Islandija Prekybos balansas
Kursas
Dabartinė Prekybos balansas vertė Islandija yra 20,697 mlrd. ISK. Prekybos balansas Islandija padidėjo iki 20,697 mlrd. ISK 2019-01-01, po to kai buvo 4,602 mlrd. ISK 2015-03-01. Nuo 1960-01-01 iki 2026-01-01, vidutinis BVP Islandija buvo −4,20 mlrd. ISK. Visų laikų aukščiausia vertė buvo pasiekta 2008-12-01 su 21,09 mlrd. ISK, o žemiausia vertė buvo užfiksuota 2025-05-01 su −63,12 mlrd. ISK.
macro_seo_summary_intro macro_seo_summary_upmacro_seo_summary_avgmacro_seo_summary_highmacro_seo_summary_low
Prekybos balansas
Prekybos balansas
Max
Prekybos balansas Istorija
| Data | Vertė |
|---|---|
| 20,697 mlrd. ISK | |
| 4,602 mlrd. ISK | |
| 3,562 mlrd. ISK | |
| 505,9 mln. ISK | |
| 2,32 mlrd. ISK | |
| 8,361 mlrd. ISK | |
| 12,4 mln. ISK | |
| 1,736 mlrd. ISK | |
| 4,583 mlrd. ISK | |
| 7,931 mlrd. ISK |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Prekybos balansas
Apyvartos balansas prie BVP
Kasmetinis
Aukso atsargos
Ketvirtis
Eksportai
Mėnesinis
Importas
Mėnesinis
Kapitalo srautai
Ketvirtis
Pasiūlymo sąskaita
Ketvirtis
Pervedimai
Ketvirtis
Terorizmo indeksas
Kasmetinis
Turistų atvykimai
Mėnesinis
Užsienio skolos
Ketvirtis
Užsienio tiesioginės investicijos
Ketvirtis
Prekybos balansas
Islandijos prekybos deficitas 2021 metais išaugo iki 231,8 mlrd. ISK palyginti su 145,3 mlrd. ISK 2020 metais. Bendra prekių eksporto vertė padidėjo 21,8% ir siekė 136,2 mlrd. ISK. Didžiausią dalį eksportuotų pramonės produktų sudarė aliuminis ir aliuminio produktai, kurie sudarė 37,3% viso eksporto. Jūrų produktai prisidėjo prie 38,8% viso eksporto, o jų vertė buvo 7,4% didesnė nei 2020 metais. Šviežia žuvis ir šaldyti žuvies filė sudarė didžiausią dalį jūrų produktų. Didžiausios eksporto šalys buvo Nyderlandai, Ispanija ir Jungtinė Karalystė, tačiau 68,8% viso eksporto buvo nukreipta į EEE šalis. Tuo tarpu importas padidėjo sparčiau - 28,9% iki 222,8 mlrd. ISK. Pagrindinis padidėjimas buvo susijęs su transporto įranga ir kapitalo prekėmis. Didžiausios importo kategorijos buvo pramoninės reikmenys (28,8%) ir kapitalo prekės (22,2%). Didžiausios importo šalys buvo Norvegija, Kinija ir Vokietija. Daugiau nei 58% visos importo vertės buvo iš EEE šalių.
Kas yra Prekybos balansas
**Prekybos balansas Lietuvoje: Mokslinė ir praktinė analizė** Prekybos balansas (angl. balance of trade) yra vienas pagrindinių makroekonominių rodiklių, leidžiantis vertinti šalies ekonomikos sveikatą ir jos prekybinius santykius su išoriniu pasauliu. Eulerpool komanda stengiasi pateikti išsamią ir patikimą informaciją apie šį rodiklį, siekdama padėti vartotojams suprasti jo reikšmę ir poveikį šalies ekonomikai. Prekybos balansas apima visų prekių ir paslaugų eksportą ir importą per tam tikrą laikotarpį. Jei eksportas viršija importą, šalies prekybos balansas yra teigiamas (prekybos perteklius), o jei importas viršija eksportą, tuomet balansas yra neigiamas (prekybos deficitas). Lietuvos atveju šis rodiklis ypatingai svarbus, nes šalis priklauso nuo tarptautinės prekybos ir yra mažai žaliavų turinti ekonomika. Vienas iš esminių prekybos balanso aspektų yra eksporto ir importo struktūra. Lietuva eksportuoja daugybę prekių ir paslaugų, įskaitant žemės ūkio produktus, transporto priemones, mašinas ir įrangą, taip pat IT ir finansines paslaugas. Tuo tarpu importuojame daug energetikinių išteklių, žaliavų, mašinų ir įrangos bei vartojimo prekių. Šios struktūros pokyčiai gali turėti reikšmingą poveikį bendrajam šalies prekybos balansui. Prekybos balanso analizė taip pat priklauso nuo geopolitinių ir ekonominių sąlygų. Pavyzdžiui, Lietuvos narystė Europos Sąjungoje atvėrė rinkas ir padidino eksporto galimybes, ypač į kitas ES šalis. Tačiau tuo pačiu metu ji susiduria su konkurencijos iššūkiais ir reguliavimo reikalavimais. Dėl geopolitinės padėties Lietuva taip pat linkusi sudaryti svarbius prekybinius ryšius su kaimyninėmis šalimis, tokiomis kaip Latvija, Lenkija, Vokietija ir Rusija. Ekonominė ciklopadinių sąlygų analizė gali paskelbti naują šviesą prekybos balanso dinamikai. Kai ekonomika auga, paprastai didėja importas, nes įmonės ir vartotojai turi daugiau lėšų pirkti užsienio prekes. Priešingai, ekonominio nuosmukio metu importas gali mažėti dėl mažesnės paklausos, o eksportas gali augti, jei vietinės prekės tampa konkurencingesnės kainos požiūriu dėl silpnėjančios vietinės valiutos. Dar vienas svarbus veiksnys yra valiutos kursas. Lito atsisakymas ir euro įvedimas turėjo reikšmingą poveikį Lietuvos prekybai. Nors euras pritraukė daugiau stabilumo ir patikimumo, jis taip pat sumažino valiutos devalvavimo galimybę eksporto konkurencingumui didinti. Be to, euro kursas tiesiogiai veikia šalies prekybos sąlygas su ne euro zonos šalimis. Inovacijos ir technologijų pažanga taip pat turėjo įtakos prekybos balanso struktūrai ir dinamikai. Pavyzdžiui, IT sektoriaus plėtra ir startuolių augimas Lietuvoje suteikė naujų eksporto galimybių. Tačiau priklausomybė nuo aukštųjų technologijų importo gali padidinti prekybos deficitą, jei šalies įmonės negali konkuruoti su užsienio tiekėjais. Nacionalinė politika taip pat vaidina svarbų vaidmenį formuojant prekybos balansą. Pramonės, inovacijų ir eksporto skatinimo politika gali sustiprinti šalies eksporto potencialą, tuo tarpu prekybos barjerų mažinimas ir ryšių su kitomis šalimis stiprinimas gali atverti naujas rinkas ir sumažinti priklausomybę nuo tam tikrų tiekėjų ir prekių grupių. Prekybos balanso pokyčiai turi ilgalaikį poveikį ne tik vietinei ekonomikai, bet ir visose makroekonominėse srityse. Daugiau eksporto gali paskatinti gamybos, darbo vietų kūrimą ir BVP augimą, tuo tarpu didelis importas gali sukelti užsienio skolos augimą ir sukelti infliacijos riziką. Balanso disbalansai gali taip pat atspindėti struktūrines ekonomikos problemas, kurias būtina spręsti nacionaliniu ir tarptautiniu lygiais. Kadangi prekybos balansas yra kompleksinis ir daugybės veiksnių veikiamas indikatorius, Eulerpool komanda stengiasi pateikti vartotojams kuo išsamesnę ir tikslesnę informaciją. Lietuvai svarbus ne tik bendras eksporto ir importo santykis, bet ir detalizuoti sektoriai, regionai ir rinkos, kuriose šalis veikia. Supratimas apie šias sritys padeda priimti informuotus sprendimus ne tik vyriausybei, bet ir verslo subjektams bei investuotojams. Be to, Eulerpool struktūrizuota informacija ir analizė leidžia stebėti dinamika ir numatyti galimus pokyčius. Tai itin svarbu globalizuotoje ekonomikoje, kurioje sąveikauja daugybė faktorių ir veiksnių, besikeičiančių realiu laiku. Prekybos balanso stebėjimas padeda identifikuoti galimas grėsmes ir galimybes, tokiu būdu stiprinant ekonomikos atsparumą ir konkurencingumą. Galų gale, prekybos balansas nėra tik skaičių rinkinys – tai platesnės ekonominės, politinės ir socialinės sąveikos atspindys. Todėl gilios ir išsamios prekybos balanso analizės yra būtinos norint geriau suprasti šalies ekonomikos būklę ir jos ateities perspektyvas. Eulerpool užtikrins, kad Jūs visuomet turėtumėte prieigą prie naujausios ir patikimos informacijos, padedančios Jums orientuotis šioje sudėtingoje ir dinaminėje srityje.
Prekybos balansas Islandija — FAQ
What is the current Prekybos balansas in Islandija?
The current Prekybos balansas in Islandija is 20,697 mlrd.ISK as of 2019-01-01.
How has the Prekybos balansas in Islandija changed recently?
The Prekybos balansas in Islandija increased from 4,602 mlrd.ISK (2015-03-01) to 20,697 mlrd.ISK (2019-01-01).
What is the all-time high for Prekybos balansas in Islandija?
The all-time high for Prekybos balansas in Islandija was 21,09 mlrd.ISK, recorded on 2008-12-01.
What is the all-time low for Prekybos balansas in Islandija?
The all-time low for Prekybos balansas in Islandija was −63,12 mlrd.ISK, recorded on 2025-05-01.
What is the historical average of Prekybos balansas in Islandija?
The historical average of Prekybos balansas in Islandija is −4,20 mlrd.ISK, calculated over the period from 1960-01-01 to 2026-01-01.
Where does the Prekybos balansas data for Islandija come from?
The Prekybos balansas data for Islandija is sourced from Statistics Iceland and published on Eulerpool.