (BVP) iš gamybos
Akcijos kaina
Dabartinė Bendrojo vidaus produkto (BVP) iš gamybos vertė Azerbaidžanas yra 521,9 mln. AZN. Bendrasis vidaus produktas (BVP) iš gamybos Azerbaidžanas padidėjo iki 521,9 mln. AZN 2023-09-01, po to kai buvo 455,7 mln. AZN 2023-06-01. Nuo 2001-03-01 iki 2023-12-01 vidutinis BVP Azerbaidžanas buvo 281,07 mln. AZN. Didžiausia visų laikų reikšmė buvo pasiekta 2023-12-01 su 625,80 mln. AZN, o mažiausia reikšmė buvo užfiksuota 2001-03-01 su 117,40 mln. AZN.
Bendrasis vidaus produktas (BVP) iš gamybos ·
Max
Gamintojo BVP | |
---|---|
2001-03-01 | 117,40 mln. AZN |
2001-06-01 | 148,50 mln. AZN |
2001-09-01 | 119,10 mln. AZN |
2001-12-01 | 127,50 mln. AZN |
2002-03-01 | 127,20 mln. AZN |
2002-06-01 | 159,10 mln. AZN |
2002-09-01 | 129,10 mln. AZN |
2002-12-01 | 139,10 mln. AZN |
2003-03-01 | 143,30 mln. AZN |
2003-06-01 | 168,00 mln. AZN |
2003-09-01 | 152,80 mln. AZN |
2003-12-01 | 168,10 mln. AZN |
2004-03-01 | 153,10 mln. AZN |
2004-06-01 | 182,20 mln. AZN |
2004-09-01 | 172,10 mln. AZN |
2004-12-01 | 191,10 mln. AZN |
2005-03-01 | 171,40 mln. AZN |
2005-06-01 | 204,70 mln. AZN |
2005-09-01 | 204,70 mln. AZN |
2005-12-01 | 231,50 mln. AZN |
2006-03-01 | 213,20 mln. AZN |
2006-06-01 | 231,90 mln. AZN |
2006-09-01 | 213,20 mln. AZN |
2006-12-01 | 227,20 mln. AZN |
2007-03-01 | 231,80 mln. AZN |
2007-06-01 | 253,30 mln. AZN |
2007-09-01 | 237,00 mln. AZN |
2007-12-01 | 253,80 mln. AZN |
2008-03-01 | 246,00 mln. AZN |
2008-06-01 | 271,60 mln. AZN |
2008-09-01 | 254,60 mln. AZN |
2008-12-01 | 272,90 mln. AZN |
2009-03-01 | 214,40 mln. AZN |
2009-06-01 | 231,10 mln. AZN |
2009-09-01 | 225,80 mln. AZN |
2009-12-01 | 242,30 mln. AZN |
2010-03-01 | 222,20 mln. AZN |
2010-06-01 | 239,40 mln. AZN |
2010-09-01 | 244,00 mln. AZN |
2010-12-01 | 270,00 mln. AZN |
2011-03-01 | 232,70 mln. AZN |
2011-06-01 | 254,70 mln. AZN |
2011-09-01 | 263,60 mln. AZN |
2011-12-01 | 296,60 mln. AZN |
2012-03-01 | 243,00 mln. AZN |
2012-06-01 | 266,20 mln. AZN |
2012-09-01 | 275,70 mln. AZN |
2012-12-01 | 312,00 mln. AZN |
2013-03-01 | 246,60 mln. AZN |
2013-06-01 | 272,20 mln. AZN |
2013-09-01 | 282,80 mln. AZN |
2013-12-01 | 318,50 mln. AZN |
2014-03-01 | 245,50 mln. AZN |
2014-06-01 | 275,50 mln. AZN |
2014-09-01 | 300,10 mln. AZN |
2014-12-01 | 340,30 mln. AZN |
2015-03-01 | 252,20 mln. AZN |
2015-06-01 | 283,00 mln. AZN |
2015-09-01 | 308,90 mln. AZN |
2015-12-01 | 351,00 mln. AZN |
2016-03-01 | 248,60 mln. AZN |
2016-06-01 | 278,90 mln. AZN |
2016-09-01 | 305,30 mln. AZN |
2016-12-01 | 348,00 mln. AZN |
2017-03-01 | 242,10 mln. AZN |
2017-06-01 | 275,50 mln. AZN |
2017-09-01 | 303,40 mln. AZN |
2017-12-01 | 346,80 mln. AZN |
2018-03-01 | 256,90 mln. AZN |
2018-06-01 | 291,00 mln. AZN |
2018-09-01 | 323,30 mln. AZN |
2018-12-01 | 371,30 mln. AZN |
2019-03-01 | 296,50 mln. AZN |
2019-06-01 | 321,00 mln. AZN |
2019-09-01 | 367,80 mln. AZN |
2019-12-01 | 400,70 mln. AZN |
2020-03-01 | 338,60 mln. AZN |
2020-06-01 | 321,40 mln. AZN |
2020-09-01 | 381,10 mln. AZN |
2020-12-01 | 478,10 mln. AZN |
2021-03-01 | 361,50 mln. AZN |
2021-06-01 | 404,00 mln. AZN |
2021-09-01 | 504,30 mln. AZN |
2021-12-01 | 545,80 mln. AZN |
2022-03-01 | 434,20 mln. AZN |
2022-06-01 | 362,10 mln. AZN |
2022-09-01 | 506,80 mln. AZN |
2022-12-01 | 565,40 mln. AZN |
2023-03-01 | 447,50 mln. AZN |
2023-06-01 | 455,70 mln. AZN |
2023-09-01 | 521,90 mln. AZN |
Bendrasis vidaus produktas (BVP) iš gamybos Istorija
Data | Vertė |
---|---|
2023-09-01 | 521,9 mln. AZN |
2023-06-01 | 455,7 mln. AZN |
2023-03-01 | 447,5 mln. AZN |
2022-12-01 | 565,4 mln. AZN |
2022-09-01 | 506,8 mln. AZN |
2022-06-01 | 362,1 mln. AZN |
2022-03-01 | 434,2 mln. AZN |
2021-12-01 | 545,8 mln. AZN |
2021-09-01 | 504,3 mln. AZN |
2021-06-01 | 404 mln. AZN |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Bendrasis vidaus produktas (BVP) iš gamybos
Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
---|---|---|---|
🇦🇿 Bendrasis nacionalinis produktas | 124,842 mlrd. AZN | 91,269 mlrd. AZN | Kasmetinis |
🇦🇿 BIP | 72,36 mlrd. USD | 78,81 mlrd. USD | Kasmetinis |
🇦🇿 Bruto investicijos į ilgalaikį turtą | 5,92 mlrd. AZN | 5,413 mlrd. AZN | Ketvirtis |
🇦🇿 BVP augimas per visus metus | 1,1 % | 4,62 % | Kasmetinis |
🇦🇿 BVP iš kasybos sektoriaus | 3,565 mlrd. AZN | 3,136 mlrd. AZN | Ketvirtis |
🇦🇿 BVP iš komunalinių paslaugų | 45,1 mln. AZN | 38,1 mln. AZN | Ketvirtis |
🇦🇿 BVP konstantomis kainomis | 9,783 mlrd. AZN | 9,212 mlrd. AZN | Ketvirtis |
🇦🇿 BVP vienam gyventojui | 5 674,48 USD | 5 595,26 USD | Kasmetinis |
🇦🇿 BVP vienam gyventojui pagal PPK | 21 349,35 USD | 21 051,27 USD | Kasmetinis |
🇦🇿 Mėnesinis BVP YoY | 4,2 % | 4,3 % | Mėnesinis |
🇦🇿 Metinis BVP augimo tempas | 4 % | 1,1 % | Ketvirtis |
🇦🇿 Paslaugų BVP | 868,5 mln. AZN | 707,1 mln. AZN | Ketvirtis |
🇦🇿 Statybos sektoriaus BVP | 1,127 mlrd. AZN | 971,7 mln. AZN | Ketvirtis |
🇦🇿 Transporto sektoriaus BVP | 1,43 mlrd. AZN | 1,391 mlrd. AZN | Ketvirtis |
🇦🇿 Viešojo administravimo BVP | 149,2 mln. AZN | 209,5 mln. AZN | Ketvirtis |
🇦🇿 Žemės ūkio BVP | 429,8 mln. AZN | 817,9 mln. AZN | Ketvirtis |
Makroseiten für andere Länder in Azija
- 🇨🇳Kinija
- 🇮🇳Indija
- 🇮🇩Indonezija
- 🇯🇵Japonija
- 🇸🇦Saudo Arabija
- 🇸🇬Singapūras
- 🇰🇷Pietų Korėja
- 🇹🇷Turkija
- 🇦🇫Afganistanas
- 🇦🇲Armėnija
- 🇧🇭Bahreinas
- 🇧🇩Bangladešas
- 🇧🇹Butanas
- 🇧🇳Brunei
- 🇰🇭Kambodža
- 🇹🇱Rytų Timoras
- 🇬🇪Gruzija
- 🇭🇰Honkongas
- 🇮🇷Iranas
- 🇮🇶Irakas
- 🇮🇱Izraelis
- 🇯🇴Jordanija
- 🇰🇿Kazachstan
- 🇰🇼Kuveitas
- 🇰🇬Kirgizija
- 🇱🇦Akcijos
- 🇱🇧Libanas
- 🇲🇴Makao
- 🇲🇾Malizija
- 🇲🇻Maldyvai
- 🇲🇳Mongolija
- 🇲🇲Mianmaras
- 🇳🇵Nepalas
- 🇰🇵Šiaurės Korėja
- 🇴🇲Oman
- 🇵🇰Pakistanas
- 🇵🇸Palestina
- 🇵🇭Filipinai
- 🇶🇦Katar
- 🇱🇰Šri Lanka
- 🇸🇾Sirija
- 🇹🇼Taivanas
- 🇹🇯Tadžikistanas
- 🇹🇭Tailandas
- 🇹🇲Turkmėnistanas
- 🇦🇪Jungtiniai Arabų Emyratai
- 🇺🇿Uzbekistanas
- 🇻🇳Vietnamas
- 🇾🇪Jemenas
Kas yra Bendrasis vidaus produktas (BVP) iš gamybos
BVP iš Gamybos Lietuvoje: Makroekonomikos Rodiklių Tyrimas ir Reikšmė Bruto vidaus produktas (BVP) iš gamybos sektoriaus yra vienas svarbiausių makroekonominių rodiklių, leidžiantis įvertinti šalies ekonomikos būklę ir augimo potencialą. Eulerpool, būdamas profesionalus makroekonominių duomenų rodymo svetainė, siekia suteikti išsamias ir tikslias žinias apie šį rodiklį bei jo reikšmę Lietuvos ekonomikai. Pradedant nuo bendrų dalykų, BVP iš gamybos sektoriaus yra ta BVP dalis, kurią sukuria šalis per jos gamybos veiklą. Šis rodiklis apima visą pramonės produkciją, įskaitant apdirbamąją pramonę, statybą, energetiką ir kitus su gamyba susijusius sektorius. Gamybos sektoriuje sukurtas BVP yra vienas iš reikšmingiausių ekonominės veiklos indikatorių dėl savo daugiapakopės įtakos įvairiems ekonomikos aspektams. Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, turi stiprų ir dinamišką gamybos sektorių. Šis sektorius reikšmingai prisideda prie šalies bendrojo ekonominio vystymosi, todėl BVP iš gamybos rodiklis yra itin svarbus ekonomikos vertinimo įrankis. Pagrindinės gamybos įmonės Lietuvoje užsiima įvairia veikla, nuo maisto produktų gamybos iki aukštųjų technologijų pramonės. Toks diversifikuotas ekonomikos pagrindas suteikia stabilumą ir skatina ilgalaikę plėtrą, o Eulerpool svetainė skiria ypatingą dėmesį šiems aspektams, pristatydama tikslius duomenis savo vartotojams. Vienas iš svarbiausių aspektų, susijusių su BVP iš gamybos, yra jo poveikis darbo rinkai. Gamybos pramonė tradiciškai yra vienas didžiausių darbdavių Lietuvoje, siūlydama darbo vietas įvairioms kvalifikacijoms, nuo nekvalifikuotų darbininkų iki aukštos kvalifikacijos inžinierių ir vadovų. Didėjant gamybos apimtims, padidėja ir darbo vietų skaičius, o tai teigiamai veikia bendrą užimtumo lygį ir gyventojų gyvenimo kokybę. Tai rodo, kad BVP iš gamybos yra esminis veiksnys, formuojantis tiek šalies ekonominę gerovę, tiek socialinę struktūrą. Kitas svarbus aspektas yra eksporto plėtra. Gamybos sektorius žaismingai prisideda prie Lietuvos eksporto, ir tai teigiamai veikia šalies prekybos balansą. Daug gaminių nuo maisto produktų iki aukštųjų technologijų įrenginių eksportuojama į tarptautines rinkas, o tai padeda generuoti pajamas ir stiprina šalies valiutą. Tai dar kartą pabrėžia, kodėl BVP iš gamybos rodiklis yra toks reikšmingas, atspindintis tiek vidaus, tiek išorės ekonomikos aspektus. Lietuvos gamybos sektorius taip pat teikia didelę pridėtinę vertę per inovacijas ir efektyvumą. Pastaraisiais metais gamybos įmonės vis intensyviau investuoja į naujas technologijas ir modernizaciją. Tai padeda didinti gamybos efektyvumą ir kokybę, mažinti sąnaudas ir gerinti konkurencingumą tiek vidaus, tiek užsienio rinkose. Tokiu būdu, technologijų diegimas gamybos sektoriuje turi tiesioginį poveikį BVP iš gamybos dydžiui. Kalbant apie makroekonominę politiką, vyriausybės indėlis į gamybos sektorių yra ne mažiau svarbus. Pagalba gali būti teikiama per įvairias priemones, tokias kaip mokestinės lengvatos, investicijų skatinimo programos ar infrastruktūros gerinimas. Tokios iniciatyvos prisideda prie sektoriaus augimo ir vystymosi, didinant investicijų patrauklumą ir skatinant naujų įmonių steigimąsi. Tai yra dar vienas veiksnys, kurio dėka BVP iš gamybos Lietuvoje gali reikšmingai padidėti. Lietuvos pramonės politika taip pat padeda kurti tvarias ir atsparias tiekimo grandines. Tokie žingsniai susiduria su globalios ekonomikos iššūkiais, tačiau kartu skatina ir darnų sektoriaus vystymąsi. Lietuvos geografinė padėtis yra tinkama pritraukti užsienio investicijų, o šalies kvalifikuota darbo jėga yra dar vienas privalumas, padedantis tapti svarbia gamybos centrų Europoje dalimi. BVP iš gamybos taip pat yra glaudžiai susijęs su technologijų ir mokslo pažanga. Skatinant inovacijas ir bendradarbiaujant su akademine bendruomene, gamybos sektorius gali pasiremti naujausiomis technologijomis ir metodais, kurie padeda išlaikyti konkurencinį pranašumą. Lietuvos universitetai ir mokslo institucijos aktyviai dalyvauja kuriant naujus gamybos sprendimus, o tokia sinergija tarp mokslo ir pramonės neabejotinai praturtina BVP iš gamybos rodiklį. Pabaigoje, verta pažymėti ir aplinkosaugos aspektus. Tvari gamyba tampa vis svarbesniu veiksniu, ir Lietuvos gamybos sektorius žengia didelius žingsnius šioje srityje. Energijos efektyvumas, atliekų mažinimas ir perdirbimas, atsinaujinančios energijos išteklių naudojimas – visa tai ne tik padeda išsaugoti aplinką, bet ir prisideda prie ilgalaikio BVP iš gamybos augimo. Apibendrinant, BVP iš gamybos rodiklis yra esminis veiksnys, leidžiantis įvertinti Lietuvos ekonomikos būklę ir potencialą. Tai yra sudėtingas ir įvairialypis sektorius, turintis didelę įtaką tiek vidaus tiek išorės ekonomikai. Eulerpool komanda deda dideles pastangas, kad pateiktų išsamius ir tikslius duomenis apie šį rodiklį, siekdama padėti verslui, investuotojams ir politikos formuotojams priimti informuotus sprendimus. Toks požiūris yra būtinas siekiant užtikrinti nuolatinį ir tvarų ekonomikos augimą, ir mes esame pasiryžę skatinti šią viziją.