Legendiniai investuotojai pasirenka Eulerpool.

Analyse
Profilis
Lambda Akcija

Lambda

LAMB

Akcijos kaina

0,00
Šiandien +/-
+0
Šiandien %
+0 %

Lambda Whitepaper

  • Paprasta

  • Išplėstinis

  • Experte

Börse Marktpaar Preis +2% Tiefe -2% Tiefe Volumen (24H) Volumen % Typ Liquiditätsbewertung Aktualität
OKXLAMB/USDT0,00441,60205,911,71 mln.0cex107,002025-03-20 12:21
GateLAMB/USDT0,000062 643,450cex1,002025-05-29 14:01
MEXCLAMB/USDT0,0036,41156,4055 061,470cex91,002025-04-18 14:03
OurbitLAMB/USDT0,00105,0797,0042 001,880,00cex25,002025-04-15 10:15
BitexenLAMB/TRY0,000037 542,360,42cex02025-07-09 06:21
BingXLAMB/USDT0,0038,9750,5630 938,680,01cex1,002025-04-08 06:35
HTXLAMB/USDT0,00002 364,490cex1,002025-04-22 08:59
OKXLAMB/USDC0,00001 630,390cex1,002025-03-20 12:05
DigiFinexLAMB/USDT0,0000136,130cex1,002025-04-10 11:24
HitBTCLAMB/BTC0,000000cex1,002025-07-09 06:21
1
2

Lambda FAQ

Kokios yra Lambda praktinės pritaikymo sritys realiame pasaulyje?

Lambda (LAMB) yra kriptovaliuta, kuri siūlo įvairias praktines pritaikymo galimybes, ypač decentralizuotų technologijų srityje. Vienas pagrindinių jo panaudojimo būdų yra palaikant Rollups – sprendimus, skirtus pagerinti blokų grandinių tinklų mastelį. Įgalindamas Rollups, Lambda padeda padidinti sandorių pralaidumą ir sumažinti išlaidas, taip padarydamas blokų grandinės technologiją efektyvesnę ir prieinamesnę. Kita svarbi Lambda pritaikymo sritis yra decentralizuotų programų (DAPP) kūrimas ir palaikymas. Šios programos veikia blokų grandinių tinkluose ir pasinaudoja Lambda galimybėmis užtikrinant saugius ir mastelius saugojimo sprendimus. Tai ypač naudinga kūrėjams, norintiems kurti ant įvairių blokų grandinių, tokių kaip Ethereum, Bnbchain ir Solana. Lambda taip pat atlieka svarbų vaidmenį dirbtinio intelekto (AI) sektoriuje. Siūlydama decentralizuotą saugojimą ir skaičiavimo galią, Lambda gali palaikyti AI programas, kurioms reikia didelio duomenų kiekio ir apdorojimo galimybių. Tai daro jį vertingu ištekliu pramonėse, stipriai priklausančiose nuo AI, tokiose kaip finansai, sveikatos apsauga ir e-vyriausybė. Be šių pritaikymų, Lambda turi savo kriptovaliutos tokenus (LAMB), kuriuos vartotojai gali stakinti, kad gautų atlygius. Tai skatina dalyvavimą tinkle ir padeda užtikrinti platformos saugumą. Stakindami LAMB tokenus, vartotojai gali prisidėti prie tinklo stabilumo ir gauti investicijos grąžą. Lambda taip pat planuoja ateities plėtrą, įskaitant NFT platformos paleidimą ir integraciją su Ethereum Virtual Machine (EVM). Šie patobulinimai padidins jo naudingumą ir suteiks naujas galimybes tiek vartotojams, tiek kūrėjams. Be to, Lambda siūlo decentralizuotą debesų saugojimo platformą, kuri užtikrina saugų ir efektyvų duomenų saugojimo būdą. Tai ypač naudinga sektoriams, kuriems reikia patikimų duomenų saugojimo sprendimų, tokiems kaip sveikatos apsauga ir ne pelno siekiančios organizacijos. Pasiūlydama decentralizuotą alternatyvą tradiciniam debesų saugojimui, Lambda pagerina duomenų saugumą ir prieinamumą. Decentralizuotų finansų (DeFi) kontekste, Lambda įgalina išmaniuosius kontraktus ir kitas finansines programas. Šie išmanieji kontraktai automatizuoja ir užtikrina finansines operacijas, sumažindami tarpininkų poreikį ir didindami skaidrumą. Tai turi potencialius panaudojimo atvejus įvairiose finansinėse paslaugose, nuo skolinimo ir skolinimosi iki draudimo ir turto valdymo.

Kokie pagrindiniai įvykiai įvyko Lambda?

Lambda (LAMB) įsitvirtino blokų grandinės ir kriptovaliutų srityje per kelis svarbius įvykius, kurie suformavo jos raidą. Lambda projektas pradėtas 2017 metais, pažymint decentralizuoto saugojimo tinklo kūrimosi pradžią, siekiant teikti greitus, saugius ir išplėstinus duomenų saugojimo sprendimus. 2018 m. Lambda išleido išsamų Baltąjį dokumentą, kuriame išsamiai aprašyti techniniai ir ekonominiai projekto aspektai. Šis dokumentas pateikė įžvalgas apie architektūrą, sutarimo mechanizmus ir ekonominį modelį, kuris skatintų Lambda ekosistemą. Baltasis dokumentas buvo reikšmingas etapas, siūlantis aiškią viziją ir projekto ateities veiksmų planą. Kitais metais, 2019 m., buvo paleista Lambda testinė versija, esminis žingsnis projekto raidoje. Testinė versija leido kūrėjams ir ankstyviems naudotojams eksperimentuoti su tinklu, identifikuoti galimas problemas ir pateikti pasiūlymus patobulinimams. Šis etapas buvo būtinas siekant patobulinti technologiją ir užtikrinti tinklo tvirtumą prieš pilnos apimties paleidimą. Lambda 2022 metų spalį padarė pažangą su pagrindinio tinklo paleidimu. Šis įvykis pažymėjo perėjimą nuo testavimo aplinkos prie visiškai veikiančio tinklo, leidžiančio naudotojams saugoti ir atkurti duomenis blokų grandinėje. Pagrindinio tinklo paleidimas buvo reikšmingas pasiekimas, rodantis projekto brandą ir pasirengimą realių pasaulio aplikacijų įgyvendinimui. Žvelgiant į ateitį, Lambda turi ambicingų planų integruoti NFT technologiją ir sukurti NFT platformą. Šios iniciatyvos siekia pasinaudoti didėjančiu susidomėjimu nepakeičiamais žetonais ir plėsti Lambda decentralizuotų saugojimo sprendimų taikymo sritis. Be to, projektas siekia integruoti Ethereum virtualiąją mašiną (EVM), kuri padidins jo suderinamumą su esamais blokų grandinės taikymais ir išmaniosiomis sutartimis. Lambda tyrimų programa yra dar viena svarbi sritis, kurios tikslas – stiprinti techninius tinklo gebėjimus. Programa apima Lambda duomenų prieinamumo (LDA) techninio sprendimo projekto kūrimą, kuriuo siekiama pagerinti duomenų prieinamumą ir patikimumą blokų grandinėje. Šios pastangos orientuotos į Lambda platformos stiprinimą ir įvairiapusiškumą decentralizuotoms programoms. Apibendrinant, Lambda kelias nuo jos įkūrimo 2017 m. iki pagrindinio tinklo paleidimo 2022 m. ir ateities planai dėl NFT integravimo bei tyrimų iniciatyvų pabrėžia jos įsipareigojimą inovacijoms ir augimui blokų grandinės srityje.

Lambda investuotojai taip pat domisi šiomis kriptovaliutomis

Šis sąrašas pristato atidžiai atrinktą pasirinkimą kriptovaliutų, kurios gali būti įdomios investuotojams. Investuotojai, kurie investavo į Lambda, taip pat investavo į šias kriptovaliutas. Mes esame parengę savo kriptovaliutų analizes visoms Eulerpool'e išvardytoms kriptovaliutoms.

Kriptovaliutų pradžia ir kilimas

Kriptovaliutų istorija prasideda 2008 metais, kai asmuo arba grupė, pasivadinusi slapyvardžiu Satoshi Nakamoto, paskelbė baltojo popieriaus "Bitcoin: A Peer-to-Peer Electronic Cash System". Šis dokumentas sudarė pagrindą pirmajai kriptovaliutai, Bitcoinui. Bitcoinas naudojo decentralizuotą technologiją, žinomą kaip blokų grandinė (blockchain), kad įgalintų operacijas be centralizuotos autoriteto būtinybės.

2009 m. sausio mėnesį buvo paleistas Bitcoin tinklas, iškasus pradinį Genesis bloką. Pradžioje Bitcoin buvo daugiau eksperimentinis projektas nedidelei entuziastų grupei. Pirmasis žinomas komercinis pirkimas su Bitcoin įvyko 2010 m., kai kažkas išleido 10 000 Bitcoinų už du picos gabalėlius. Tuo metu vieno Bitcoin vertė buvo tik kelios cento dalys.

Kitų kriptovaliutų vystymasis

Po Bitcoin sėkmės netrukus atsirado kitos kriptovaliutos. Šios naujos skaitmeninės valiutos, dažnai vadinamos „Altcoins“, siekė įvairiais būdais naudoti ir tobulinti „blockchain“ technologiją. Kai kurie žinomiausi ankstyvieji Altcoins yra Litecoin (LTC), Ripple (XRP) ir Ethereum (ETH). Ethereum, kurį įkūrė Vitalik Buterin, ypač išsiskyrė iš Bitcoin, nes jis suteikė galimybę kurti išmaniąsias sutartis ir decentralizuotas aplikacijas (DApps).

Rinkos augimas ir nepastovumas

Kriptovaliutų rinka augo sparčiai, ir kartu su ja didėjo visuomenės dėmesys. Bitkoino ir kitų kriptovaliutų vertė patyrė ekstremalius svyravimus. Pasiekimai, pavyzdžiui, 2017 metų pabaiga, kai Bitkoino kaina beveik pasiekė 20 000 JAV dolerių, keitėsi su stipriais rinkos nuosmukiais. Ši volatilumas patraukė tiek investuotojus, tiek spekuliantus.

Reguliaciniai iššūkiai ir priėmimas

Kriptovaliutų populiarumui augant, pasaulio vyriausybės pradėjo nagrinėti, kaip reguliuoti šią naują turtinę klasę. Kai kurios šalys priėmė draugišką požiūrį ir skatino kripto technologijų vystymąsi, tuo tarpu kitos įvedė griežtas reguliavimo priemones arba visiškai uždraudė kriptovaliutas. Nepaisant šių iššūkių, kriptovaliutų priėmimas pagrindinėje rinkoje nuolat augo, įmonės ir finansų institucijos pradėjo jas adoptuoti.

Naujausi pokyčiai ir ateitis

Per pastaruosius metus tokių naujovių kaip DeFi (Decentralized Finance) ir NFTs (Non-Fungible Tokens) atsiradimas išplėtė galimybių spektrą, kurį siūlo „blockchain“ technologija. DeFi leidžia atlikti sudėtingas finansines operacijas be tradicinių finansinių institucijų, tuo tarpu NFTs leidžia tokenizuoti meno kūrinius ir kitus unikalius daiktus.

Kriptovaliutų ateitis išlieka įdomi ir neaiški. Klausimai apie mastelio didinimą, reguliavimą ir rinkos įsisavinimą tebėra neatsakyti. Nepaisant to, susidomėjimas kriptovaliutomis ir joms pagrįsta blokų grandinės technologija yra stipresnis nei bet kada, ir jų vaidmuo pasaulyje ekonomikoje tikėtinas toliau augti.

Kriptovaliutų investavimo privalumai

1. Aukštas pelningumo potencialas

Kriptovaliutos žinomos dėl savo didelių pelno galimybių. Investuotojai, kurie anksti įsitraukė į projektus tokie kaip Bitcoin ar Ethereum, gavo reikšmingų pelnų. Šie dideli grąžos rodikliai daro kriptovaliutas patraukliu investiciniu pasirinkimu riziką mėgstantiems investuotojams.

2. Nepriklausomybė nuo tradicinių finansų sistemų

Kriptovaliutos siūlo alternatyvą tradiciniam finansų sistemai. Jos nėra priklausomos nuo centrinio banko politikos, kas daro jas patraukliu apsisaugojimu nuo infliacijos ir ekonominio nestabilumo.

3. Inovacija ir technologinė plėtra

Investicijos į kriptovaliutas taip pat reiškia investicijas į naujas technologijas. „Blockchain“, technologija, stovinti už daugelio kriptovaliutų, turi potencialą revoliucionizuoti daugybę pramonės šakų, nuo finansinių paslaugų iki tiekimo grandinės valdymo.

4. Likvidumas

Kriptovaliutų rinkos veikia visą parą, o tai reiškia didelį likvidumą. Investuotojai gali bet kada pirkti ir parduoti savo turtą, kas, lyginant su tradicinėmis rinkomis, kurios turi darbo laiką, yra aiškus privalumas.

Investavimo į kriptovaliutas trūkumai

Didelė kintamumas

Kriptovaliutos yra žinomos dėl savo ekstremalios volatilumo. Kriptovaliutų vertė gali greitai ir neprognozuojamai kilti arba kristi, kas sudaro didelę riziką investuotojams.

2. Reguliavimo neapibrėžtumas

Kriptovaliutų reguliavimo kraštovaizdis vis dar formuojasi ir smarkiai skiriasi tarp šalių. Ši neapibrėžtis gali sukelti rizikas, ypač kai įvedami nauji įstatymai ir taisyklės.

3. Saugumo rizikos

Nors blokų grandinės technologija laikoma labai saugia, kriptovaliutų saugojimo ir keitimo procese kyla rizikų. Įsilaužimai ir sukčiavimas kriptovaliutų pasaulyje nėra reti, todėl reikalingos papildomos atsargumo priemonės.

4. Supratimo ir priėmimo stoka

Daug žmonių nepilnai supranta kriptovaliutas ir jų pagrindinę technologiją. Šis supratimo trūkumas gali lemti netinkamus investicinius sprendimus. Be to, kriptovaliutų kaip mokėjimo priemonės priėmimas vis dar ribotas.