Valstybės skola Danija

Naujausias Valstybės skola rodiklis Danija

Akcijos kaina

626,66 mlrd. DKK

Pokytis +/-

+1,72 mlrd. DKK

Pokytis %

+0,28 %

Vidurkis

687,64 mlrd. DKK

Istorinis maksimumas

837,67 mlrd. DKK

2020-10-01

Istorinis minimumas

419,30 mlrd. DKK

2008-09-01

Dabartinė Valstybės skola Danija yra 626,66 mlrd. DKK. Valstybės skola Danija padidėjo iki 626,66 mlrd. DKK 2026-08-01, po to kai buvo 624,94 mlrd. DKK 2026-07-01. Nuo 1990-12-01 iki 2026-08-01 vidutinis BVP Danija buvo 687,64 mlrd. DKK. Visų laikų aukščiausia riba buvo pasiekta 2020-10-01 su 837,67 mlrd. DKK, o žemiausia vertė užfiksuota 2008-09-01 su 419,30 mlrd. DKK.

Šaltinis: Danmarks Nationalbank

Valstybės skola Danija regione 2026-08-01 dienos akcijų kaina pakilo nuo 624,94 mlrd. DKK 2026-07-01 dieną iki 626,66 mlrd. DKK. Vidutinė Valstybės skola Danija buvo 687,64 mlrd. DKK nuo 1990-12-01 iki 2026-08-01, pasiekė aukščiausią lygį – 837,67 mlrd. DKK 2020-10-01 dieną ir rekordiškai žemą lygį – 419,30 mlrd. DKK 2008-09-01 dieną.

Valstybės skola

Valstybės skola

  • Max

Valstybės skola
Data
Valstybės skola
2026-01-01
590,92 mlrd. DKK
2026-02-01
589,78 mlrd. DKK
2026-03-01
592,73 mlrd. DKK
2026-04-01
598,80 mlrd. DKK
2026-05-01
606,81 mlrd. DKK
2026-06-01
622,60 mlrd. DKK
2026-07-01
624,94 mlrd. DKK
2026-08-01
626,66 mlrd. DKK

Gaukite šiuos duomenis per Eulerpool API

100 000 užklausų/mėn. nemokamai · be kortelės

Valstybės skola Istorija

Valstybės skola — Istorija
DataVertė
626,66 mlrd. DKK
624,94 mlrd. DKK
622,6 mlrd. DKK
606,81 mlrd. DKK
598,8 mlrd. DKK
592,73 mlrd. DKK
589,78 mlrd. DKK
590,92 mlrd. DKK
586,69 mlrd. DKK
582,27 mlrd. DKK
...

Panašūs makroekonominiai rodikliai Valstybės skola

Kas yra Valstybės skola

Vyriausybės skola yra svarbi makroekonominė kategorija, kuri apima valstybės įsipareigojimus finansų rinkoms, užtikrinant ekonomikos tvarumą ir stabilumą. Eulerpool svetainėje, mes siekiame pateikti išsamią ir tikslią informaciją apie Lietuvoje susidariusią vyriausybės skolą ir jos reikšmę platesniame ekonomikos kontekste. Šioje išsamioje apžvalgoje aptarsime pagrindinius elementus, susijusius su vyriausybės skola, taip pat jos įtaką įvairiems ekonomikos aspektams. Vyriausybės skolos supratimas prasideda nuo pagrindinio koncepto, kad tai yra bendra visų valstybės įsipareigojimų suma, susidariusi iš paskolų ir kitų finansinių instrumentų, kuriuos vyriausybė pasiskolino siekdama finansuoti biudžeto deficitą ar investicijas į viešąsias paslaugas bei infrastruktūrą. Lietuvoje, kaip ir kituose šalyse, vyriausybės skola gali būti suskirstyta į vidaus ir užsienio skolas. Vidaus skola yra ta skolos dalis, kurią valstybė prisiima iš šalies vidinių šaltinių, įskaitant komercinius bankus, draudimo bendroves, pensijų fondus ir kitus investuotojus. Tuo tarpu užsienio skola yra ta skolos dalis, kurią vyriausybė pasiskolina iš užsienio institucijų, pvz., Tarptautinio valiutos fondo (TVF), Pasaulio banko ar užsienio komercinių bankų. Vyriausybės skola gali būti naudojama įvairiais būdais. Vienas pagrindinių tikslų yra finansuoti viešąsias investicijas, kurios gali skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą. Pavyzdžiui, infrastruktūros projektai, tokie kaip kelių, tiltų ar mokyklų statyba, gali būti finansuojami skolintomis lėšomis. Be to, vyriausybės skola gali padėti išlaikyti makroekonominį stabilumą, ypač ekonominių sunkumų laikotarpiu, teikiant būtinas viešąsias paslaugas, tokias kaip sveikatos apsauga ir švietimas, net jei biudžeto pajamos yra sumažėjusios. Vyriausybės skolos lygis dažniausiai išreiškiamas procentais nuo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai leidžia palyginti skolos lygį tarp skirtingų valstybių arba skolos dinamiką per ilgą laikotarpį. Aukštas skolos lygis gali signalizuoti apie fiskalines problemas ir iššūkius, todėl daugeliui vyriausybių svarbu išlaikyti tvarią skolos politiką ir vengti pernelyg didelio skolų augimo. Vienas iš pagrindinių veiksnių, įtakojančių vyriausybės skolos dinamiką, yra fiskalinė politika. Fiskalinė politika apima vyriausybės sprendimus dėl pajamų ir išlaidų. Vyriausybės gali padidinti skolinimąsi, kai biudžeto deficitas yra didelis – tai yra, kai išlaidos viršija pajamas. Tuo tarpu, siekiant sumažinti skolą, vyriausybė gali įvesti taupymo priemones, tokias kaip išlaidų mažinimas arba mokesčių didinimas. Lietuvos atveju, vyriausybės skolos lygis istoriškai buvo gana stabilus, tačiau pasaulinės ekonominės krizės ar specifinės nacionalinės ekonomikos problemos gali turėti įtakos skolos dinamikai. Šiuo metu Lietuva stengiasi laikytis Europos Sąjungos Stabilumo ir augimo pakto, kuris nustato tam tikras ribas vyriausybės deficitui ir skolai. Vyriausybės skolos tvarumas yra kritiškai svarbus ekonominės politikos aspektas. Per didelis skolos lygis gali sukelti kelias problemas. Pirma, padidėjęs skolos aptarnavimo kaštai gali sumažinti lėšas, skirtas svarbioms viešosioms paslaugoms. Antra, didelė skola gali būti nuolatinio neapibrėžtumo šaltiniu finansų rinkose, kas gali padidinti palūkanų normas ir pakenkti ekonominiam augimui. Vyriausybės skolos įtaka taip pat atsispindi šalies reitingų agentūrų vertinimuose. Aukštas skolos lygis gali neigiamai paveikti šalies kreditingumo reitingus, kas savo ruožtu gali padidinti skolinimosi kaštus. Todėl vyriausybės turi atidžiai stebėti ir valdyti savo skolos lygį, siekiant išlaikyti palankias sąlygas finansų rinkose. Vyriausybės skolos valdymas apima įvairius finansinius instrumentus. Vienas iš pagrindinių yra obligacijos – vyriausybės išleidžiami vertybiniai popieriai, kuriuos investuotojai perka, suteikdami vyriausybei lėšų mainais į fiksuotą palūkanų normą ir grąžinimo terminą. Vyriausybė taip pat gali pritraukti lėšas per trumpalaikius instrumentus, tokius kaip iždo vekseliai. Turėdami omenyje globalizacijos kontekstą, Lietuvos vyriausybės skola turi būti vertinama ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu. Tarptautinė prekyba ir investicijos reikalauja, kad šalys būtų finansiškai stabilios ir patikimos partnerės. Todėl Lietuvos vyriausybė nuolat siekia išlaikyti patikimą ir tvarkingą skolos valdymą, kad galėtų sėkmingai integruotis į pasaulinę ekonomiką ir pritraukti užsienio investicijas. Apibendrinant, vyriausybės skola yra sudėtingas ir svarbus makroekonominis rodiklis, turintis didelę įtaką šalies ekonomikai ir finansinei stabilumui. Eulerpool svetainėje siekiame pateikti išsamias ir naudingas analizes apie Lietuvoje susidariusią vyriausybės skolą. Tai leidžia vartotojams geriau suprasti, kaip vyriausybės sprendimai finansų srityje gali paveikti jų gyvenimą ir ekonomikos ateitį. Suomiais esame pasirengę padėti Jums sekti šiuos svarbiausius duomenis ir sudaryti pagrindą tiksliems ir įžvalgiems ekonominiams sprendimams.

Valstybės skola Danija — FAQ

Koks dabartinis Valstybės skola Danija?

Dabartinis Valstybės skola Danija yra 626,66 mlrd. DKK (2026-08-01).

Kaip neseniai pasikeitė Valstybės skola Danija?

Valstybės skola Danija išaugo nuo 624,94 mlrd. DKK (2026-07-01) iki 626,66 mlrd. DKK (2026-08-01).

Koks istorinis Valstybės skola maksimumas Danija?

Istorinis Valstybės skola maksimumas Danija buvo 837,67 mlrd. DKK (2020-10-01).

Koks istorinis Valstybės skola minimumas Danija?

Istorinis Valstybės skola minimumas Danija buvo 419,30 mlrd. DKK (2008-09-01).

Koks istorinis Valstybės skola vidurkis Danija?

Istorinis Valstybės skola vidurkis Danija yra 687,64 mlrd. DKK nuo 1990-12-01 iki 2026-08-01.

Iš kur Valstybės skola duomenys Danija?

Valstybės skola duomenys Danija gaunami iš Danmarks Nationalbank ir skelbiami Eulerpool.

Daugiau įrankių ir analizių

Nemokami įrankiai ir rinkos duomenys iš Eulerpool.