Turkija Importas
Kursas
Dabartinė Importas vertė Turkija yra 30,271 mlrd. USD. Importas Turkija padidėjo iki 30,271 mlrd. USD 2026-02-01, po to kai buvo 28,695 mlrd. USD 2026-01-01. Nuo 1957-01-01 iki 2026-01-01 vidutinis BVP Turkija buvo 6,99 mlrd. USD. Visų laikų aukščiausia vertė buvo pasiekta 2025-12-01 su 35,67 mlrd. USD, o žemiausia vertė buvo užfiksuota 1958-08-01 su 15,00 mln. USD.
macro_seo_summary_intro macro_seo_summary_upmacro_seo_summary_avgmacro_seo_summary_highmacro_seo_summary_low
Importas
Importas
Max
Importas Istorija
| Data | Vertė |
|---|---|
| 30,271 mlrd. USD | |
| 28,695 mlrd. USD | |
| 35,734 mlrd. USD | |
| 30,517 mlrd. USD | |
| 31,511 mlrd. USD | |
| 29,471 mlrd. USD | |
| 25,985 mlrd. USD | |
| 31,38 mlrd. USD | |
| 28,686 mlrd. USD | |
| 31,458 mlrd. USD |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Importas
Apyvartos balansas prie BVP
Kasmetinis
Aukso atsargos
Ketvirtis
Eksportai
Mėnesinis
Gamtninio dujų importas
Mėnesinis
Ginklų pardavimai
Kasmetinis
Kapitalo srautai
Mėnesinis
Naftos gamyba
Mėnesinis
Pasiūlymo sąskaita
Mėnesinis
Pervedimai
Mėnesinis
Prekybos balansas
Mėnesinis
Prekybos sąlygos
Mėnesinis
Terorizmo indeksas
Kasmetinis
Turistų atvykimai
Mėnesinis
Turizmo pajamos
Ketvirtis
Užsienio skolos
Ketvirtis
Užsienio tiesioginės investicijos
Mėnesinis
Importas
Pagrindinės Turkijos importo prekės yra mašinos ir transporto įranga (31 procentas viso importo), iš kurių kelių transporto priemonės sudaro 7 procentus, o elektros mašinos, aparatai ir įranga – 6 procentus; pramonės gaminiai (16 procentų), iš kurių geležis ir plienas sudaro 5 procentus; mineraliniai kurai, tepalai ir susijusios medžiagos (16 procentų), iš kurių nafta ir naftos produktai sudaro 4 procentus; chemijos produktai ir susijusios medžiagos (13 procentų), iš kurių plastikai sudaro 4 procentus; auksas, negrynųjų pinigų (7 procentai); nedideli, nevalgomi, išskyrus kurus, neapdirbti produktai (7 procentai); įvairūs pagaminti straipsniai (6 procentai); bei maistas ir gyvūnai (4 procentai). Pagrindinės šaltinės, iš kur Turkija importuoja prekes, yra: Kinija (10 procentų viso importo); Vokietija (9 procentai); Rusija (8 procentai); JAV ir Italija (po 5 procentus); Prancūzija, Iranas, Šveicarija, Pietų Korėja, Jungtinė Karalystė, Ispanija ir Indija (po 3 procentus).
Makroseiten für andere Länder in Azija
Kas yra Importas
Importų reikšmė nacionalinėje ekonomikoje yra neišmatuojama. Eulerpool susitelkęs įsiskverbti į gilumines makroekonomikos matavimų duomenis ir suteikti vertingų įžvalgų apie kiekvieną šios sričių kampą, įskaitant importus. Importas apima prekių ir paslaugų srautus iš kitų šalių į Lietuvą. Tai yra viena iš esminių sudedamųjų dalių nacionalinių sąskaitų, turinčių įtakos visuotiniam šalies ekonominiam našumui ir augimui. Importų rodikliai yra labai svarbūs vertinant valstybės prekybos balansą. Kai importai viršija eksportus, tai reiškia, kad daugiau prekių ir paslaugų yra perkama iš užsienio rinkų nei parduodama į jas, tai sukelia prekybos deficitą. Priešingai, eksportų perteklius virš importų rodo teigiamą prekybos balansą, vadinamąjį prekybos perviršį. Importų ir eksportų būklė negali būti nagrinėjama atskirai, nes šie du rodikliai yra glaudžiai susiję ir tiesiogiai veikia ekonominį klimatą. Naudojant Eulerpool platformą, verslininkai, ekonomistai ir kiti suinteresuotieji gali rasti išsamius importo duomenis, kurie padeda atlikti išsamias makroekonomines analizes. Tai leidžia detaliai išnagrinėti, kokios šalys yra pagrindiniai Lietuvos prekybos partneriai, kokie produktai yra dažniausiai importuojami, ir kokios tendencijos vyrauja pasaulinėje prekyboje. Tokia informacija yra vertinga tiek valdžios institucijoms, tiek verslo įmonėms, sprendžiančioms strategines investicijų, išteklių paskirstymo ir tiekimo grandinės strategijas. Svarbu paminėti, kad importai turi dvigubą poveikį šalies ekonomikai. Viena vertus, jie gali sustiprinti vietinį pasiūlą ir padidinti produktų bei paslaugų įvairovę, kuri ne visada gali būti teikiama vietos rinkos sąlygomis. Kita vertus, jie gali sukelti nepageidaujamą konkurenciją vietos gamintojams, ypač kai yra kalbama apie mažų ir vidutinių įmonių sektorių. Ekonominė teoria aiškina, kad vartotojai dažnai gauna naudos iš konkurencijos, nes tai lemia mažesnes kainas ir didesnį pasirinkimą. Be to, importų analizė padeda vertinti valiutų kursų poveikį. Pavyzdžiui, kai stiprėja Lietuvos litas arba euras (naujoje valiutų tvarkoje po 2015 metų), importai tampa pigesni, nes už tą pačią pinigų sumą galima nupirkti daugiau užsienio prekių ir paslaugų. Tokia situacija pavartotojui yra naudinga, tačiau vietos gamintojams - priešingai. Valiutų kursai taip pat tiesiogiai veikia investicijų srautus ir kapitalo judėjimą, augant importų ir eksportų svarbai visos šalies makroekonomikoje. Kalbant apie šakinius sektorius, kai kurios pramonės šakos labiau nei kitos priklauso nuo importuojamų žaliavų ir pusgaminių. Pvz., gamybinės pramonės įmonės gali priklausyti nuo importuojamų medžiagų ar komponentų, kurie yra būtini jų produktų gamybai. Panašiai, didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriai gali priklausyti nuo importuotų prekių, kad pasiūlytų įvairų asortimentą galutiniam vartotojui. Taigi, importuotos prekės ir paslaugos gali būti esminės visose ekonomikose srityse. Siekiant subalansuoti importo ir nacionalinio gamybos interesus, valstybės dažnai naudoja tarifinius ir netarifinius barjerus, pavyzdžiui, muitus, kvotas ir reguliacijas. Tokios priemonės gali padėti apsaugoti vietos pramonę nuo užsienio konkurencijos ir skatinti nacionalinę gamybą. Tačiau tokie protekcionizmo metodai gali sukelti ir neigiamą poveikį, pavyzdžiui, prekių ir paslaugų kainų padidėjimą vidaus rinkoje. Eulerpool platformoje pateikiami patikimi ir naujausi importų rodikliai leidžia suprasti ne tik prekybos dinamiką, bet ir įvairius ekonominius faktorius, kurie įtakoja šiuos rodiklius. Tai yra esminė priemonė, norint atlikti išsamią makroekonominę analizę ir teigiamai įtakoti sprendimus tiek mikroekonominiu, tiek makroekonominiu lygiu. Ekonomistai gali stebėti įvairius laikotarpių duomenis, identifikuoti ilgalaikes tendencijas ir padaryti prognozes ateičiai. Apskritai, importų ir jų poveikis yra sudėtingas ir daugiaplanis klausimas, kurį būtina nagrinėti iš visų įmanomų perspektyvų. Tik turint išsamius ir patikimus duomenis, esančius Eulerpool platformoje, galima tiksliai vertinti ir prognozuoti Lietuvos ekonomikos vystymąsi prekybos kontekste. Visi šie aspektai daro mūsų platformą nepakeičiamu įrankiu ekonomistams, verslininkams ir investuotojams, norintiems priimti informuotus ir pagrįstus sprendimus. Taigi, Eulerpool suteikia ne tik skaičius, bet ir kontekstą. Mūsų misija - suteikti kuo daugiau naudingos informacijos, kuri padėtų vartotojams suvokti ir įvertinti importų svarbą ir poveikį Lietuvos ekonomikai. Supratimas apie importų dinamiką padeda formuoti strategijas, kurios prisideda prie tvaraus šalies ekonomikos augimo ir stabilumo.
Importas Turkija — FAQ
What is the current Importas in Turkija?
The current Importas in Turkija is 30,271 mlrd.USD as of 2026-02-01.
How has the Importas in Turkija changed recently?
The Importas in Turkija increased from 28,695 mlrd.USD (2026-01-01) to 30,271 mlrd.USD (2026-02-01).
What is the all-time high for Importas in Turkija?
The all-time high for Importas in Turkija was 35,67 mlrd.USD, recorded on 2025-12-01.
What is the all-time low for Importas in Turkija?
The all-time low for Importas in Turkija was 15,00 mln.USD, recorded on 1958-08-01.
What is the historical average of Importas in Turkija?
The historical average of Importas in Turkija is 6,99 mlrd.USD, calculated over the period from 1957-01-01 to 2026-01-01.
Where does the Importas data for Turkija come from?
The Importas data for Turkija is sourced from Turkish Statistical Institute and published on Eulerpool.