Argentina Infliacijos rodiklis

Kursas

Akcijos kaina

33,5 %

Pokytis +/-

+0,3 %

Pokytis %

+0,90 %

Dabartinė Infliacijos rodiklis vertė Argentina yra 33,5 %. Infliacijos rodiklis Argentina padidėjo iki 33,5 % 2026-06-01, po to kai buvo 33,2 % 2026-05-01. Nuo 1944-01-01 iki 2026-06-01 vidutinis BVP Argentina buvo 187,62 %. Visų laikų aukščiausia vertė buvo pasiekta 1990-03-01 ir buvo 20 262,80 %, o žemiausia vertė užfiksuota 1954-02-01 ir buvo −7,00 %.

Šaltinis: Instituto Nacional de Estadística y Censos (INDEC)

The current value of Infliacijos rodiklis in Argentina is 33,5%. Infliacijos rodiklis in Argentina increased to 33,5% from 33,2%.Infliacijos rodiklis in Argentina averaged 187,62% from 1944-01-01 until 2026-06-01.The all-time high was 20 262,80% (1990-03-01)and the record low was −7,00% (1954-02-01).

Infliacijos rodiklis

Infliacijos rodiklis

  • Max

Inflacijos norma
Date
Inflacijos norma
2025-11-01
31,40 %
2025-12-01
31,50 %
2026-01-01
32,40 %
2026-02-01
33,20 %
2026-03-01
32,60 %
2026-04-01
32,40 %
2026-05-01
33,20 %
2026-06-01
33,50 %
Access this data via the Eulerpool API

Infliacijos rodiklis Istorija

Infliacijos rodiklis — Istorija
DataVertė
33,5 %
33,2 %
32,4 %
32,6 %
33,2 %
32,4 %
31,5 %
31,4 %
31,3 %
31,8 %
...

Panašūs makroekonominiai rodikliai Infliacijos rodiklis

Infliacijos rodiklis

Svarbiausios kategorijos VPI krepšelyje Didžiojo Buenos Airių rajone yra maisto produktai ir gėrimai (23 procentai bendrojo svorio), transportas (12 procentų) ir restoranai bei viešbučiai (11 procentų). Būstas ir komunalinės paslaugos (11 procentų); sveikata (9 procentai); drabužiai ir avalynė (9 procentai); laisvalaikis ir kultūra (8 procentai); namų ūkio priežiūra ir įranga (6 procentai); įvairios prekės ir paslaugos (4 procentai); alkoholiniai gėrimai ir tabakas (3 procentai); švietimas (3 procentai); bei ryšiai (3 procentai) už likusią dalį. VPI indeksas remiasi 100 punktų baze nuo 2016 metų gruodžio ir apima Buenos Airių didmiesčio teritoriją bei 24 jos rajonus.

Kas yra Infliacijos rodiklis

Infliacijos lygis yra vienas iš svarbiausių rodiklių makroekonomikoje, kuris turi tiesioginį poveikį tiek šalies ekonomikai, tiek jos gyventojų gyvenimo kokybei. Eulerpool - profesionali makroekonominių duomenų pateikimo svetainė, siekianti suteikti išsamią informaciją, reikalingą norint suprasti ir analizuoti infliacijos rodiklius. Šiame tekste aptarsime, kas yra infliacija, kaip ji matuojama, kokie veiksniai ją lemia, kokios būna jos pasekmės ir kaip su ja kovojama. Infliacija - tai bendras prekių ir paslaugų kainų lygio padidėjimas per tam tikrą laikotarpį. Šis rodiklis yra svarbus ekonomikos sveikatos indikatorius, nes jis atspindi perkamąją gyventojų galią. Infliacijos lygio augimas reiškia, kad už tą pačią pinigų sumą galima nusipirkti mažiau prekių ar paslaugų. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, infliacijos lygio matavimu rūpinasi nacionalinė statistikos tarnyba. Dažniausiai naudojamas infliacijos matavimo būdas - vartotojų kainų indeksas (VKI), kuris parodo vidutinį prekių ir paslaugų kainų pokytį per tam tikrą laikotarpį. Vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių infliaciją, yra paklausos ir pasiūlos dėsniai. Kai paklausa viršija pasiūlą, kainos kyla, kadangi prekės ir paslaugos tampa labiau geidžiamos. Kita vertus, kai pasiūla viršija paklausą, kainos mažėja. Šis balansas gali būti paveiktas daugelio veiksnių, tokių kaip ekonomikos augimas, gyventojų pajamų padidėjimas, palūkanų normos kaitos politika ir kt. Taip pat svarbus vaidmuo tenka gamybos sąnaudoms, tokios kaip žaliavų kainos, darbo užmokestis, energijos kainos. Jei šie veiksniai kyla, tai dažnai perkelia į vartotojų kainas. Svarbu paminėti, kad infliacijos lygio kitimą gali įtakoti ir pinigų politika. Centriniai bankai, tokie kaip Lietuvos bankas, reguliuoja pinigų pasiūlą ir palūkanų normas siekdami kontroliuoti infliaciją. Jei centrinis bankas pasirenka sumažinti palūkanų normas, skatinama vartojimo ir investicijų augimas, kas galėtų padidinti infliaciją. Kita vertus, didinant palūkanų normas, pinigų pasiūla mažėja, todėl infliacija gali būti mažinama. Hipotezės dėl infliacijos kilimo ar kritimo yra labai svarbios, nes infliacija gali turėti tiek teigiamą, tiek neigiamą poveikį ekonomikai. Viena vertus, šiek tiek padidėjęs infliacijos lygis gali skatinti ekonomikos augimą, nes tai lemia didesnį vartojimą ir investicijas. Kita vertus, pernelyg greitai kylanti infliacija gali iškraipyti kainų mechanizmą ir sukelti ekonominį nestabilumą. Vienas iš neigiamų infliacijos padarinių yra sumažėjusi perkamoji galia, kuri gali ypač neigiamai paveikti gyventojus su fiksuotomis pajamomis, tokius kaip pensininkai ar socialinių išmokų gavėjai. Infliacija taip pat gali sukelti nepageidaujamą "kainų ir atlyginimų spiralę," kai kylant kainoms darbuotojai reikalauja didesnių atlyginimų, o tai, savo ruožtu, dar labiau kelia kainas. Tai gali sukelti nuolatinį ir nepamatuotą infliacijos lygio didėjimą, destabilizuojantį ekonomiką. Taip pat dažnai infliacijos padidėjimas didina palūkanų normas, kas gali neigiamai paveikti verslo investicijas ir ekonomikos augimą. Norint kovoti su kenksminga infliacija, yra naudojamos įvairios priemonės. Viena svarbiausių - pinigų politika, kurią vykdo centrinis bankas. Palūkanų normų didinimas yra vienas efektyviausių būdų sumažinti infliaciją, nes tai mažina pinigų pasiūlą ir skatina taupymą bei mažina vartojimą bei investicijas. Fiskalinė politika taip pat gali turėti svarbų poveikį infliacijos kontrolei. Vyriausybės gali sumažinti viešąjį išlaidavimą arba padidinti mokesčius, taip mažindamos paklausą. Be ekonominių priemonių, svarbus vaidmuo tenka ir komunikacijai bei rinkos dalyvių lūkesčių formavimui. Jei centrinis bankas ar vyriausybė sugebės įtikinti rinką, kad infliacija bus sėkmingai kontroliuojama, tai gali sumažinti infliacijos lygio augimo tikimybę. Norint stebėti infliacijos lygį ir vykdyti efektyvią ekonominę politiką, labai svarbu turėti patikimą ir išsamią informaciją. Eulerpool - profesionali makroekonominių duomenų pateikimo platforma, teikianti tikslią ir naujausią informaciją apie infliacijos rodiklius tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse. Naudodamiesi mūsų pateikiamais duomenimis, galite giliau suprasti infliacijos dinamiką, analizuoti jos priežastis ir pasekmes bei priimti pagrįstus sprendimus tiek asmeniniame, tiek profesionaliame gyvenime. Apibendrinant, infliacijos lygis yra esminis makroekonominis rodiklis, turintis daugybę priežasčių ir pasekmių. Jo matavimas, supratimas ir valdymas yra svarbus tiek valdžios institucijoms, tiek verslui, tiek paprastiems piliečiams. Eulerpool svetainėje jūs rasite išsamią informaciją, kuri padės jums suprasti šio svarbaus ekonominio reiškinio dinamiką ir jo įtaką ekonomikai.

Infliacijos rodiklis Argentina — FAQ

What is the current Infliacijos rodiklis in Argentina?

The current Infliacijos rodiklis in Argentina is 33,5% as of 2026-06-01.

How has the Infliacijos rodiklis in Argentina changed recently?

The Infliacijos rodiklis in Argentina increased from 33,2% (2026-05-01) to 33,5% (2026-06-01).

What is the all-time high for Infliacijos rodiklis in Argentina?

The all-time high for Infliacijos rodiklis in Argentina was 20 262,80%, recorded on 1990-03-01.

What is the all-time low for Infliacijos rodiklis in Argentina?

The all-time low for Infliacijos rodiklis in Argentina was −7,00%, recorded on 1954-02-01.

What is the historical average of Infliacijos rodiklis in Argentina?

The historical average of Infliacijos rodiklis in Argentina is 187,62%, calculated over the period from 1944-01-01 to 2026-06-01.

Where does the Infliacijos rodiklis data for Argentina come from?

The Infliacijos rodiklis data for Argentina is sourced from Instituto Nacional de Estadística y Censos (INDEC) and published on Eulerpool.

Daugiau įrankių ir analizių

Nemokami įrankiai ir rinkos duomenys iš Eulerpool.