Legendiniai investuotojai pasirenka Eulerpool.

Analyse
Profilis
Stratos Akcija

Stratos

STOS

Akcijos kaina

0,04
Šiandien +/-
+0
Šiandien %
+0 %

Stratos Whitepaper

  • Paprasta

  • Išplėstinis

  • Experte

Börse Marktpaar Preis +2% Tiefe -2% Tiefe Volumen (24H) Volumen % Typ Liquiditätsbewertung Aktualität
GateSTOS/USDT0,1197,05438,0278 584,260,00cex117,002025-07-09 06:23
MEXCSTOS/USDT0,1121,85192,9857 482,450,00cex106,002025-07-09 06:18
AscendEXSTOS/USDT0,11213,3516,7751 797,220,00cex102,002025-07-09 06:18
LATOKENSTOS/USDT0,11009 130,810,01cex1,002025-07-09 06:18
BVOXSTOS/USDT0,11400,632 058,457 042,960,00cex1,002025-07-09 06:18
PoloniexSTOS/USDT0,130000cex1,002025-07-09 06:23
Gate.ioSTOS/ETH0,160000cex1,002025-04-08 06:32
1

Stratos FAQ

{ "q": "about", "a": "Stratos yra naujos kartos decentralizuotas duomenų tinklelis, kuris užtikrina skalėjamą, patikimą, savibalansuojantį saugyklų, duomenų bazių ir skaičiavimo tinklą. Stratos sukurtas siekiant išplėsti blokų grandinės proceso pajėgumus, išlaikant decentralizuotos paskirstytos protokolo privalumus, įskaitant pasitikėjimo nebuvimą, atsekamumą, patikrinamumą, privatumą ir kt.\n\nStratos geriausiai pasirengęs palaikyti duomenų saugojimą ir jų įsisavinimą kūrėjams bei vartotojams sparčiai augančioje skaitmeninėje ekonomikoje. Stratos siekia palengvinti decentralizuotų duomenų įsisavinimą blokų grandinės pramonei ir Web 3.0.", "rank": "0" }

Kas yra Stratos?

Stratos (STOS) pasirodo kaip naujoviškas decentralizuotas tinklas, sukurtas siekiant pertvarkyti duomenų saugojimo, skaičiavimo ir duomenų bazių sprendimus decentralizuotoms programoms. Skirtingai nei tradicinės centralizuotos sistemos, Stratos siūlo plečiamą, patikimą ir savaime subalansuotą infrastruktūrą, pritaikytą Web3, DeFi ir blokų grandinės įmonėms. Šis decentralizuotas duomenų tinklas užtikrina, kad duomenų saugojimo ir skaičiavimo procesai išliktų nepasitikintys, atsekami, patikrinami ir privatūs. Pagrindinis Stratos tikslas yra pagerinti blokų grandinės ekosistemą, suteikiant tvirtą pagrindą kūrėjams ir vartotojams. Jo architektūra palaiko be trukdžių blokų grandinės procesų plėtrą, išlaikant decentralizuotus išskirstytų protokolų privalumus. Tai daro jį idealiu sprendimu sparčiai augantiems skaitmeninės ekonomikos poreikiams tenkinti. Stratos ekosistema skatina įvairių suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą ir inovacijas, sukurdama gyvybingą bendruomenę, skirtą decentralizuotų technologijų tobulinimui. Siūlydama visapusišką paslaugų spektrą, įskaitant saugojimą, skaičiavimus ir duomenų bazių valdymą, Stratos save pozicionuoja kaip pagrindinį veikėją, palengvinantį decentralizuotų duomenų sprendimų priėmimą. Be to, Stratos yra sukurta būti savaime subalansuojama, užtikrinant efektyvų išteklių paskirstymą ir valdymą visame tinkle. Ši funkcija ypač naudinga kūrėjams, siekiantiems kurti plečiamas ir patikimas decentralizuotas programas be sudėtingos infrastruktūros valdymo. Be techninių galimybių, Stratos taip pat pabrėžia bendruomenės ir bendradarbiavimo svarbą. Tinklas skatina kūrėjų, vartotojų ir kitų suinteresuotųjų šalių dalyvavimą, sukuriant aplinką, kurioje inovacijos gali klestėti. Šis bendradarbiavimo požiūris ne tik skatina naujų technologijų kūrimą, bet ir užtikrina, kad tinklas išliktų atsparus ir prisitaikantis prie kintančių blokų grandinės pramonės poreikių.

Kokios yra realaus pasaulio Stratos taikymo galimybės?

Stratos (STOS) yra naujos kartos decentralizuotas duomenų tinklas, sukurtas tam, kad užtikrintų mastelio, patikimumo ir savibalanso saugojimo, duomenų bazių ir skaičiavimo tinklus. Jo tikslas - padidinti blokų grandinės apdorojimo pajėgumus, išlaikant decentralizuoto protokolo pranašumus, tokius kaip pasitikėjimo nebuvimas, atsekamumas, patikrinamumas ir privatumas. Viena iš pagrindinių Stratos realiųjų pritaikymo sričių yra decentralizuotas saugojimas. Tai leidžia vartotojams ir kūrėjams saugiai ir efektyviai laikyti duomenis, nepasitikint centralizuotais serveriais. Tai ypač naudinga pramonės šakoms, kurioms reikia didelio kiekio duomenų saugojimo, tokioms kaip žaidimai ir socialinės žiniasklaidos, kur duomenų vientisumas ir prieinamumas yra itin svarbūs. Be saugojimo, Stratos siūlo decentralizuotas skaičiavimo galimybes. Tai reiškia, kad skaičiavimo užduotys gali būti paskirstytos tarp tinklo mazgų, padidinant apdorojimo galią ir efektyvumą. Tai naudinga dirbtinio intelekto (AI) ir kitoms didelio skaičiavimo užduotims, kur decentralizuotas skaičiavimas gali suteikti patikimesnių ir labiau plėsiamų sprendimų. Stratos taip pat palaiko decentralizuotas duomenų bazes, kurios gali būti naudojamos didelių duomenų rinkinių valdymui ir užklausoms tvarkyti aplinkoje be pasitikėjimo. Tai ypač privalumas decentralizuotoje finansų (DeFi) srityje, kur duomenų vientisumas ir saugumas yra labai svarbūs. Naudodamiesi Stratos pranašumais, DeFi platformos gali užtikrinti, kad jų duomenys būtų laikomi ir apdorojami decentralizuotai, mažinant vienintelio gedimo riziką. Be to, Stratos turi potencialių taikymų meno pasaulyje, ypač NFT (nepakeičiamųjų žetonų) saugojimui ir valdymui. Teikdamas decentralizuotą saugojimo sprendimą, Stratos užtikrina, kad skaitmeninis menas ir kiti NFT turtai būtų saugiai laikomi ir lengvai prieinami, išsaugant jų vertę ir autentiškumą. Stratos ekosistema taip pat skatina palaikančią bendruomenę, siūlanti galimybes bendradarbiavimui ir augimui. Šis bendruomenės pagrindu veikiantis požiūris skatina inovacijas ir naujų programų kūrimą, išplečiant Stratos panaudojimo galimybes įvairiuose sektoriuose. Stratos siekia, kad decentralizuotų duomenų pritaikymas blokų grandinės pramonei ir Web 3.0 taptų lengvesnis, pastatydamas save kaip svarbų žaidėją nuolat plečiasičioje skaitmeninėje ekonomikoje.

Kokie svarbūs įvykiai buvo susiję su Stratos?

Stratos, naujos kartos decentralizuotas duomenų tinklas, padarė reikšmingą pažangą blokų grandinės ir kriptovaliutų erdvėje. Sukurtas siekiant užtikrinti plečiamus, patikimus ir savarankiškai subalansuotus saugojimo, duomenų bazių ir skaičiavimo tinklus, Stratos (STOS) siekia padidinti blokų grandinės apdorojimo pajėgumus, išlaikant decentralizuotus patikimumo, atsekamumo, patikrinamumo ir privatumo principus. Vienas iš svarbiausių momentų Stratos istorijoje buvo jų decentralizuoto duomenų tinklo paleidimas. Šis įvykis žymėjo svarbų etapą, suteikdamas platformai tvirtą infrastruktūrą duomenų saugojimui ir valdymui. Decentralizuotas duomenų tinklas yra kertinis Stratos vizijos akmuo, siūlantis plečiamą sprendimą, palaikantį skaitmeninės ekonomikos augančius poreikius. Po šios inovacijos Stratos išleido išsamią dokumentaciją ir priemones kūrėjams. Ši iniciatyva siekė skatinti jų technologijos priėmimą, pateikiant detalias gaires ir pagalbos medžiagą. Šių išteklių prieinamumas buvo svarbus padedant kūrėjams integruoti Stratos decentralizuotus sprendimus į jų projektus, taip plečiant platformos pasiekiamumą ir naudingumą. Kitas svarbus žingsnis buvo jų decentralizuotų saugojimo ir blokų grandinės tinklų sukūrimas. Šie tinklai yra sukurti siekiant užtikrinti saugų ir efektyvų duomenų saugojimą ir valdymą, pasinaudojant decentralizuotu blokų grandinės technologijos pobūdžiu. Ypač decentralizuotas saugojimo tinklas buvo svarbus sprendžiant vieną iš svarbiausių iššūkių blokų grandinės pramonėje - plečiamą ir patikimą duomenų saugojimą. Praėjusiais metais Stratos pasiekė svarbų etapą paleidžiant savo pagrindinį tinklą. Šis įvykis pažymėjo perėjimą iš testavimo aplinkos į pilnai operacinį tinklą, leidžiantį vartotojams ir kūrėjams išnaudoti visas Stratos technologijos galimybes. Pagrindinio tinklo paleidimas buvo svarbus žingsnis demonstruojant platformos gyvybingumą ir pasirengimą plačiam priėmimui. Stratos taip pat sudarė strategines partnerystes su kitais blokų grandinės projektais. Šios bendradarbystės buvo esminės platformos galimybių stiprinimui ir jos ekosistemos plėtrai. Bendradarbiaudamas su kitais inovatyviais projektais, Stratos sugebėjo integruoti naujas funkcijas ir galimybes, tvirtindamas savo poziciją blokų grandinės erdvėje. Be to, Stratos sėkmingai įsteigė ankstyvos stadijos rizikos kapitalo fondą. Ši iniciatyva siekia palaikyti ir investuoti į perspektyvius blokų grandinės projektus, skatinančius inovacijas ir augimą pramonėje. Rizikos kapitalo fondas buvo strateginis žingsnis ne tik palaikant naujų technologijų plėtrą, bet ir kuriant sinergiją su naujais projektais, kurie gali pasinaudoti Stratos infrastruktūra. Stratos toliau daro pažangą kriptovaliutų erdvėje, su naujais vystymo ir partnerystės projektais, kurie pagerina jo pasiūlymus. Platformos įsipareigojimas užtikrinti plečiamus ir decentralizuotus sprendimus pozicionuoja ją kaip svarbų žaidėją blokų grandinės pramonėje, palaikantį duomenų saugojimo ir priėmimo poreikius kūrėjams ir vartotojams besikeičiančioje skaitmeninėje ekonomikoje.

Kas yra Stratos įkūrėjai?

Stratos (STOS) iškyla kaip naujos kartos decentralizuota Duomenų Tinklelis, sukurta teikti mastelį leidžiantį, patikimą ir patikslintą saugojimo, duomenų bazės ir skaičiavimo tinklą. Pagrindinis Stratos tikslas – padidinti blokų grandinės proceso talpą, išlaikant decentralizuotus požymius, tokius kaip nepasitikėjimas, sekamumas, patikrinamumas ir privatumas. Stratos įkūrėjai yra Bin Zhu ir Jin Zuo. Bin Zhu ir Jin Zuo atliko esminius vaidmenis kuriant ir vystant Stratos, panaudodami savo ekspertizę, kad sukurtų tvirtą platformą, palaikančią duomenų saugojimą ir pritaikymą kūrėjams ir naudotojams skaitmeninėje ekonomikoje.

Stratos investuotojai taip pat domisi šiomis kriptovaliutomis

Šis sąrašas pristato atidžiai atrinktą pasirinkimą kriptovaliutų, kurios gali būti įdomios investuotojams. Investuotojai, kurie investavo į Stratos, taip pat investavo į šias kriptovaliutas. Mes esame parengę savo kriptovaliutų analizes visoms Eulerpool'e išvardytoms kriptovaliutoms.

Kriptovaliutų pradžia ir kilimas

Kriptovaliutų istorija prasideda 2008 metais, kai asmuo arba grupė, pasivadinusi slapyvardžiu Satoshi Nakamoto, paskelbė baltojo popieriaus "Bitcoin: A Peer-to-Peer Electronic Cash System". Šis dokumentas sudarė pagrindą pirmajai kriptovaliutai, Bitcoinui. Bitcoinas naudojo decentralizuotą technologiją, žinomą kaip blokų grandinė (blockchain), kad įgalintų operacijas be centralizuotos autoriteto būtinybės.

2009 m. sausio mėnesį buvo paleistas Bitcoin tinklas, iškasus pradinį Genesis bloką. Pradžioje Bitcoin buvo daugiau eksperimentinis projektas nedidelei entuziastų grupei. Pirmasis žinomas komercinis pirkimas su Bitcoin įvyko 2010 m., kai kažkas išleido 10 000 Bitcoinų už du picos gabalėlius. Tuo metu vieno Bitcoin vertė buvo tik kelios cento dalys.

Kitų kriptovaliutų vystymasis

Po Bitcoin sėkmės netrukus atsirado kitos kriptovaliutos. Šios naujos skaitmeninės valiutos, dažnai vadinamos „Altcoins“, siekė įvairiais būdais naudoti ir tobulinti „blockchain“ technologiją. Kai kurie žinomiausi ankstyvieji Altcoins yra Litecoin (LTC), Ripple (XRP) ir Ethereum (ETH). Ethereum, kurį įkūrė Vitalik Buterin, ypač išsiskyrė iš Bitcoin, nes jis suteikė galimybę kurti išmaniąsias sutartis ir decentralizuotas aplikacijas (DApps).

Rinkos augimas ir nepastovumas

Kriptovaliutų rinka augo sparčiai, ir kartu su ja didėjo visuomenės dėmesys. Bitkoino ir kitų kriptovaliutų vertė patyrė ekstremalius svyravimus. Pasiekimai, pavyzdžiui, 2017 metų pabaiga, kai Bitkoino kaina beveik pasiekė 20 000 JAV dolerių, keitėsi su stipriais rinkos nuosmukiais. Ši volatilumas patraukė tiek investuotojus, tiek spekuliantus.

Reguliaciniai iššūkiai ir priėmimas

Kriptovaliutų populiarumui augant, pasaulio vyriausybės pradėjo nagrinėti, kaip reguliuoti šią naują turtinę klasę. Kai kurios šalys priėmė draugišką požiūrį ir skatino kripto technologijų vystymąsi, tuo tarpu kitos įvedė griežtas reguliavimo priemones arba visiškai uždraudė kriptovaliutas. Nepaisant šių iššūkių, kriptovaliutų priėmimas pagrindinėje rinkoje nuolat augo, įmonės ir finansų institucijos pradėjo jas adoptuoti.

Naujausi pokyčiai ir ateitis

Per pastaruosius metus tokių naujovių kaip DeFi (Decentralized Finance) ir NFTs (Non-Fungible Tokens) atsiradimas išplėtė galimybių spektrą, kurį siūlo „blockchain“ technologija. DeFi leidžia atlikti sudėtingas finansines operacijas be tradicinių finansinių institucijų, tuo tarpu NFTs leidžia tokenizuoti meno kūrinius ir kitus unikalius daiktus.

Kriptovaliutų ateitis išlieka įdomi ir neaiški. Klausimai apie mastelio didinimą, reguliavimą ir rinkos įsisavinimą tebėra neatsakyti. Nepaisant to, susidomėjimas kriptovaliutomis ir joms pagrįsta blokų grandinės technologija yra stipresnis nei bet kada, ir jų vaidmuo pasaulyje ekonomikoje tikėtinas toliau augti.

Kriptovaliutų investavimo privalumai

1. Aukštas pelningumo potencialas

Kriptovaliutos žinomos dėl savo didelių pelno galimybių. Investuotojai, kurie anksti įsitraukė į projektus tokie kaip Bitcoin ar Ethereum, gavo reikšmingų pelnų. Šie dideli grąžos rodikliai daro kriptovaliutas patraukliu investiciniu pasirinkimu riziką mėgstantiems investuotojams.

2. Nepriklausomybė nuo tradicinių finansų sistemų

Kriptovaliutos siūlo alternatyvą tradiciniam finansų sistemai. Jos nėra priklausomos nuo centrinio banko politikos, kas daro jas patraukliu apsisaugojimu nuo infliacijos ir ekonominio nestabilumo.

3. Inovacija ir technologinė plėtra

Investicijos į kriptovaliutas taip pat reiškia investicijas į naujas technologijas. „Blockchain“, technologija, stovinti už daugelio kriptovaliutų, turi potencialą revoliucionizuoti daugybę pramonės šakų, nuo finansinių paslaugų iki tiekimo grandinės valdymo.

4. Likvidumas

Kriptovaliutų rinkos veikia visą parą, o tai reiškia didelį likvidumą. Investuotojai gali bet kada pirkti ir parduoti savo turtą, kas, lyginant su tradicinėmis rinkomis, kurios turi darbo laiką, yra aiškus privalumas.

Investavimo į kriptovaliutas trūkumai

Didelė kintamumas

Kriptovaliutos yra žinomos dėl savo ekstremalios volatilumo. Kriptovaliutų vertė gali greitai ir neprognozuojamai kilti arba kristi, kas sudaro didelę riziką investuotojams.

2. Reguliavimo neapibrėžtumas

Kriptovaliutų reguliavimo kraštovaizdis vis dar formuojasi ir smarkiai skiriasi tarp šalių. Ši neapibrėžtis gali sukelti rizikas, ypač kai įvedami nauji įstatymai ir taisyklės.

3. Saugumo rizikos

Nors blokų grandinės technologija laikoma labai saugia, kriptovaliutų saugojimo ir keitimo procese kyla rizikų. Įsilaužimai ir sukčiavimas kriptovaliutų pasaulyje nėra reti, todėl reikalingos papildomos atsargumo priemonės.

4. Supratimo ir priėmimo stoka

Daug žmonių nepilnai supranta kriptovaliutas ir jų pagrindinę technologiją. Šis supratimo trūkumas gali lemti netinkamus investicinius sprendimus. Be to, kriptovaliutų kaip mokėjimo priemonės priėmimas vis dar ribotas.