Importas Bisau Gvinėja

Naujausias Importas rodiklis Bisau Gvinėja

Akcijos kaina

244,2 mln. XOF

Pokytis +/-

-4,6 mln. XOF

Pokytis %

-1,85 %

Vidurkis

59,58 mln. XOF

Istorinis maksimumas

248,80 mln. XOF

2022-01-01

Istorinis minimumas

−288,09 mln. XOF

2025-01-01

Dabartinė Importas vertė Bisau Gvinėja yra 244,2 mln. XOF. Importas Bisau Gvinėja sumažėjo iki 244,2 mln. XOF 2023-01-01, po to kai buvo 248,8 mln. XOF 2022-01-01. Nuo 1986-01-01 iki 2025-01-01, vidutinis BVP Bisau Gvinėja buvo 59,58 mln. XOF. Visų laikų aukščiausia vertė buvo pasiekta 2022-01-01 su 248,80 mln. XOF, o žemiausia vertė buvo užfiksuota 2025-01-01 su −288,09 mln. XOF.

Šaltinis: Central Bank of West African States (BCEAO)

Importas Bisau Gvinėja regione 2023-01-01 dienos akcijų kaina sumažėjo nuo 248,8 mln. XOF 2022-01-01 dieną iki 244,2 mln. XOF. Vidutinė Importas Bisau Gvinėja buvo 59,58 mln. XOF nuo 1986-01-01 iki 2025-01-01, pasiekė aukščiausią lygį – 248,80 mln. XOF 2022-01-01 dieną ir rekordiškai žemą lygį – −288,09 mln. XOF 2025-01-01 dieną.

Importas

Importas

  • Max

Importas
Data
Importas
2016-01-01
136,50 mln. XOF
2017-01-01
169,20 mln. XOF
2018-01-01
157,90 mln. XOF
2019-01-01
196,40 mln. XOF
2020-01-01
176,90 mln. XOF
2021-01-01
194,00 mln. XOF
2022-01-01
248,80 mln. XOF
2023-01-01
244,20 mln. XOF

Gaukite šiuos duomenis per Eulerpool API

100 000 užklausų/mėn. nemokamai · be kortelės

Importas Istorija

Importas — Istorija
DataVertė
244,2 mln. XOF
248,8 mln. XOF
194 mln. XOF
176,9 mln. XOF
196,4 mln. XOF
157,9 mln. XOF
169,2 mln. XOF
136,5 mln. XOF
122,4 mln. XOF
88,1 mln. XOF

Importas

Pagrindiniai Gvinėjos Bisau importai yra: kuras, maisto produktai ir įranga. Pagrindiniai importo partneriai yra: Portugalija, Kinija, Senegalas, Indija ir Gambija.

Kas yra Importas

Importų reikšmė nacionalinėje ekonomikoje yra neišmatuojama. Eulerpool susitelkęs įsiskverbti į gilumines makroekonomikos matavimų duomenis ir suteikti vertingų įžvalgų apie kiekvieną šios sričių kampą, įskaitant importus. Importas apima prekių ir paslaugų srautus iš kitų šalių į Lietuvą. Tai yra viena iš esminių sudedamųjų dalių nacionalinių sąskaitų, turinčių įtakos visuotiniam šalies ekonominiam našumui ir augimui. Importų rodikliai yra labai svarbūs vertinant valstybės prekybos balansą. Kai importai viršija eksportus, tai reiškia, kad daugiau prekių ir paslaugų yra perkama iš užsienio rinkų nei parduodama į jas, tai sukelia prekybos deficitą. Priešingai, eksportų perteklius virš importų rodo teigiamą prekybos balansą, vadinamąjį prekybos perviršį. Importų ir eksportų būklė negali būti nagrinėjama atskirai, nes šie du rodikliai yra glaudžiai susiję ir tiesiogiai veikia ekonominį klimatą. Naudojant Eulerpool platformą, verslininkai, ekonomistai ir kiti suinteresuotieji gali rasti išsamius importo duomenis, kurie padeda atlikti išsamias makroekonomines analizes. Tai leidžia detaliai išnagrinėti, kokios šalys yra pagrindiniai Lietuvos prekybos partneriai, kokie produktai yra dažniausiai importuojami, ir kokios tendencijos vyrauja pasaulinėje prekyboje. Tokia informacija yra vertinga tiek valdžios institucijoms, tiek verslo įmonėms, sprendžiančioms strategines investicijų, išteklių paskirstymo ir tiekimo grandinės strategijas. Svarbu paminėti, kad importai turi dvigubą poveikį šalies ekonomikai. Viena vertus, jie gali sustiprinti vietinį pasiūlą ir padidinti produktų bei paslaugų įvairovę, kuri ne visada gali būti teikiama vietos rinkos sąlygomis. Kita vertus, jie gali sukelti nepageidaujamą konkurenciją vietos gamintojams, ypač kai yra kalbama apie mažų ir vidutinių įmonių sektorių. Ekonominė teoria aiškina, kad vartotojai dažnai gauna naudos iš konkurencijos, nes tai lemia mažesnes kainas ir didesnį pasirinkimą. Be to, importų analizė padeda vertinti valiutų kursų poveikį. Pavyzdžiui, kai stiprėja Lietuvos litas arba euras (naujoje valiutų tvarkoje po 2015 metų), importai tampa pigesni, nes už tą pačią pinigų sumą galima nupirkti daugiau užsienio prekių ir paslaugų. Tokia situacija pavartotojui yra naudinga, tačiau vietos gamintojams - priešingai. Valiutų kursai taip pat tiesiogiai veikia investicijų srautus ir kapitalo judėjimą, augant importų ir eksportų svarbai visos šalies makroekonomikoje. Kalbant apie šakinius sektorius, kai kurios pramonės šakos labiau nei kitos priklauso nuo importuojamų žaliavų ir pusgaminių. Pvz., gamybinės pramonės įmonės gali priklausyti nuo importuojamų medžiagų ar komponentų, kurie yra būtini jų produktų gamybai. Panašiai, didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriai gali priklausyti nuo importuotų prekių, kad pasiūlytų įvairų asortimentą galutiniam vartotojui. Taigi, importuotos prekės ir paslaugos gali būti esminės visose ekonomikose srityse. Siekiant subalansuoti importo ir nacionalinio gamybos interesus, valstybės dažnai naudoja tarifinius ir netarifinius barjerus, pavyzdžiui, muitus, kvotas ir reguliacijas. Tokios priemonės gali padėti apsaugoti vietos pramonę nuo užsienio konkurencijos ir skatinti nacionalinę gamybą. Tačiau tokie protekcionizmo metodai gali sukelti ir neigiamą poveikį, pavyzdžiui, prekių ir paslaugų kainų padidėjimą vidaus rinkoje. Eulerpool platformoje pateikiami patikimi ir naujausi importų rodikliai leidžia suprasti ne tik prekybos dinamiką, bet ir įvairius ekonominius faktorius, kurie įtakoja šiuos rodiklius. Tai yra esminė priemonė, norint atlikti išsamią makroekonominę analizę ir teigiamai įtakoti sprendimus tiek mikroekonominiu, tiek makroekonominiu lygiu. Ekonomistai gali stebėti įvairius laikotarpių duomenis, identifikuoti ilgalaikes tendencijas ir padaryti prognozes ateičiai. Apskritai, importų ir jų poveikis yra sudėtingas ir daugiaplanis klausimas, kurį būtina nagrinėti iš visų įmanomų perspektyvų. Tik turint išsamius ir patikimus duomenis, esančius Eulerpool platformoje, galima tiksliai vertinti ir prognozuoti Lietuvos ekonomikos vystymąsi prekybos kontekste. Visi šie aspektai daro mūsų platformą nepakeičiamu įrankiu ekonomistams, verslininkams ir investuotojams, norintiems priimti informuotus ir pagrįstus sprendimus. Taigi, Eulerpool suteikia ne tik skaičius, bet ir kontekstą. Mūsų misija - suteikti kuo daugiau naudingos informacijos, kuri padėtų vartotojams suvokti ir įvertinti importų svarbą ir poveikį Lietuvos ekonomikai. Supratimas apie importų dinamiką padeda formuoti strategijas, kurios prisideda prie tvaraus šalies ekonomikos augimo ir stabilumo.

Importas Bisau Gvinėja — FAQ

Koks dabartinis Importas Bisau Gvinėja?

Dabartinis Importas Bisau Gvinėja yra 244,2 mln. XOF (2023-01-01).

Kaip neseniai pasikeitė Importas Bisau Gvinėja?

Importas Bisau Gvinėja sumažėjo nuo 248,8 mln. XOF (2022-01-01) iki 244,2 mln. XOF (2023-01-01).

Koks istorinis Importas maksimumas Bisau Gvinėja?

Istorinis Importas maksimumas Bisau Gvinėja buvo 248,80 mln. XOF (2022-01-01).

Koks istorinis Importas minimumas Bisau Gvinėja?

Istorinis Importas minimumas Bisau Gvinėja buvo −288,09 mln. XOF (2025-01-01).

Koks istorinis Importas vidurkis Bisau Gvinėja?

Istorinis Importas vidurkis Bisau Gvinėja yra 59,58 mln. XOF nuo 1986-01-01 iki 2025-01-01.

Iš kur Importas duomenys Bisau Gvinėja?

Importas duomenys Bisau Gvinėja gaunami iš Central Bank of West African States (BCEAO) ir skelbiami Eulerpool.

Daugiau įrankių ir analizių

Nemokami įrankiai ir rinkos duomenys iš Eulerpool.