Graikija Bedarbiai asmenys

Kursas

Akcijos kaina

381 800

Pokytis +/-

+12 400

Pokytis %

+3,36 %

Dabartinė Bedarbiai asmenys vertė Graikija yra 381 800 . Bedarbiai asmenys Graikija padidėjo iki 381 800 2026-06-01, po to, kai buvo 369 400 2026-05-01. Nuo 2004-01-01 iki 2026-06-01 vidutinis BVP Graikija buvo 755 185,56 . Aukščiausia vertė buvo pasiekta 2013-07-01, kai buvo 1,37 mln. , o žemiausia vertė buvo užregistruota 2008-05-01 su 363 600,00 .

Šaltinis: National Statistical Service of Greece

The current value of Bedarbiai asmenys in Graikija is 381 800. Bedarbiai asmenys in Graikija increased to 381 800 from 369 400.Bedarbiai asmenys in Graikija averaged 755 185,56 from 2004-01-01 until 2026-06-01.The all-time high was 1,37 mln. (2013-07-01)and the record low was 363 600,00 (2008-05-01).

Bedarbiai asmenys

Bedarbiai asmenys

  • Max

Nedarbingi asmenys
Date
Nedarbingi asmenys
2025-11-01
408 200,00 base
2025-12-01
384 800,00 base
2026-01-01
423 600,00 base
2026-02-01
478 200,00 base
2026-03-01
496 700,00 base
2026-04-01
429 100,00 base
2026-05-01
369 400,00 base
2026-06-01
381 800,00 base
Access this data via the Eulerpool API

Bedarbiai asmenys Istorija

Bedarbiai asmenys — Istorija
DataVertė
381 800
369 400
429 100
496 700
478 200
423 600
384 800
408 200
423 900
416 000
...

Panašūs makroekonominiai rodikliai Bedarbiai asmenys

Bedarbiai asmenys

Graikijoje bedarbiai yra asmenys, neturintys darbo ir aktyviai ieškantys darbo.

Kas yra Bedarbiai asmenys

Be darbo esantys asmenys (angl. Unemployed Persons) yra fundamentali makroekonominė kategorija, turinti svarbią vietą tiek ekonominėse analizėse, tiek politiniuose sprendimuose. Šios kategorijos analizė leidžia matyti darbo rinkos tendencijas ir socialinius-ekonominius pokyčius. Eulerpool platformoje siekiame suteikti profesionalią ir išsamią informaciją apie įvairius makroekonominius rodiklius, todėl „Be darbo esantys asmenys“ kategorijai skiriame ypatingą dėmesį. Be darbo esančių asmenų skaičius yra vienas iš pagrindinių darbo rinkos rodiklių, naudojamų įvertinant šalies ekonomikos būklę. Tai žmonės, kurie šiuo metu neturi darbo, tačiau yra darbingo amžiaus ir aktyviai ieško darbo. Šis rodiklis leidžia vertinti darbo rinkos stabilumą, gyventojų finansinį saugumą bei valstybės ekonominį vystymąsi. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, šio rodiklio pokyčiai gali atspindėti tiek trumpalaikes ekonomikos svyravimus, tiek ilgalaikes tendencijas. Vienas iš svarbiausių aspektų, analizuojant be darbo esančius asmenis, yra nedarbo lygis. Nedarbo lygis – tai procentinė išraiška, rodanti, kokia dalis darbingo amžiaus gyventojų neturi darbo, tačiau yra pasirengusi dirbti ir aktyviai ieško darbo. Norint suprasti tikrąją padėtį, svarbu atsižvelgti į sezoniškumus, ekonominius ciklus ir struktūrines pokyčius. Sezoniškumas gali būti pavyzdys, kai tam tikromis metų laikais nedarbo lygis natūraliai keičiasi dėl sezoninių darbų paklausos ir pasiūlos. Ekonominiai ciklai taip pat veikia nedarbą: ekonomikai augant, nedarbo lygis dažniausiai mažėja, o recesijos metu jis didėja. Lietuvoje be darbo esantys asmenys gali būti suskirstyti į kelias kategorijas pagal amžių, lytį, išsilavinimą ir kitus demografinius veiksnius. Pavyzdžiui, jaunimo nedarbas dažnai skiriasi nuo vyresnio amžiaus žmonių nedarbo lygio. Jaunimo nedarbas gali būti susijęs su mažesne darbo patirtimi, kvalifikacijos trūkumu arba netinkamu profesiniu orientavimu. Vyresnio amžiaus žmonių nedarbas gali būti susijęs su struktūrinių ekonomikos pokyčių, technologijų pažangos ar įgūdžių neatitikimo rinkos poreikiams. Šių demografinių grupių analizė leidžia suvokti konkrečias darbo rinkos problemas ir siūlyti tikslingas sprendimų priemones. Dar vienas svarbus rodiklis yra ilgalaikio nedarbo lygis, kuris rodo, kiek žmonių be darbo yra ilgiau nei 12 mėnesių. Ilgalaikis nedarbas yra ypač aktuali problema, nes ilgalaikiai bedarbiai dažnai praranda kvalifikaciją, patiria socialinę atskirtį ir sunkiau sugrįžta į darbo rinką. Ilgalaikis nedarbas gali būti socialinės atskirties priežastis ir stiprus ekonominio nuosmukio signalas. Todėl daugelyje valstybių ilgalaikio nedarbo mažinimas yra viena svarbiausių užimtumo politikos krypčių. Be darbo esantys asmenys taip pat gali būti analizuojami pagal konkretų sektorių, kuriame jie anksčiau dirbo arba kuriame siekia įsidarbinti. Tai leidžia identifikuoti sektorius, kuriuose yra didžiausia nedarbo problema ir galbūt reikia papildomų intervencijos priemonių. Pavyzdžiui, pramonės sektoriuje darbuotojai gali prarasti darbą dėl automatizacijos procesų, o paslaugų sektoriuje dėl paklausos svyravimų. Šių tendencijų analizė padeda sukurti tikslingas užimtumo politikos priemones, kurios būtų orientuotos į specifinius sektorius ir jų darbuotojus. Valstybinės institucijos ir politikos formuotojai dažnai naudoja be darbo esančių asmenų duomenis priimant sprendimus ar formuojant užimtumo politiką. Vienas iš svarbiausių tikslų yra mažinti nedarbo lygį ir skatinti pilną užimtumą. Tai gali apimti įvairias priemones, tokias kaip profesinis mokymas, perkvalifikavimas, naujų darbo vietų kūrimas ar darbo rinkos reguliavimas. Pavyzdžiui, Lietuvoje veikia įvairios darbo biržos, kurios teikia pagalbą bedarbiams, teikia konsultacijas ir organizuoja mokymus. Be darbo esantys asmenys taip pat turi didelę įtaką šalies socialinei ir ekonominei situacijai. Aukštas nedarbo lygis dažnai susijęs su aukštesniu socialinės atskirties lygiu, prastesne gyventojų sveikata ir mažesniu gyvenimo kokybės rodikliu. Nedarbo mažinimas yra esminis siekis, siekiant gerovės valstybės. Todėl tiek valstybės, tiek privačios iniciatyvos, orientuotos į darbo rinkos gerinimą, yra ypač svarbios. Eulerpool profesionaliai siekia pateikti išsamius ir tikslius makroekonominius duomenis, įskaitant ir nedarbo rodiklius. Mūsų tikslas yra suteikti naudotojams aiškią ir patikimą informaciją, kuri padėtų priimti informuotus sprendimus tiek investuotojams, tiek politikos formuotojams, tiek akademinės bendruomenės nariams. Be darbo esančių asmenų duomenys gali būti naudojami analizuoti ekonomines tendencijas, vertinti darbo rinkos dinamiką ir prognozuoti būsimus ekonomikos pokyčius. Apibendrinant, be darbo esantys asmenys yra svarbi makroekonominė kategorija, kurią būtina stebėti ir analizuoti siekiant suprasti darbo rinkos situaciją ir visos ekonomikos būklę. Eulerpool platformoje siekiame suteikti visapusišką ir tikslią informaciją, padedančią gauti išsamią analizę bei priimti patikimus sprendimus. Analizuodami nedarbo rodiklius, atsižvelgiame į įvairius veiksnius ir tendencijas, siekdami pateikti kuo išsamesnę ir naudingesnę informaciją mūsų vartotojams.

Bedarbiai asmenys Graikija — FAQ

What is the current Bedarbiai asmenys in Graikija?

The current Bedarbiai asmenys in Graikija is 381 800 as of 2026-06-01.

How has the Bedarbiai asmenys in Graikija changed recently?

The Bedarbiai asmenys in Graikija increased from 369 400 (2026-05-01) to 381 800 (2026-06-01).

What is the all-time high for Bedarbiai asmenys in Graikija?

The all-time high for Bedarbiai asmenys in Graikija was 1,37 mln., recorded on 2013-07-01.

What is the all-time low for Bedarbiai asmenys in Graikija?

The all-time low for Bedarbiai asmenys in Graikija was 363 600,00, recorded on 2008-05-01.

What is the historical average of Bedarbiai asmenys in Graikija?

The historical average of Bedarbiai asmenys in Graikija is 755 185,56, calculated over the period from 2004-01-01 to 2026-06-01.

Where does the Bedarbiai asmenys data for Graikija come from?

The Bedarbiai asmenys data for Graikija is sourced from National Statistical Service of Greece and published on Eulerpool.

Daugiau įrankių ir analizių

Nemokami įrankiai ir rinkos duomenys iš Eulerpool.