Prekybos balansas Kamerūnas

Naujausias Prekybos balansas rodiklis Kamerūnas

Akcijos kaina

188,7 mlrd. XAF

Pokytis +/-

-83,5 mlrd. XAF

Pokytis %

-30,68 %

Vidurkis

−139,67 mlrd. XAF

Istorinis maksimumas

304,50 mlrd. XAF

2006-12-01

Istorinis minimumas

−1,19 mlrd. XAF

2014-12-01

Dabartinė Prekybos balansas vertė Kamerūnas yra 188,7 mlrd. XAF. Prekybos balansas Kamerūnas sumažėjo iki 188,7 mlrd. XAF 2008-12-01, po to kai buvo 272,2 mlrd. XAF 2007-12-01. Nuo 2001-12-01 iki 2025-03-01 vidutinis BVP Kamerūnas buvo −139,67 mlrd. XAF. Didžiausias visų laikų rodiklis buvo pasiektas 2006-12-01 su 304,50 mlrd. XAF, o mažiausia vertė buvo užfiksuota 2014-12-01 su −1,19 mlrd. XAF.

Šaltinis: Institut National de la Statistique du Cameroun

Prekybos balansas Kamerūnas regione 2008-12-01 dienos akcijų kaina sumažėjo nuo 272,2 mlrd. XAF 2007-12-01 dieną iki 188,7 mlrd. XAF. Vidutinė Prekybos balansas Kamerūnas buvo −139,67 mlrd. XAF nuo 2001-12-01 iki 2025-03-01, pasiekė aukščiausią lygį – 304,50 mlrd. XAF 2006-12-01 dieną ir rekordiškai žemą lygį – −1,19 mlrd. XAF 2014-12-01 dieną.

Prekybos balansas

Prekybos balansas

  • Max

Prekybos balansas
Data
Prekybos balansas
2001-12-01
69,10 mlrd. XAF
2002-12-01
106,40 mlrd. XAF
2003-12-01
119,30 mlrd. XAF
2005-12-01
146,00 mlrd. XAF
2006-12-01
304,50 mlrd. XAF
2007-12-01
272,20 mlrd. XAF
2008-12-01
188,70 mlrd. XAF

Gaukite šiuos duomenis per Eulerpool API

100 000 užklausų/mėn. nemokamai · be kortelės

Prekybos balansas Istorija

Prekybos balansas — Istorija
DataVertė
188,7 mlrd. XAF
272,2 mlrd. XAF
304,5 mlrd. XAF
146 mlrd. XAF
119,3 mlrd. XAF
106,4 mlrd. XAF
69,1 mlrd. XAF

Prekybos balansas

Kamerūnas yra grynasis žaliavų eksportuotojas ir aukštos pridėtinės vertės prekių importuotojas. Pagrindiniai eksporto produktai: nafta, dujos, aliuminis ir auksas. Pagrindiniai Kamerūno prekybos partneriai: Kinija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Prancūzija ir Belgija.

Kas yra Prekybos balansas

**Prekybos balansas Lietuvoje: Mokslinė ir praktinė analizė** Prekybos balansas (angl. balance of trade) yra vienas pagrindinių makroekonominių rodiklių, leidžiantis vertinti šalies ekonomikos sveikatą ir jos prekybinius santykius su išoriniu pasauliu. Eulerpool komanda stengiasi pateikti išsamią ir patikimą informaciją apie šį rodiklį, siekdama padėti vartotojams suprasti jo reikšmę ir poveikį šalies ekonomikai. Prekybos balansas apima visų prekių ir paslaugų eksportą ir importą per tam tikrą laikotarpį. Jei eksportas viršija importą, šalies prekybos balansas yra teigiamas (prekybos perteklius), o jei importas viršija eksportą, tuomet balansas yra neigiamas (prekybos deficitas). Lietuvos atveju šis rodiklis ypatingai svarbus, nes šalis priklauso nuo tarptautinės prekybos ir yra mažai žaliavų turinti ekonomika. Vienas iš esminių prekybos balanso aspektų yra eksporto ir importo struktūra. Lietuva eksportuoja daugybę prekių ir paslaugų, įskaitant žemės ūkio produktus, transporto priemones, mašinas ir įrangą, taip pat IT ir finansines paslaugas. Tuo tarpu importuojame daug energetikinių išteklių, žaliavų, mašinų ir įrangos bei vartojimo prekių. Šios struktūros pokyčiai gali turėti reikšmingą poveikį bendrajam šalies prekybos balansui. Prekybos balanso analizė taip pat priklauso nuo geopolitinių ir ekonominių sąlygų. Pavyzdžiui, Lietuvos narystė Europos Sąjungoje atvėrė rinkas ir padidino eksporto galimybes, ypač į kitas ES šalis. Tačiau tuo pačiu metu ji susiduria su konkurencijos iššūkiais ir reguliavimo reikalavimais. Dėl geopolitinės padėties Lietuva taip pat linkusi sudaryti svarbius prekybinius ryšius su kaimyninėmis šalimis, tokiomis kaip Latvija, Lenkija, Vokietija ir Rusija. Ekonominė ciklopadinių sąlygų analizė gali paskelbti naują šviesą prekybos balanso dinamikai. Kai ekonomika auga, paprastai didėja importas, nes įmonės ir vartotojai turi daugiau lėšų pirkti užsienio prekes. Priešingai, ekonominio nuosmukio metu importas gali mažėti dėl mažesnės paklausos, o eksportas gali augti, jei vietinės prekės tampa konkurencingesnės kainos požiūriu dėl silpnėjančios vietinės valiutos. Dar vienas svarbus veiksnys yra valiutos kursas. Lito atsisakymas ir euro įvedimas turėjo reikšmingą poveikį Lietuvos prekybai. Nors euras pritraukė daugiau stabilumo ir patikimumo, jis taip pat sumažino valiutos devalvavimo galimybę eksporto konkurencingumui didinti. Be to, euro kursas tiesiogiai veikia šalies prekybos sąlygas su ne euro zonos šalimis. Inovacijos ir technologijų pažanga taip pat turėjo įtakos prekybos balanso struktūrai ir dinamikai. Pavyzdžiui, IT sektoriaus plėtra ir startuolių augimas Lietuvoje suteikė naujų eksporto galimybių. Tačiau priklausomybė nuo aukštųjų technologijų importo gali padidinti prekybos deficitą, jei šalies įmonės negali konkuruoti su užsienio tiekėjais. Nacionalinė politika taip pat vaidina svarbų vaidmenį formuojant prekybos balansą. Pramonės, inovacijų ir eksporto skatinimo politika gali sustiprinti šalies eksporto potencialą, tuo tarpu prekybos barjerų mažinimas ir ryšių su kitomis šalimis stiprinimas gali atverti naujas rinkas ir sumažinti priklausomybę nuo tam tikrų tiekėjų ir prekių grupių. Prekybos balanso pokyčiai turi ilgalaikį poveikį ne tik vietinei ekonomikai, bet ir visose makroekonominėse srityse. Daugiau eksporto gali paskatinti gamybos, darbo vietų kūrimą ir BVP augimą, tuo tarpu didelis importas gali sukelti užsienio skolos augimą ir sukelti infliacijos riziką. Balanso disbalansai gali taip pat atspindėti struktūrines ekonomikos problemas, kurias būtina spręsti nacionaliniu ir tarptautiniu lygiais. Kadangi prekybos balansas yra kompleksinis ir daugybės veiksnių veikiamas indikatorius, Eulerpool komanda stengiasi pateikti vartotojams kuo išsamesnę ir tikslesnę informaciją. Lietuvai svarbus ne tik bendras eksporto ir importo santykis, bet ir detalizuoti sektoriai, regionai ir rinkos, kuriose šalis veikia. Supratimas apie šias sritys padeda priimti informuotus sprendimus ne tik vyriausybei, bet ir verslo subjektams bei investuotojams. Be to, Eulerpool struktūrizuota informacija ir analizė leidžia stebėti dinamika ir numatyti galimus pokyčius. Tai itin svarbu globalizuotoje ekonomikoje, kurioje sąveikauja daugybė faktorių ir veiksnių, besikeičiančių realiu laiku. Prekybos balanso stebėjimas padeda identifikuoti galimas grėsmes ir galimybes, tokiu būdu stiprinant ekonomikos atsparumą ir konkurencingumą. Galų gale, prekybos balansas nėra tik skaičių rinkinys – tai platesnės ekonominės, politinės ir socialinės sąveikos atspindys. Todėl gilios ir išsamios prekybos balanso analizės yra būtinos norint geriau suprasti šalies ekonomikos būklę ir jos ateities perspektyvas. Eulerpool užtikrins, kad Jūs visuomet turėtumėte prieigą prie naujausios ir patikimos informacijos, padedančios Jums orientuotis šioje sudėtingoje ir dinaminėje srityje.

Prekybos balansas Kamerūnas — FAQ

Koks dabartinis Prekybos balansas Kamerūnas?

Dabartinis Prekybos balansas Kamerūnas yra 188,7 mlrd. XAF (2008-12-01).

Kaip neseniai pasikeitė Prekybos balansas Kamerūnas?

Prekybos balansas Kamerūnas sumažėjo nuo 272,2 mlrd. XAF (2007-12-01) iki 188,7 mlrd. XAF (2008-12-01).

Koks istorinis Prekybos balansas maksimumas Kamerūnas?

Istorinis Prekybos balansas maksimumas Kamerūnas buvo 304,50 mlrd. XAF (2006-12-01).

Koks istorinis Prekybos balansas minimumas Kamerūnas?

Istorinis Prekybos balansas minimumas Kamerūnas buvo −1,19 mlrd. XAF (2014-12-01).

Koks istorinis Prekybos balansas vidurkis Kamerūnas?

Istorinis Prekybos balansas vidurkis Kamerūnas yra −139,67 mlrd. XAF nuo 2001-12-01 iki 2025-03-01.

Iš kur Prekybos balansas duomenys Kamerūnas?

Prekybos balansas duomenys Kamerūnas gaunami iš Institut National de la Statistique du Cameroun ir skelbiami Eulerpool.

Daugiau įrankių ir analizių

Nemokami įrankiai ir rinkos duomenys iš Eulerpool.