Prekybos balansas Lietuva

Naujausias Prekybos balansas rodiklis Lietuva

Akcijos kaina

58,8 mln. EUR

Pokytis +/-

-67,3 mln. EUR

Pokytis %

-53,37 %

Vidurkis

−239,01 mln. EUR

Istorinis maksimumas

126,10 mln. EUR

2020-12-01

Istorinis minimumas

−948,90 mln. EUR

2022-12-01

Dabartinė Prekybos balansas vertė Lietuva yra 58,8 mln. EUR. Prekybos balansas Lietuva sumažėjo iki 58,8 mln. EUR 2021-01-01, po to kai buvo 126,1 mln. EUR 2020-12-01. Nuo 1994-01-01 iki 2026-08-01 vidutinis BVP Lietuva buvo −239,01 mln. EUR. Didžiausias visų laikų rodiklis buvo pasiektas 2020-12-01 su 126,10 mln. EUR, o mažiausia vertė buvo užfiksuota 2022-12-01 su −948,90 mln. EUR.

Šaltinis: Statistics Lithuania

Prekybos balansas Lietuva regione 2021-01-01 dienos akcijų kaina sumažėjo nuo 126,1 mln. EUR 2020-12-01 dieną iki 58,8 mln. EUR. Vidutinė Prekybos balansas Lietuva buvo −239,01 mln. EUR nuo 1994-01-01 iki 2026-08-01, pasiekė aukščiausią lygį – 126,10 mln. EUR 2020-12-01 dieną ir rekordiškai žemą lygį – −948,90 mln. EUR 2022-12-01 dieną.

Prekybos balansas

Prekybos balansas

  • Max

Prekybos balansas
Data
Prekybos balansas
1994-08-01
69,20 mln. EUR
2013-03-01
13,30 mln. EUR
2013-06-01
18,50 mln. EUR
2020-08-01
77,20 mln. EUR
2020-09-01
104,60 mln. EUR
2020-10-01
30,80 mln. EUR
2020-12-01
126,10 mln. EUR
2021-01-01
58,80 mln. EUR

Gaukite šiuos duomenis per Eulerpool API

100 000 užklausų/mėn. nemokamai · be kortelės

Prekybos balansas Istorija

Prekybos balansas — Istorija
DataVertė
58,8 mln. EUR
126,1 mln. EUR
30,8 mln. EUR
104,6 mln. EUR
77,2 mln. EUR
18,5 mln. EUR
13,3 mln. EUR
69,2 mln. EUR
42,3 mln. EUR
32,1 mln. EUR

Panašūs makroekonominiai rodikliai Prekybos balansas

Prekybos balansas

Lietuva eksportuoja daugiausia mineralinius produktus, mašinas ir mechaninius įrenginius, elektros įrangą, chemikalus ir maisto produktus; ir importuoja mineralinius produktus, mašinas ir mechaninius įrenginius, elektros įrangą. 2016 metais didžiausi prekybos deficitas buvo užfiksuotas su Vokietija, Lenkija, Rusija ir Švedija, o didžiausi prekybos perteklius buvo užfiksuotas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Estija, Jungtine Karalyste ir Latvija.

Kas yra Prekybos balansas

**Prekybos balansas Lietuvoje: Mokslinė ir praktinė analizė** Prekybos balansas (angl. balance of trade) yra vienas pagrindinių makroekonominių rodiklių, leidžiantis vertinti šalies ekonomikos sveikatą ir jos prekybinius santykius su išoriniu pasauliu. Eulerpool komanda stengiasi pateikti išsamią ir patikimą informaciją apie šį rodiklį, siekdama padėti vartotojams suprasti jo reikšmę ir poveikį šalies ekonomikai. Prekybos balansas apima visų prekių ir paslaugų eksportą ir importą per tam tikrą laikotarpį. Jei eksportas viršija importą, šalies prekybos balansas yra teigiamas (prekybos perteklius), o jei importas viršija eksportą, tuomet balansas yra neigiamas (prekybos deficitas). Lietuvos atveju šis rodiklis ypatingai svarbus, nes šalis priklauso nuo tarptautinės prekybos ir yra mažai žaliavų turinti ekonomika. Vienas iš esminių prekybos balanso aspektų yra eksporto ir importo struktūra. Lietuva eksportuoja daugybę prekių ir paslaugų, įskaitant žemės ūkio produktus, transporto priemones, mašinas ir įrangą, taip pat IT ir finansines paslaugas. Tuo tarpu importuojame daug energetikinių išteklių, žaliavų, mašinų ir įrangos bei vartojimo prekių. Šios struktūros pokyčiai gali turėti reikšmingą poveikį bendrajam šalies prekybos balansui. Prekybos balanso analizė taip pat priklauso nuo geopolitinių ir ekonominių sąlygų. Pavyzdžiui, Lietuvos narystė Europos Sąjungoje atvėrė rinkas ir padidino eksporto galimybes, ypač į kitas ES šalis. Tačiau tuo pačiu metu ji susiduria su konkurencijos iššūkiais ir reguliavimo reikalavimais. Dėl geopolitinės padėties Lietuva taip pat linkusi sudaryti svarbius prekybinius ryšius su kaimyninėmis šalimis, tokiomis kaip Latvija, Lenkija, Vokietija ir Rusija. Ekonominė ciklopadinių sąlygų analizė gali paskelbti naują šviesą prekybos balanso dinamikai. Kai ekonomika auga, paprastai didėja importas, nes įmonės ir vartotojai turi daugiau lėšų pirkti užsienio prekes. Priešingai, ekonominio nuosmukio metu importas gali mažėti dėl mažesnės paklausos, o eksportas gali augti, jei vietinės prekės tampa konkurencingesnės kainos požiūriu dėl silpnėjančios vietinės valiutos. Dar vienas svarbus veiksnys yra valiutos kursas. Lito atsisakymas ir euro įvedimas turėjo reikšmingą poveikį Lietuvos prekybai. Nors euras pritraukė daugiau stabilumo ir patikimumo, jis taip pat sumažino valiutos devalvavimo galimybę eksporto konkurencingumui didinti. Be to, euro kursas tiesiogiai veikia šalies prekybos sąlygas su ne euro zonos šalimis. Inovacijos ir technologijų pažanga taip pat turėjo įtakos prekybos balanso struktūrai ir dinamikai. Pavyzdžiui, IT sektoriaus plėtra ir startuolių augimas Lietuvoje suteikė naujų eksporto galimybių. Tačiau priklausomybė nuo aukštųjų technologijų importo gali padidinti prekybos deficitą, jei šalies įmonės negali konkuruoti su užsienio tiekėjais. Nacionalinė politika taip pat vaidina svarbų vaidmenį formuojant prekybos balansą. Pramonės, inovacijų ir eksporto skatinimo politika gali sustiprinti šalies eksporto potencialą, tuo tarpu prekybos barjerų mažinimas ir ryšių su kitomis šalimis stiprinimas gali atverti naujas rinkas ir sumažinti priklausomybę nuo tam tikrų tiekėjų ir prekių grupių. Prekybos balanso pokyčiai turi ilgalaikį poveikį ne tik vietinei ekonomikai, bet ir visose makroekonominėse srityse. Daugiau eksporto gali paskatinti gamybos, darbo vietų kūrimą ir BVP augimą, tuo tarpu didelis importas gali sukelti užsienio skolos augimą ir sukelti infliacijos riziką. Balanso disbalansai gali taip pat atspindėti struktūrines ekonomikos problemas, kurias būtina spręsti nacionaliniu ir tarptautiniu lygiais. Kadangi prekybos balansas yra kompleksinis ir daugybės veiksnių veikiamas indikatorius, Eulerpool komanda stengiasi pateikti vartotojams kuo išsamesnę ir tikslesnę informaciją. Lietuvai svarbus ne tik bendras eksporto ir importo santykis, bet ir detalizuoti sektoriai, regionai ir rinkos, kuriose šalis veikia. Supratimas apie šias sritys padeda priimti informuotus sprendimus ne tik vyriausybei, bet ir verslo subjektams bei investuotojams. Be to, Eulerpool struktūrizuota informacija ir analizė leidžia stebėti dinamika ir numatyti galimus pokyčius. Tai itin svarbu globalizuotoje ekonomikoje, kurioje sąveikauja daugybė faktorių ir veiksnių, besikeičiančių realiu laiku. Prekybos balanso stebėjimas padeda identifikuoti galimas grėsmes ir galimybes, tokiu būdu stiprinant ekonomikos atsparumą ir konkurencingumą. Galų gale, prekybos balansas nėra tik skaičių rinkinys – tai platesnės ekonominės, politinės ir socialinės sąveikos atspindys. Todėl gilios ir išsamios prekybos balanso analizės yra būtinos norint geriau suprasti šalies ekonomikos būklę ir jos ateities perspektyvas. Eulerpool užtikrins, kad Jūs visuomet turėtumėte prieigą prie naujausios ir patikimos informacijos, padedančios Jums orientuotis šioje sudėtingoje ir dinaminėje srityje.

Prekybos balansas Lietuva — FAQ

Koks dabartinis Prekybos balansas Lietuva?

Dabartinis Prekybos balansas Lietuva yra 58,8 mln. EUR (2021-01-01).

Kaip neseniai pasikeitė Prekybos balansas Lietuva?

Prekybos balansas Lietuva sumažėjo nuo 126,1 mln. EUR (2020-12-01) iki 58,8 mln. EUR (2021-01-01).

Koks istorinis Prekybos balansas maksimumas Lietuva?

Istorinis Prekybos balansas maksimumas Lietuva buvo 126,10 mln. EUR (2020-12-01).

Koks istorinis Prekybos balansas minimumas Lietuva?

Istorinis Prekybos balansas minimumas Lietuva buvo −948,90 mln. EUR (2022-12-01).

Koks istorinis Prekybos balansas vidurkis Lietuva?

Istorinis Prekybos balansas vidurkis Lietuva yra −239,01 mln. EUR nuo 1994-01-01 iki 2026-08-01.

Iš kur Prekybos balansas duomenys Lietuva?

Prekybos balansas duomenys Lietuva gaunami iš Statistics Lithuania ir skelbiami Eulerpool.

Daugiau įrankių ir analizių

Nemokami įrankiai ir rinkos duomenys iš Eulerpool.