Importas Švedija

Naujausias Importas rodiklis Švedija

Akcijos kaina

171,8 mlrd. SEK

Pokytis +/-

+12,4 mlrd. SEK

Pokytis %

+7,78 %

Vidurkis

50,21 mlrd. SEK

Istorinis maksimumas

193,20 mlrd. SEK

2026-04-01

Istorinis minimumas

1,02 mlrd. SEK

1960-07-01

Dabartinė Importas vertė Švedija yra 171,8 mlrd. SEK. Importas Švedija padidėjo iki 171,8 mlrd. SEK 2026-08-01, po to kai buvo 159,4 mlrd. SEK 2026-07-01. Nuo 1960-01-01 iki 2026-08-01 vidutinis BVP Švedija buvo 50,21 mlrd. SEK. Visų laikų aukščiausia vertė buvo pasiekta 2026-04-01 su 193,20 mlrd. SEK, o žemiausia vertė buvo užfiksuota 1960-07-01 su 1,02 mlrd. SEK.

Šaltinis: Statistics Sweden

Importas Švedija regione 2026-08-01 dienos akcijų kaina pakilo nuo 159,4 mlrd. SEK 2026-07-01 dieną iki 171,8 mlrd. SEK. Vidutinė Importas Švedija buvo 50,21 mlrd. SEK nuo 1960-01-01 iki 2026-08-01, pasiekė aukščiausią lygį – 193,20 mlrd. SEK 2026-04-01 dieną ir rekordiškai žemą lygį – 1,02 mlrd. SEK 1960-07-01 dieną.

Importas

Importas

  • Max

Importas
Data
Importas
2026-01-01
155,20 mlrd. SEK
2026-02-01
163,00 mlrd. SEK
2026-03-01
189,50 mlrd. SEK
2026-04-01
193,20 mlrd. SEK
2026-05-01
180,00 mlrd. SEK
2026-06-01
192,70 mlrd. SEK
2026-07-01
159,40 mlrd. SEK
2026-08-01
171,80 mlrd. SEK
Gaukite šiuos duomenis per Eulerpool API

Importas Istorija

Importas — Istorija
DataVertė
171,8 mlrd. SEK
159,4 mlrd. SEK
192,7 mlrd. SEK
180 mlrd. SEK
193,2 mlrd. SEK
189,5 mlrd. SEK
163 mlrd. SEK
155,2 mlrd. SEK
159,1 mlrd. SEK
169,7 mlrd. SEK
...

Panašūs makroekonominiai rodikliai Importas

Importas

Švedija daugiausia importuoja mašinas, naftą ir naftos produktus, chemikalus, motorines transporto priemones, geležį ir plieną, maisto produktus bei drabužius. Pagrindinės importo partnerės yra Europos Sąjungos šalys (Vokietija, Danija, Nyderlandai, Suomija), taip pat Norvegija ir Kinija.

Kas yra Importas

Importų reikšmė nacionalinėje ekonomikoje yra neišmatuojama. Eulerpool susitelkęs įsiskverbti į gilumines makroekonomikos matavimų duomenis ir suteikti vertingų įžvalgų apie kiekvieną šios sričių kampą, įskaitant importus. Importas apima prekių ir paslaugų srautus iš kitų šalių į Lietuvą. Tai yra viena iš esminių sudedamųjų dalių nacionalinių sąskaitų, turinčių įtakos visuotiniam šalies ekonominiam našumui ir augimui. Importų rodikliai yra labai svarbūs vertinant valstybės prekybos balansą. Kai importai viršija eksportus, tai reiškia, kad daugiau prekių ir paslaugų yra perkama iš užsienio rinkų nei parduodama į jas, tai sukelia prekybos deficitą. Priešingai, eksportų perteklius virš importų rodo teigiamą prekybos balansą, vadinamąjį prekybos perviršį. Importų ir eksportų būklė negali būti nagrinėjama atskirai, nes šie du rodikliai yra glaudžiai susiję ir tiesiogiai veikia ekonominį klimatą. Naudojant Eulerpool platformą, verslininkai, ekonomistai ir kiti suinteresuotieji gali rasti išsamius importo duomenis, kurie padeda atlikti išsamias makroekonomines analizes. Tai leidžia detaliai išnagrinėti, kokios šalys yra pagrindiniai Lietuvos prekybos partneriai, kokie produktai yra dažniausiai importuojami, ir kokios tendencijos vyrauja pasaulinėje prekyboje. Tokia informacija yra vertinga tiek valdžios institucijoms, tiek verslo įmonėms, sprendžiančioms strategines investicijų, išteklių paskirstymo ir tiekimo grandinės strategijas. Svarbu paminėti, kad importai turi dvigubą poveikį šalies ekonomikai. Viena vertus, jie gali sustiprinti vietinį pasiūlą ir padidinti produktų bei paslaugų įvairovę, kuri ne visada gali būti teikiama vietos rinkos sąlygomis. Kita vertus, jie gali sukelti nepageidaujamą konkurenciją vietos gamintojams, ypač kai yra kalbama apie mažų ir vidutinių įmonių sektorių. Ekonominė teoria aiškina, kad vartotojai dažnai gauna naudos iš konkurencijos, nes tai lemia mažesnes kainas ir didesnį pasirinkimą. Be to, importų analizė padeda vertinti valiutų kursų poveikį. Pavyzdžiui, kai stiprėja Lietuvos litas arba euras (naujoje valiutų tvarkoje po 2015 metų), importai tampa pigesni, nes už tą pačią pinigų sumą galima nupirkti daugiau užsienio prekių ir paslaugų. Tokia situacija pavartotojui yra naudinga, tačiau vietos gamintojams - priešingai. Valiutų kursai taip pat tiesiogiai veikia investicijų srautus ir kapitalo judėjimą, augant importų ir eksportų svarbai visos šalies makroekonomikoje. Kalbant apie šakinius sektorius, kai kurios pramonės šakos labiau nei kitos priklauso nuo importuojamų žaliavų ir pusgaminių. Pvz., gamybinės pramonės įmonės gali priklausyti nuo importuojamų medžiagų ar komponentų, kurie yra būtini jų produktų gamybai. Panašiai, didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriai gali priklausyti nuo importuotų prekių, kad pasiūlytų įvairų asortimentą galutiniam vartotojui. Taigi, importuotos prekės ir paslaugos gali būti esminės visose ekonomikose srityse. Siekiant subalansuoti importo ir nacionalinio gamybos interesus, valstybės dažnai naudoja tarifinius ir netarifinius barjerus, pavyzdžiui, muitus, kvotas ir reguliacijas. Tokios priemonės gali padėti apsaugoti vietos pramonę nuo užsienio konkurencijos ir skatinti nacionalinę gamybą. Tačiau tokie protekcionizmo metodai gali sukelti ir neigiamą poveikį, pavyzdžiui, prekių ir paslaugų kainų padidėjimą vidaus rinkoje. Eulerpool platformoje pateikiami patikimi ir naujausi importų rodikliai leidžia suprasti ne tik prekybos dinamiką, bet ir įvairius ekonominius faktorius, kurie įtakoja šiuos rodiklius. Tai yra esminė priemonė, norint atlikti išsamią makroekonominę analizę ir teigiamai įtakoti sprendimus tiek mikroekonominiu, tiek makroekonominiu lygiu. Ekonomistai gali stebėti įvairius laikotarpių duomenis, identifikuoti ilgalaikes tendencijas ir padaryti prognozes ateičiai. Apskritai, importų ir jų poveikis yra sudėtingas ir daugiaplanis klausimas, kurį būtina nagrinėti iš visų įmanomų perspektyvų. Tik turint išsamius ir patikimus duomenis, esančius Eulerpool platformoje, galima tiksliai vertinti ir prognozuoti Lietuvos ekonomikos vystymąsi prekybos kontekste. Visi šie aspektai daro mūsų platformą nepakeičiamu įrankiu ekonomistams, verslininkams ir investuotojams, norintiems priimti informuotus ir pagrįstus sprendimus. Taigi, Eulerpool suteikia ne tik skaičius, bet ir kontekstą. Mūsų misija - suteikti kuo daugiau naudingos informacijos, kuri padėtų vartotojams suvokti ir įvertinti importų svarbą ir poveikį Lietuvos ekonomikai. Supratimas apie importų dinamiką padeda formuoti strategijas, kurios prisideda prie tvaraus šalies ekonomikos augimo ir stabilumo.

Importas Švedija — FAQ

Koks dabartinis Importas Švedija?

Dabartinis Importas Švedija yra 171,8 mlrd. SEK (2026-08-01).

Kaip neseniai pasikeitė Importas Švedija?

Importas Švedija išaugo nuo 159,4 mlrd. SEK (2026-07-01) iki 171,8 mlrd. SEK (2026-08-01).

Koks istorinis Importas maksimumas Švedija?

Istorinis Importas maksimumas Švedija buvo 193,20 mlrd. SEK (2026-04-01).

Koks istorinis Importas minimumas Švedija?

Istorinis Importas minimumas Švedija buvo 1,02 mlrd. SEK (1960-07-01).

Koks istorinis Importas vidurkis Švedija?

Istorinis Importas vidurkis Švedija yra 50,21 mlrd. SEK nuo 1960-01-01 iki 2026-08-01.

Iš kur Importas duomenys Švedija?

Importas duomenys Švedija gaunami iš Statistics Sweden ir skelbiami Eulerpool.

Daugiau įrankių ir analizių

Nemokami įrankiai ir rinkos duomenys iš Eulerpool.