Eksportas Bulgarija

Naujausias Eksportas rodiklis Bulgarija

Akcijos kaina

4,03 mlrd. BGN

Pokytis +/-

-30,8 mln. BGN

Pokytis %

-0,76 %

Vidurkis

2,86 mlrd. BGN

Istorinis maksimumas

5,50 mlrd. BGN

2019-10-01

Istorinis minimumas

607,60 mln. BGN

2000-01-01

Dabartinė Eksportas vertė Bulgarija yra 4,03 mlrd. BGN. Eksportas Bulgarija sumažėjo iki 4,03 mlrd. BGN 2026-08-01, po to, kai tai buvo 4,06 mlrd. BGN 2026-07-01. Nuo 2000-01-01 iki 2026-08-01, vidutinis BVP Bulgarija buvo 2,86 mlrd. BGN. Visų laikų aukščiausia vertė buvo pasiekta 2019-10-01 su 5,50 mlrd. BGN, o žemiausia vertė buvo užfiksuota 2000-01-01 su 607,60 mln. BGN.

Šaltinis: National Statistical Institute, Bulgaria

Eksportas Bulgarija regione 2026-08-01 dienos akcijų kaina sumažėjo nuo 4,06 mlrd. BGN 2026-07-01 dieną iki 4,03 mlrd. BGN. Vidutinė Eksportas Bulgarija buvo 2,86 mlrd. BGN nuo 2000-01-01 iki 2026-08-01, pasiekė aukščiausią lygį – 5,50 mlrd. BGN 2019-10-01 dieną ir rekordiškai žemą lygį – 607,60 mln. BGN 2000-01-01 dieną.

Eksportas

Eksportas

  • Max

Eksportai
Data
Eksportai
2026-01-01
3,44 mlrd. BGN
2026-02-01
3,59 mlrd. BGN
2026-03-01
4,13 mlrd. BGN
2026-04-01
3,99 mlrd. BGN
2026-05-01
3,76 mlrd. BGN
2026-06-01
4,17 mlrd. BGN
2026-07-01
4,06 mlrd. BGN
2026-08-01
4,03 mlrd. BGN

Gaukite šiuos duomenis per Eulerpool API

100 000 užklausų/mėn. nemokamai · be kortelės

Eksportas Istorija

Eksportas — Istorija
DataVertė
4,03 mlrd. BGN
4,06 mlrd. BGN
4,17 mlrd. BGN
3,76 mlrd. BGN
3,99 mlrd. BGN
4,13 mlrd. BGN
3,59 mlrd. BGN
3,44 mlrd. BGN
3,45 mlrd. BGN
3,59 mlrd. BGN
...

Panašūs makroekonominiai rodikliai Eksportas

Eksportas

Bulgarija daugiausia eksportuoja kurą, gaminius (drabužius, avalynę), mašinas ir transporto įrangą bei chemikalus. Pagrindinės Bulgarijos eksporto partnerės yra Vokietija, Turkija, Italija, Graikija ir Rumunija.

Kas yra Eksportas

Eksportas yra sudėtinga ir labai svarbi makroekonomikos dalis, sudaranti sąlygas šalies ekonominei plėtrai ir stiprinimui. Eksporto veikla neapsiriboja tiktai prekių ir paslaugų pardavimu kitiems šalims; tai apima ir technologijų, žinių, inovacijų bei kultūros sklaidą, kurios gali padaryti reikšmingą poveikį šalies tarptautinei reputacijai ir ekonominei gerovei. Dėl savo integralumo su kitomis ekonomikos sudedamosiomis dalimis, eksportas daro tiesioginę įtaką darbo rinkai, BVP (bendrasis vidaus produktas), valiutų kursams ir kitoms makroekonominėms rodikliams. Lietuva, esanti geografiškai patogioje padėtyje ir būdama Europos Sąjungos nare, turi puikias galimybes plėtoti eksporto veiklą. Lietuvos eksporto struktūra yra gana diversifikuota, apimanti tiek žemės ūkio produktus, tiek pramonės prekes, kaip pavyzdžiui, chemijos pramonės produktai, maisto produktai, mediena ir medžio gaminiai, tekstilės gaminiai, elektros įranga ir įvairios technologijos. Paslaugų eksportas taip pat užima svarbią vietą, ypač informacinių technologijų, finansinių paslaugų ir logistikos srityse. Eksportu pasirenkamos šalys yra svarbus veiksnys, lemiantis eksporto srautų dydį ir kryptį. Tradiciškai Lietuvos pagrindinės eksporto rinkos yra Europos Sąjungos šalys, ypač Vokietija, Lenkija ir Latvija. Lietuvos verslininkai taip pat vis dažniau žvelgia į tolimesnes rinkas, kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, Kinija ir Japonija, siekdami diversifikuoti eksporto srautus ir sumažinti priklausomybę nuo bendrijos rinkos. Eksporto politikos formavimas yra vienas iš valstybės pagrindinių uždavinių, kuriuo siekiama didinti eksporto potencialą ir užtikrinti jo tvarumą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos atitinkamos institucijos reguliariai rengia ir įgyvendina įvairias eksporto skatinimo programas, skatindamos inovacijas, eksportuotojų švietimą ir rinkos analizę. Be to, labai svarbi yra eksporto rizikos valdymo strategija, kuri padeda apsaugoti eksportuojančias įmones nuo galimų ekonominių svyravimų ir tarptautinių krizių. Kalbant apie eksporto poveikį Lietuvos ekonomikai, reikia pažymėti, kad eksportas yra esminė BVP sudedamoji dalis. Eksportas generuoja pajamas, kurios gali būti naudojamos vidaus investicijoms ir gyvenimo kokybės gerinimui. Be to, eksportas prisideda prie darbo vietų kūrimo, nes įmonės, eksportuojančios savo produkciją, dažnai plečiasi ir didina savo produkcijos apimtis, taip sukurdamos naujas darbo vietas. Tai padeda sumažinti nedarbo lygį ir padidina gyventojų perkamąją galią. Valiutų kursų svyravimai taip pat turi didelę įtaką eksporto veiklai. Lietuviškos prekės ar paslaugos tampa konkurencingesnės pasaulinėje rinkoje, kai nacionalinės valiutos kursas mažėja, taip skatindamas jų paklausą. Ir atvirkščiai, stipri nacionalinė valiuta gali apsunkinti Lietuvos prekių ir paslaugų pardavimą užsienio rinkose. Todėl eksporto įmonės privalo atidžiai stebėti valiutų kursus ir, esant poreikiui, naudoti finansines priemones apsidraudimui nuo kursų svyravimų. Naujos technologijos ir inovacijos taip pat žaidžia svarbų vaidmenį eksporto veikloje. Skaitmeninė transformacija, automatizavimas ir modernios gamybos technologijos leidžia Lietuvos įmonėms padidinti produktyvumą ir kokybę, taip užtikrinant konkurencingumą tarptautinėse rinkose. Inovacijos taip pat padeda kurti naujus produktus ir paslaugas, kurios gali patenkinti besikeičiančius vartotojų poreikius ir plėsti eksporto geografiją. Tiesa, eksportas turi ir savo iššūkių, tokių kaip tarptautinės prekybos taisyklių laikymasis, tarptautinių rinkų analitika ir adaptacija prie vietinės kultūros bei reguliavimo. Siekiant įveikti šiuos iššūkius, Lietuvos įmonės dažnai dirba su tarptautiniais partneriais, dalyvauja tarptautinėse prekybos parodose, konferencijose ir seminaruose, taip pat naudoja profesionalias konsultavimo paslaugas. Galiausiai, svarbu pažymėti ir tvarumo aspektą eksporto veikloje. Vis daugiau dėmesio skiriama ekologiškai tvarių sprendimų įgyvendinimui gamybos ir logistikos procesuose, kadangi pasaulinė rinka vis labiau reikalauja tvariai pagamintų produktų. Sertifikatai, kaip ISO, ir kiti kokybės bei aplinkosaugos standartai tampa privalomu atributu Lietuvos eksportuotojams, siekiantiems sėkmingai konkuruoti ant tarptautinės scenos. Apibendrinant, eksportas yra neatsiejama Lietuvos ekonomikos dalis, prisidedanti prie šalies ekonominio augimo ir gerovės. Eksporto įmonių veikla ne tik stiprina vidaus rinką, bet ir prisideda prie tarptautinio Lietuvos įvaizdžio gerinimo. Siekiant maksimizuoti eksporto teikiamą naudą, būtina nuolat stebėti ir analizuoti rinkos tendencijas, investuoti į inovacijas ir technologijas, taip pat naudoti įvairias rizikos valdymo priemones. Tokiu būdu eksportas gali tapti galingu įrankiu, skatinančiu šalies ekonominę plėtrą ir tvarų augimą.

Eksportas Bulgarija — FAQ

Koks dabartinis Eksportas Bulgarija?

Dabartinis Eksportas Bulgarija yra 4,03 mlrd. BGN (2026-08-01).

Kaip neseniai pasikeitė Eksportas Bulgarija?

Eksportas Bulgarija sumažėjo nuo 4,06 mlrd. BGN (2026-07-01) iki 4,03 mlrd. BGN (2026-08-01).

Koks istorinis Eksportas maksimumas Bulgarija?

Istorinis Eksportas maksimumas Bulgarija buvo 5,50 mlrd. BGN (2019-10-01).

Koks istorinis Eksportas minimumas Bulgarija?

Istorinis Eksportas minimumas Bulgarija buvo 607,60 mln. BGN (2000-01-01).

Koks istorinis Eksportas vidurkis Bulgarija?

Istorinis Eksportas vidurkis Bulgarija yra 2,86 mlrd. BGN nuo 2000-01-01 iki 2026-08-01.

Iš kur Eksportas duomenys Bulgarija?

Eksportas duomenys Bulgarija gaunami iš National Statistical Institute, Bulgaria ir skelbiami Eulerpool.

Daugiau įrankių ir analizių

Nemokami įrankiai ir rinkos duomenys iš Eulerpool.