Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas

Užtikrinkite nuo 2 eurų
Analyse
Profilis
🇦🇫

Afganistanas Vyriausybės išlaidos

Akcijos kaina

266,029 mlrd. AFN
Pokytis +/-
-73,34 mlrd. AFN
Pokytis %
-24,23 %

Dabartinė Vyriausybės išlaidos Afganistanas yra 266,029 mlrd. AFN. Vyriausybės išlaidos Afganistanas sumažėjo iki 266,029 mlrd. AFN 2021-01-01, po to kai jos buvo 339,369 mlrd. AFN 2020-01-01. Nuo 2002-01-01 iki 2022-01-01, vidutinis BVP Afganistanas buvo 143,61 mlrd. AFN. Didžiausia visų laikų vertė buvo pasiekta 2020-01-01 su 339,37 mlrd. AFN, o mažiausia vertė buvo užfiksuota 2002-01-01 su 15,51 mlrd. AFN.

Šaltinis: National Statistics and Information Authority (NSIA)

Vyriausybės išlaidos

  • Max

Valstybės išlaidos

Vyriausybės išlaidos Istorija

DataVertė
2021-01-01266,029 mlrd. AFN
2020-01-01339,369 mlrd. AFN
2019-01-01323,478 mlrd. AFN
2018-01-01263,688 mlrd. AFN
2017-01-01273,463 mlrd. AFN
2016-01-01164,515 mlrd. AFN
2015-01-01152,266 mlrd. AFN
2014-01-01150,065 mlrd. AFN
2013-01-01139,494 mlrd. AFN
2012-01-01131,176 mlrd. AFN
1
2

Panašūs makroekonominiai rodikliai Vyriausybės išlaidos

PavadinimasŠiuo metuAnkstesnisDažnis
🇦🇫
Karinės išlaidos
278,3 mln. USD279,6 mln. USDKasmetinis
🇦🇫
Korupcijos indeksas
20 Points24 PointsKasmetinis
🇦🇫
Korupcijos reitingas
162 150 Kasmetinis
🇦🇫
Valstybės biudžetas
−3,1 % of GDP−4,5 % of GDPKasmetinis
🇦🇫
Valstybės biudžeto vertė
−40,337 mlrd. AFN−55,254 mlrd. AFNKasmetinis
🇦🇫
Valstybės išlaidos BVP atžvilgiu
21,8 % of GDP21,3 % of GDPKasmetinis
🇦🇫
Valstybės skola prieš BVP
7,4 % of GDP6,13 % of GDPKasmetinis

Kas yra Vyriausybės išlaidos

Vyriausybės išlaidos yra esminis makroekonomikos veiksnys, kuris apima visas valstybinių institucijų per tam tikrą laikotarpį atliktas pinigines išlaidas. Portalas eulerpool teikia profesionalius ir detalizuotus makroekonominių duomenų rodiklius, todėl tiksli ir visapusiška informacija apie vyriausybės išlaidas tampa ypač svarbi mūsų lankytojų ir vartotojų suvokimui bei sprendimų priėmimui. Vienas iš pagrindinių vyriausybės išlaidų tikslų yra ekonomikos stabilizavimas ir plėtra. Taip užtikrinamas viešųjų paslaugų tiekimas, infrastruktūros vystymas, socialinės apsaugos sistemos veikimas ir kitų svarbių funkcijų vykdymas. Vyriausybės išlaidos daugeliu atvejų būna padalintos į kelias kategorijas: vartojimo išlaidos, investicijų išlaidos, socialinės apsaugos išmokos ir transferiniai mokėjimai, kurie apima subsidijas, dotacijas, paskolas bei kitas finansines paramas. Vartojimo išlaidos apima prekių ir paslaugų pirkimą, kurios yra būtinos kasdieniam valstybinių institucijų funkcionavimui. Tai gali būti įvairių įstaigų veiklos kaštai, įskaitant mokyklas, ligonines, policiją, ir kitas viešąsias įstaigas. Svarbu pažymėti, kad šios išlaidos užtikrina ne tik paslaugų teikimą, bet ir prisideda prie bendrojo vidaus produkto (BVP) kūrimo, nes pinigai cirkuliuoja ekonomikoje ir skatina jų paklausą. Investicinės išlaidos dažniausiai susijusios su ilgalaikiais projektais, tokiais kaip transporto infrastruktūros statyba, energijos sektoriaus plėtrą ar kitus kapitalo projektus. Šios išlaidos taip pat daro reikšmingą įtaką ekonominiam augimui, nes investicijos į infrastruktūrą ir kitus ilgalaikius objektus skatina darbo vietų kūrimą, didina verslo produktyvumą ir ilgainiui sukuria tvirtesnę ekonominę bazę. Socialinės apsaugos išmokos apima pensijas, nedarbo draudimą, šeimos bei vaikų išmokas ir kitas socialines paramos formas. Šie mokėjimai yra skirti sumažinti socialinę nelygybę ir užtikrinti gyventojų gerovę. Subalansuota socialinės apsaugos politika gali sumažinti socialinį nesaugumą ir suteikti gyventojams daugiau stabilumo jausmo, kas savo ruožtu gali paskatinti vartojimą ir bendrą ekonomikos augimą. Transferiniai mokėjimai apima ne tik socialinės apsaugos išmokas, bet ir įvairias subsidijas, dotacijas bei paramas verslui. Tai yra dažnai naudojamos priemonės siekiant skatinti tam tikrus ekonominius sektorius arba remti pažeidžiamas visuomenės grupes. Pavyzdžiui, žemės ūkio subsidijos gali padėti užtikrinti žemės ūkio produktų konkurencingumą tarptautinėje rinkoje, o subsidijos inovacijoms gali skatinti technologijų plėtrą ir ilgalaikį ekonomikos augimą. Kaip portalas eulerpool, mes teikiame detalius vyriausybės išlaidų duomenis, kurie gali būti naudojami įvairiais tikslais, įskaitant ekonomines prognozes, politikos vertinimus ir mokslinius tyrimus. Vyriausybės išlaidų duomenys leidžia analizuoti viešųjų finansų būklę, nustatyti, kaip efektyviai paskirstomas biudžetas ir kaip šios išlaidos veikia bendrą ekonominę situaciją. Vyriausybės išlaidos taip pat gali būti vertinamos pagal jų santykį su BVP. Aukštas vyriausybės išlaidų procentas BVP atžvilgiu gali reikšti didesnę valstybės intervenciją į ekonomiką, tuo tarpu mažesnis procentas gali rodyti mažiau aktyvų valstybės dalyvavimą. Šis santykis yra ypač naudingas vertinant viešojo sektoriaus efektyvumą ir jo įtaką ekonomikos vystymuisi. Eulerpool tinklalapyje vartotojai gali sekti vyriausybės išlaidų dinamiką pagal laikotarpius, lyginti duomenis su kitomis šalimis ir gauti nuoširdžius, bešališkus ekonominius vertinimus. Tai leidžia suprasti ne tik dabartinę situaciją, bet ir numatyti galimus ateities ekonomikos pokyčius, priklausomai nuo biudžeto politikos ir viešųjų finansų strategijos. Be to, svarbu pažymėti, kad mūsų platforma teikia ne tik paprastus duomenis, bet ir gilesnę analizę, kuri padeda suprasti įvairių ekonominių politikos priemonių pasekmes. Mūsų duomenų bazėje galite rasti išsamias ataskaitas ir analizes, kurios gali padėti suprasti vyriausybės išlaidų tendencijas ilgalaikėje perspektyvoje ir jų poveikį ekonomikai. Apskritai, vyriausybės išlaidos yra esminis elementas ekonominės politikos priemonių rinkinyje, kurio teikiama informacija yra ypatingai svarbi tiek viešojo sektoriaus analitikams, tiek privačiam sektoriui. Eulerpool tinklalapyje teikiami duomenys leidžia atlikti išsamias studijas, vertinti valstybės biudžeto politikos efektyvumą ir suprasti, kaip valstybės išlaidų strategija veikia ekonomikos augimą ir visuomenės gerovę. Tai yra vertingas įrankis bet kuriam ekonomikos analitikui, investuotojui ar politikos formuotojui, siekiantis geriau suvokti makroekonominius veiksnius ir priimti pagrįstus sprendimus.