🇹🇩

Čadas Importas

Kursas

Akcijos kaina
1,679 mlrd. XAF
Pokytis +/-
+929 mlrd. XAF
Pokytis %
+123,87 %

Dabartinė Importas vertė Čadas yra 1,679 mlrd. XAF. Importas Čadas padidėjo iki 1,679 mlrd. XAF 2022-01-01, po to kai buvo 750 mlrd. XAF 2021-01-01. Nuo 1998-01-01 iki 2024-01-01 vidutinis BVP Čadas buvo 779,76 mlrd. XAF. Visų laikų aukščiausia vertė buvo pasiekta 2014-01-01 su 2,19 mlrd. XAF, o žemiausia vertė buvo užfiksuota 2024-01-01 su −1,58 mlrd. XAF.

Šaltinis: Institut National de la Statistique du Tchad (INSEED)

macro_seo_summary_intro macro_seo_summary_upmacro_seo_summary_avgmacro_seo_summary_highmacro_seo_summary_low

Importas

Importas

  • Max

Importas
Date
Importas
1998-01-01
165,80 mlrd. XAF
1999-01-01
162,30 mlrd. XAF
2000-01-01
170,40 mlrd. XAF
2001-01-01
377,80 mlrd. XAF
2002-01-01
1,03 mlrd. XAF
2003-01-01
453,10 mlrd. XAF
2004-01-01
503,50 mlrd. XAF
2005-01-01
1,63 mlrd. XAF
2006-01-01
704,70 mlrd. XAF
2007-01-01
836,60 mlrd. XAF
2008-01-01
906,30 mlrd. XAF
2009-01-01
946,00 mlrd. XAF
2010-01-01
1,65 mlrd. XAF
2011-01-01
1,57 mlrd. XAF
2012-01-01
1,45 mlrd. XAF
Access this data via the Eulerpool API

Importas Istorija

Importas — Istorija
DataVertė
1,679 mlrd. XAF
750 mlrd. XAF
751 mlrd. XAF
778,1 mlrd. XAF
1,209 mlrd. XAF
573 mlrd. XAF
605,6 mlrd. XAF
1,581 mlrd. XAF
2,187 mlrd. XAF
1,504 mlrd. XAF

Importas

Čado pagrindinis importas yra maisto produktai, mašinos ir tekstilė. Pagrindiniai importo partneriai yra Kamerūnas, Prancūzija, Kinija ir Suomija.

Makroseiten für andere Länder in Afrika

Kas yra Importas

Importų reikšmė nacionalinėje ekonomikoje yra neišmatuojama. Eulerpool susitelkęs įsiskverbti į gilumines makroekonomikos matavimų duomenis ir suteikti vertingų įžvalgų apie kiekvieną šios sričių kampą, įskaitant importus. Importas apima prekių ir paslaugų srautus iš kitų šalių į Lietuvą. Tai yra viena iš esminių sudedamųjų dalių nacionalinių sąskaitų, turinčių įtakos visuotiniam šalies ekonominiam našumui ir augimui. Importų rodikliai yra labai svarbūs vertinant valstybės prekybos balansą. Kai importai viršija eksportus, tai reiškia, kad daugiau prekių ir paslaugų yra perkama iš užsienio rinkų nei parduodama į jas, tai sukelia prekybos deficitą. Priešingai, eksportų perteklius virš importų rodo teigiamą prekybos balansą, vadinamąjį prekybos perviršį. Importų ir eksportų būklė negali būti nagrinėjama atskirai, nes šie du rodikliai yra glaudžiai susiję ir tiesiogiai veikia ekonominį klimatą. Naudojant Eulerpool platformą, verslininkai, ekonomistai ir kiti suinteresuotieji gali rasti išsamius importo duomenis, kurie padeda atlikti išsamias makroekonomines analizes. Tai leidžia detaliai išnagrinėti, kokios šalys yra pagrindiniai Lietuvos prekybos partneriai, kokie produktai yra dažniausiai importuojami, ir kokios tendencijos vyrauja pasaulinėje prekyboje. Tokia informacija yra vertinga tiek valdžios institucijoms, tiek verslo įmonėms, sprendžiančioms strategines investicijų, išteklių paskirstymo ir tiekimo grandinės strategijas. Svarbu paminėti, kad importai turi dvigubą poveikį šalies ekonomikai. Viena vertus, jie gali sustiprinti vietinį pasiūlą ir padidinti produktų bei paslaugų įvairovę, kuri ne visada gali būti teikiama vietos rinkos sąlygomis. Kita vertus, jie gali sukelti nepageidaujamą konkurenciją vietos gamintojams, ypač kai yra kalbama apie mažų ir vidutinių įmonių sektorių. Ekonominė teoria aiškina, kad vartotojai dažnai gauna naudos iš konkurencijos, nes tai lemia mažesnes kainas ir didesnį pasirinkimą. Be to, importų analizė padeda vertinti valiutų kursų poveikį. Pavyzdžiui, kai stiprėja Lietuvos litas arba euras (naujoje valiutų tvarkoje po 2015 metų), importai tampa pigesni, nes už tą pačią pinigų sumą galima nupirkti daugiau užsienio prekių ir paslaugų. Tokia situacija pavartotojui yra naudinga, tačiau vietos gamintojams - priešingai. Valiutų kursai taip pat tiesiogiai veikia investicijų srautus ir kapitalo judėjimą, augant importų ir eksportų svarbai visos šalies makroekonomikoje. Kalbant apie šakinius sektorius, kai kurios pramonės šakos labiau nei kitos priklauso nuo importuojamų žaliavų ir pusgaminių. Pvz., gamybinės pramonės įmonės gali priklausyti nuo importuojamų medžiagų ar komponentų, kurie yra būtini jų produktų gamybai. Panašiai, didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriai gali priklausyti nuo importuotų prekių, kad pasiūlytų įvairų asortimentą galutiniam vartotojui. Taigi, importuotos prekės ir paslaugos gali būti esminės visose ekonomikose srityse. Siekiant subalansuoti importo ir nacionalinio gamybos interesus, valstybės dažnai naudoja tarifinius ir netarifinius barjerus, pavyzdžiui, muitus, kvotas ir reguliacijas. Tokios priemonės gali padėti apsaugoti vietos pramonę nuo užsienio konkurencijos ir skatinti nacionalinę gamybą. Tačiau tokie protekcionizmo metodai gali sukelti ir neigiamą poveikį, pavyzdžiui, prekių ir paslaugų kainų padidėjimą vidaus rinkoje. Eulerpool platformoje pateikiami patikimi ir naujausi importų rodikliai leidžia suprasti ne tik prekybos dinamiką, bet ir įvairius ekonominius faktorius, kurie įtakoja šiuos rodiklius. Tai yra esminė priemonė, norint atlikti išsamią makroekonominę analizę ir teigiamai įtakoti sprendimus tiek mikroekonominiu, tiek makroekonominiu lygiu. Ekonomistai gali stebėti įvairius laikotarpių duomenis, identifikuoti ilgalaikes tendencijas ir padaryti prognozes ateičiai. Apskritai, importų ir jų poveikis yra sudėtingas ir daugiaplanis klausimas, kurį būtina nagrinėti iš visų įmanomų perspektyvų. Tik turint išsamius ir patikimus duomenis, esančius Eulerpool platformoje, galima tiksliai vertinti ir prognozuoti Lietuvos ekonomikos vystymąsi prekybos kontekste. Visi šie aspektai daro mūsų platformą nepakeičiamu įrankiu ekonomistams, verslininkams ir investuotojams, norintiems priimti informuotus ir pagrįstus sprendimus. Taigi, Eulerpool suteikia ne tik skaičius, bet ir kontekstą. Mūsų misija - suteikti kuo daugiau naudingos informacijos, kuri padėtų vartotojams suvokti ir įvertinti importų svarbą ir poveikį Lietuvos ekonomikai. Supratimas apie importų dinamiką padeda formuoti strategijas, kurios prisideda prie tvaraus šalies ekonomikos augimo ir stabilumo.

Importas Čadas — FAQ

What is the current Importas in Čadas?

The current Importas in Čadas is 1,679 mlrd.XAF as of 2022-01-01.

How has the Importas in Čadas changed recently?

The Importas in Čadas increased from 750 mlrd.XAF (2021-01-01) to 1,679 mlrd.XAF (2022-01-01).

What is the all-time high for Importas in Čadas?

The all-time high for Importas in Čadas was 2,19 mlrd.XAF, recorded on 2014-01-01.

What is the all-time low for Importas in Čadas?

The all-time low for Importas in Čadas was −1,58 mlrd.XAF, recorded on 2024-01-01.

What is the historical average of Importas in Čadas?

The historical average of Importas in Čadas is 779,76 mlrd.XAF, calculated over the period from 1998-01-01 to 2024-01-01.

Where does the Importas data for Čadas come from?

The Importas data for Čadas is sourced from Institut National de la Statistique du Tchad (INSEED) and published on Eulerpool.