🇬🇷

Graikija Importas

Kursas

Akcijos kaina
7,662 mlrd. EUR
2025-12-01
Pokytis +/-
+774,7 mln. EUR
Pokytis %
+11,25 %

Dabartinė Importas vertė Graikija yra 7,662 mlrd. EUR. Importas Graikija padidėjo iki 7,662 mlrd. EUR 2025-12-01, po to kai buvo 6,887 mlrd. EUR 2025-11-01. Nuo 2001-06-01 iki 2025-12-01 vidutinis BVP Graikija buvo 4,60 mlrd. EUR. Visų laikų aukščiausia vertė buvo pasiekta 2022-10-01 su 8,95 mlrd. EUR, o žemiausia vertė buvo užfiksuota 2001-08-01 su 1,92 mlrd. EUR.

Šaltinis: National Statistical Service of Greece

Importas

Importas

  • Max

Importas
Date
Importas
Jun 1, 2001
3,13 mlrd. EUR
Jul 1, 2001
2,76 mlrd. EUR
Aug 1, 2001
1,92 mlrd. EUR
Sep 1, 2001
2,32 mlrd. EUR
Oct 1, 2001
2,66 mlrd. EUR
Nov 1, 2001
3,06 mlrd. EUR
Dec 1, 2001
2,97 mlrd. EUR
Jan 1, 2002
2,61 mlrd. EUR
Feb 1, 2002
2,26 mlrd. EUR
Mar 1, 2002
2,84 mlrd. EUR
Apr 1, 2002
2,87 mlrd. EUR
May 1, 2002
2,76 mlrd. EUR
Jun 1, 2002
2,47 mlrd. EUR
Jul 1, 2002
3,01 mlrd. EUR
Aug 1, 2002
2,08 mlrd. EUR

Importas Istorija

DataVertė
2025-12-017,662 mlrd. EUR
2025-11-016,887 mlrd. EUR
2025-10-016,967 mlrd. EUR
2025-09-016,976 mlrd. EUR
2025-08-015,467 mlrd. EUR
2025-07-017,375 mlrd. EUR
2025-06-017,146 mlrd. EUR
2025-05-016,517 mlrd. EUR
2025-04-016,707 mlrd. EUR
2025-03-016,978 mlrd. EUR
1
2
3
4
5
...
30

Pagrindiniai Graikijos importo objektai yra nafta (15 procentų viso importo), laivai, valtės ir plūduriuojančios struktūros (6 procentai), naftos produktai (6 procentai), vaistai (5 procentai), motorinės transporto priemonės (2 procentai) ir gamtinės dujos (2 procentai). Pagrindiniai importo partneriai yra: Vokietija (11 procentų viso importo), Italija (8 procentai), Rusija (7 procentai), Pietų Korėja (6 procentai) ir Irakas (6 procentai).

Kas yra Importas

Importų reikšmė nacionalinėje ekonomikoje yra neišmatuojama. Eulerpool susitelkęs įsiskverbti į gilumines makroekonomikos matavimų duomenis ir suteikti vertingų įžvalgų apie kiekvieną šios sričių kampą, įskaitant importus. Importas apima prekių ir paslaugų srautus iš kitų šalių į Lietuvą. Tai yra viena iš esminių sudedamųjų dalių nacionalinių sąskaitų, turinčių įtakos visuotiniam šalies ekonominiam našumui ir augimui. Importų rodikliai yra labai svarbūs vertinant valstybės prekybos balansą. Kai importai viršija eksportus, tai reiškia, kad daugiau prekių ir paslaugų yra perkama iš užsienio rinkų nei parduodama į jas, tai sukelia prekybos deficitą. Priešingai, eksportų perteklius virš importų rodo teigiamą prekybos balansą, vadinamąjį prekybos perviršį. Importų ir eksportų būklė negali būti nagrinėjama atskirai, nes šie du rodikliai yra glaudžiai susiję ir tiesiogiai veikia ekonominį klimatą. Naudojant Eulerpool platformą, verslininkai, ekonomistai ir kiti suinteresuotieji gali rasti išsamius importo duomenis, kurie padeda atlikti išsamias makroekonomines analizes. Tai leidžia detaliai išnagrinėti, kokios šalys yra pagrindiniai Lietuvos prekybos partneriai, kokie produktai yra dažniausiai importuojami, ir kokios tendencijos vyrauja pasaulinėje prekyboje. Tokia informacija yra vertinga tiek valdžios institucijoms, tiek verslo įmonėms, sprendžiančioms strategines investicijų, išteklių paskirstymo ir tiekimo grandinės strategijas. Svarbu paminėti, kad importai turi dvigubą poveikį šalies ekonomikai. Viena vertus, jie gali sustiprinti vietinį pasiūlą ir padidinti produktų bei paslaugų įvairovę, kuri ne visada gali būti teikiama vietos rinkos sąlygomis. Kita vertus, jie gali sukelti nepageidaujamą konkurenciją vietos gamintojams, ypač kai yra kalbama apie mažų ir vidutinių įmonių sektorių. Ekonominė teoria aiškina, kad vartotojai dažnai gauna naudos iš konkurencijos, nes tai lemia mažesnes kainas ir didesnį pasirinkimą. Be to, importų analizė padeda vertinti valiutų kursų poveikį. Pavyzdžiui, kai stiprėja Lietuvos litas arba euras (naujoje valiutų tvarkoje po 2015 metų), importai tampa pigesni, nes už tą pačią pinigų sumą galima nupirkti daugiau užsienio prekių ir paslaugų. Tokia situacija pavartotojui yra naudinga, tačiau vietos gamintojams - priešingai. Valiutų kursai taip pat tiesiogiai veikia investicijų srautus ir kapitalo judėjimą, augant importų ir eksportų svarbai visos šalies makroekonomikoje. Kalbant apie šakinius sektorius, kai kurios pramonės šakos labiau nei kitos priklauso nuo importuojamų žaliavų ir pusgaminių. Pvz., gamybinės pramonės įmonės gali priklausyti nuo importuojamų medžiagų ar komponentų, kurie yra būtini jų produktų gamybai. Panašiai, didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriai gali priklausyti nuo importuotų prekių, kad pasiūlytų įvairų asortimentą galutiniam vartotojui. Taigi, importuotos prekės ir paslaugos gali būti esminės visose ekonomikose srityse. Siekiant subalansuoti importo ir nacionalinio gamybos interesus, valstybės dažnai naudoja tarifinius ir netarifinius barjerus, pavyzdžiui, muitus, kvotas ir reguliacijas. Tokios priemonės gali padėti apsaugoti vietos pramonę nuo užsienio konkurencijos ir skatinti nacionalinę gamybą. Tačiau tokie protekcionizmo metodai gali sukelti ir neigiamą poveikį, pavyzdžiui, prekių ir paslaugų kainų padidėjimą vidaus rinkoje. Eulerpool platformoje pateikiami patikimi ir naujausi importų rodikliai leidžia suprasti ne tik prekybos dinamiką, bet ir įvairius ekonominius faktorius, kurie įtakoja šiuos rodiklius. Tai yra esminė priemonė, norint atlikti išsamią makroekonominę analizę ir teigiamai įtakoti sprendimus tiek mikroekonominiu, tiek makroekonominiu lygiu. Ekonomistai gali stebėti įvairius laikotarpių duomenis, identifikuoti ilgalaikes tendencijas ir padaryti prognozes ateičiai. Apskritai, importų ir jų poveikis yra sudėtingas ir daugiaplanis klausimas, kurį būtina nagrinėti iš visų įmanomų perspektyvų. Tik turint išsamius ir patikimus duomenis, esančius Eulerpool platformoje, galima tiksliai vertinti ir prognozuoti Lietuvos ekonomikos vystymąsi prekybos kontekste. Visi šie aspektai daro mūsų platformą nepakeičiamu įrankiu ekonomistams, verslininkams ir investuotojams, norintiems priimti informuotus ir pagrįstus sprendimus. Taigi, Eulerpool suteikia ne tik skaičius, bet ir kontekstą. Mūsų misija - suteikti kuo daugiau naudingos informacijos, kuri padėtų vartotojams suvokti ir įvertinti importų svarbą ir poveikį Lietuvos ekonomikai. Supratimas apie importų dinamiką padeda formuoti strategijas, kurios prisideda prie tvaraus šalies ekonomikos augimo ir stabilumo.