Serbija Bedarbiai asmenys

Kursas

Akcijos kaina

276 300

Pokytis +/-

-600

Pokytis %

-0,22 %

Dabartinė Bedarbiai asmenys reikšmė Serbija yra 276 300 . Bedarbiai asmenys Serbija sumažėjo iki 276 300 2026-03-01, po to kai buvo 276 900 2025-12-01. Nuo 2002-01-01 iki 2026-03-01, vidutinis BVP Serbija buvo 701 675,10 . Visų laikų aukščiausia reikšmė buvo pasiekta 2003-07-01 su 970 000,00 , o žemiausia reikšmė buvo užfiksuota 2025-09-01 su 256 500,00 .

Šaltinis: Statistical Office of the Republic of Serbia

The current value of Bedarbiai asmenys in Serbija is 276 300. Bedarbiai asmenys in Serbija decreased to 276 300 from 276 900.Bedarbiai asmenys in Serbija averaged 701 675,10 from 2002-01-01 until 2026-03-01.The all-time high was 970 000,00 (2003-07-01)and the record low was 256 500,00 (2025-09-01).

Bedarbiai asmenys

Bedarbiai asmenys

  • Max

Nedarbingi asmenys
Date
Nedarbingi asmenys
2024-06-01
257 800,00 base
2024-09-01
257 100,00 base
2024-12-01
273 100,00 base
2025-03-01
289 400,00 base
2025-06-01
267 000,00 base
2025-09-01
256 500,00 base
2025-12-01
276 900,00 base
2026-03-01
276 300,00 base
Access this data via the Eulerpool API

Bedarbiai asmenys Istorija

Bedarbiai asmenys — Istorija
DataVertė
276 300
276 900
256 500
267 000
289 400
273 100
257 100
257 800
299 100
393 096
...

Panašūs makroekonominiai rodikliai Bedarbiai asmenys

Bedarbiai asmenys

Serbijoje, bedarbiais laikomi asmenys, neturintys darbo ir aktyviai ieškantys darbo.

Kas yra Bedarbiai asmenys

Be darbo esantys asmenys (angl. Unemployed Persons) yra fundamentali makroekonominė kategorija, turinti svarbią vietą tiek ekonominėse analizėse, tiek politiniuose sprendimuose. Šios kategorijos analizė leidžia matyti darbo rinkos tendencijas ir socialinius-ekonominius pokyčius. Eulerpool platformoje siekiame suteikti profesionalią ir išsamią informaciją apie įvairius makroekonominius rodiklius, todėl „Be darbo esantys asmenys“ kategorijai skiriame ypatingą dėmesį. Be darbo esančių asmenų skaičius yra vienas iš pagrindinių darbo rinkos rodiklių, naudojamų įvertinant šalies ekonomikos būklę. Tai žmonės, kurie šiuo metu neturi darbo, tačiau yra darbingo amžiaus ir aktyviai ieško darbo. Šis rodiklis leidžia vertinti darbo rinkos stabilumą, gyventojų finansinį saugumą bei valstybės ekonominį vystymąsi. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, šio rodiklio pokyčiai gali atspindėti tiek trumpalaikes ekonomikos svyravimus, tiek ilgalaikes tendencijas. Vienas iš svarbiausių aspektų, analizuojant be darbo esančius asmenis, yra nedarbo lygis. Nedarbo lygis – tai procentinė išraiška, rodanti, kokia dalis darbingo amžiaus gyventojų neturi darbo, tačiau yra pasirengusi dirbti ir aktyviai ieško darbo. Norint suprasti tikrąją padėtį, svarbu atsižvelgti į sezoniškumus, ekonominius ciklus ir struktūrines pokyčius. Sezoniškumas gali būti pavyzdys, kai tam tikromis metų laikais nedarbo lygis natūraliai keičiasi dėl sezoninių darbų paklausos ir pasiūlos. Ekonominiai ciklai taip pat veikia nedarbą: ekonomikai augant, nedarbo lygis dažniausiai mažėja, o recesijos metu jis didėja. Lietuvoje be darbo esantys asmenys gali būti suskirstyti į kelias kategorijas pagal amžių, lytį, išsilavinimą ir kitus demografinius veiksnius. Pavyzdžiui, jaunimo nedarbas dažnai skiriasi nuo vyresnio amžiaus žmonių nedarbo lygio. Jaunimo nedarbas gali būti susijęs su mažesne darbo patirtimi, kvalifikacijos trūkumu arba netinkamu profesiniu orientavimu. Vyresnio amžiaus žmonių nedarbas gali būti susijęs su struktūrinių ekonomikos pokyčių, technologijų pažangos ar įgūdžių neatitikimo rinkos poreikiams. Šių demografinių grupių analizė leidžia suvokti konkrečias darbo rinkos problemas ir siūlyti tikslingas sprendimų priemones. Dar vienas svarbus rodiklis yra ilgalaikio nedarbo lygis, kuris rodo, kiek žmonių be darbo yra ilgiau nei 12 mėnesių. Ilgalaikis nedarbas yra ypač aktuali problema, nes ilgalaikiai bedarbiai dažnai praranda kvalifikaciją, patiria socialinę atskirtį ir sunkiau sugrįžta į darbo rinką. Ilgalaikis nedarbas gali būti socialinės atskirties priežastis ir stiprus ekonominio nuosmukio signalas. Todėl daugelyje valstybių ilgalaikio nedarbo mažinimas yra viena svarbiausių užimtumo politikos krypčių. Be darbo esantys asmenys taip pat gali būti analizuojami pagal konkretų sektorių, kuriame jie anksčiau dirbo arba kuriame siekia įsidarbinti. Tai leidžia identifikuoti sektorius, kuriuose yra didžiausia nedarbo problema ir galbūt reikia papildomų intervencijos priemonių. Pavyzdžiui, pramonės sektoriuje darbuotojai gali prarasti darbą dėl automatizacijos procesų, o paslaugų sektoriuje dėl paklausos svyravimų. Šių tendencijų analizė padeda sukurti tikslingas užimtumo politikos priemones, kurios būtų orientuotos į specifinius sektorius ir jų darbuotojus. Valstybinės institucijos ir politikos formuotojai dažnai naudoja be darbo esančių asmenų duomenis priimant sprendimus ar formuojant užimtumo politiką. Vienas iš svarbiausių tikslų yra mažinti nedarbo lygį ir skatinti pilną užimtumą. Tai gali apimti įvairias priemones, tokias kaip profesinis mokymas, perkvalifikavimas, naujų darbo vietų kūrimas ar darbo rinkos reguliavimas. Pavyzdžiui, Lietuvoje veikia įvairios darbo biržos, kurios teikia pagalbą bedarbiams, teikia konsultacijas ir organizuoja mokymus. Be darbo esantys asmenys taip pat turi didelę įtaką šalies socialinei ir ekonominei situacijai. Aukštas nedarbo lygis dažnai susijęs su aukštesniu socialinės atskirties lygiu, prastesne gyventojų sveikata ir mažesniu gyvenimo kokybės rodikliu. Nedarbo mažinimas yra esminis siekis, siekiant gerovės valstybės. Todėl tiek valstybės, tiek privačios iniciatyvos, orientuotos į darbo rinkos gerinimą, yra ypač svarbios. Eulerpool profesionaliai siekia pateikti išsamius ir tikslius makroekonominius duomenis, įskaitant ir nedarbo rodiklius. Mūsų tikslas yra suteikti naudotojams aiškią ir patikimą informaciją, kuri padėtų priimti informuotus sprendimus tiek investuotojams, tiek politikos formuotojams, tiek akademinės bendruomenės nariams. Be darbo esančių asmenų duomenys gali būti naudojami analizuoti ekonomines tendencijas, vertinti darbo rinkos dinamiką ir prognozuoti būsimus ekonomikos pokyčius. Apibendrinant, be darbo esantys asmenys yra svarbi makroekonominė kategorija, kurią būtina stebėti ir analizuoti siekiant suprasti darbo rinkos situaciją ir visos ekonomikos būklę. Eulerpool platformoje siekiame suteikti visapusišką ir tikslią informaciją, padedančią gauti išsamią analizę bei priimti patikimus sprendimus. Analizuodami nedarbo rodiklius, atsižvelgiame į įvairius veiksnius ir tendencijas, siekdami pateikti kuo išsamesnę ir naudingesnę informaciją mūsų vartotojams.

Bedarbiai asmenys Serbija — FAQ

What is the current Bedarbiai asmenys in Serbija?

The current Bedarbiai asmenys in Serbija is 276 300 as of 2026-03-01.

How has the Bedarbiai asmenys in Serbija changed recently?

The Bedarbiai asmenys in Serbija decreased from 276 900 (2025-12-01) to 276 300 (2026-03-01).

What is the all-time high for Bedarbiai asmenys in Serbija?

The all-time high for Bedarbiai asmenys in Serbija was 970 000,00, recorded on 2003-07-01.

What is the all-time low for Bedarbiai asmenys in Serbija?

The all-time low for Bedarbiai asmenys in Serbija was 256 500,00, recorded on 2025-09-01.

What is the historical average of Bedarbiai asmenys in Serbija?

The historical average of Bedarbiai asmenys in Serbija is 701 675,10, calculated over the period from 2002-01-01 to 2026-03-01.

Where does the Bedarbiai asmenys data for Serbija come from?

The Bedarbiai asmenys data for Serbija is sourced from Statistical Office of the Republic of Serbia and published on Eulerpool.

Daugiau įrankių ir analizių

Nemokami įrankiai ir rinkos duomenys iš Eulerpool.