Legendiniai investuotojai pasirenka Eulerpool.

Analyse
Profilis
Avalanche Akcija

Avalanche

AVAX

Akcijos kaina

30,57
Šiandien +/-
+0
Šiandien %
+0 %

Avalanche Whitepaper

  • Paprasta

  • Išplėstinis

  • Experte

Börse Marktpaar Preis +2% Tiefe -2% Tiefe Volumen (24H) Volumen % Typ Liquiditätsbewertung Aktualität
FutureX ProAVAX/USDT20,071 499,882 325,3360,13 mln.1,37cex1,002025-04-14 06:30
CoinPAVAX/USDT18,08874 017,94602 601,4440,67 mln.0,82cex73,002025-07-09 06:21
BitonExAVAX/USDT18,119,86 mln.14,25 mln.34,63 mln.3,45cex254,002025-07-09 06:21
BatonexAVAX/USDT18,111,44 mln.1,27 mln.33,87 mln.1,89cex120,002025-07-09 06:21
DOEXAVAX/USDT19,9156 687,8040 418,7932,87 mln.3,90cex12,002025-04-23 11:18
XEXAVAX/USDT21,73455 912,921,06 mln.26,39 mln.2,29cex211,002025-04-08 06:35
BinanceAVAX/USDT18,121,45 mln.1,68 mln.21,33 mln.0,18cex703,002025-07-09 06:23
BYEXAVAX/USDT18,121,35 mln.1,69 mln.15,96 mln.0,78cex135,002025-07-09 06:21
MillioneroAVAX/USDT22,141,34 mln.1,23 mln.13,01 mln.1,03cex351,002025-06-15 17:33
CoinWAVAX/USDT18,12274 433,91306 280,9412,81 mln.0,62cex555,002025-07-09 06:21
1
2
3
4
5
...
32

Avalanche FAQ

Kas yra Avalanche (AVAX)?

Avalanche yra pirmos grandies blokų grandinė, kuri veikia kaip platforma decentralizuotoms programoms ir tinkintiems blokų grandinės tinklams. Ji yra viena iš Ethereum konkurentų, siekianti išstumti Ethereum kaip populiariausią išmaniosioms sutartims skirtą blokų grandinę. Avalanche siekia tai pasiekti teikdama didesnį sandorių skaičių per sekundę – iki 6,500, nepakenkiant mastelio pritaikymui. Tai įmanoma dėl išskirtinės Avalanche architektūros. Avalanche tinklą sudaro trys atskiros blokų grandinės: X-Chain, C-Chain ir P-Chain. Kiekviena grandinė turi skirtingą paskirtį, kuri radikaliai skiriasi nuo Bitcoin ir Ethereum taikomo požiūrio, kai visi mazgai turi patvirtinti visus sandorius. Avalanche blokų grandinės netgi naudoja skirtingus konsensuso mechanizmus, atsižvelgiant į jų taikymą. Po pagrindinio tinklo paleidimo 2020 metais, Avalanche dirbo kuriant savo DApps ir DeFi ekosistemą. Įvairūs Ethereum pagrįsti projektai, tokie kaip SushiSwap ir TrueUSD, integravosi su Avalanche. Be to, platforma nuolat dirba siekdama pagerinti savo ekosistemos ir Ethereum tarpusavio operabilumą, kaip pavyzdžiui, kurdama tiltus.

Kas yra „Avalanche“ įkūrėjai?

Avalanche projektą inicijavo Ava Labs, kurį įkūrė Kornelio universiteto profesorius Eminas Gün Sirer kartu su Kornelio universiteto kompiuterių mokslo doktorantais Kevinu Sekniqi ir Maofan “Ted” Yin. Gün Sirer yra patyręs kriptografinės srities tyrėjas, suprojektavęs konceptualią tarpusavio ryšio virtualią valiutą šešeri metai prieš Bitcoin baltojo popieriaus pasirodymą. Jis taip pat dalyvavo Bitcoin mastelio sprendimų kūrime ir tyrimuse apie Ethereum iki garsiojo DAO įsilaužimo 2016 metais. Šių tyrimų dėka buvo sukurtas baltasis popierius, kuris tapo Ava Labs įsteigimo pagrindu 2018 metais. Projektas uždarė pradinį finansavimo raundą 2019 metų vasarį, į kurį įėjo tokie investuotojai kaip Polychain, Andreessen Horowitz ir Balaji Srinivasan. Avalanche baigė savo pirminį monetų pasiūlymą (ICO) 2020 metais per mažiau nei 24 valandas, per šį laikotarpį surinkdamas 42 milijonus dolerių.

Kas daro Avalanche unikaliu?

Avalanche siekia išspręsti blokų grandinės trilemą, kuri teigia, jog blokų grandinės negali pasiekti pakankamo decentralizacijos lygio masteliu. To pasekmė – aukšti sandorių mokesčiai, kaip dažnai nutinka Ethereum tinkle. Norėdamas išspręsti šią problemą, Avalanche sukūrė tris tarpusavyje suderinamas blokų grandines. * Mainų grandinė (X-Chain) naudojama gimtųjų AVAX žetonų ir kitų aktyvų kūrimui bei mainams. Panašiai kaip ERC-20 standartas Ethereum tinkle, šie žetonai laikosi standartizuotų taisyklių rinkinio. Naudojamas Avalanche sutarimo mechanizmas. * Kontraktų grandinė (C-Chain) talpina išmaniąsias sutartis ir decentralizuotas programas. Ji turi savo Avalanche virtualią mašiną, panašią į Ethereum virtualią mašiną, leidžiančią kūrėjams kopijuoti EVM suderinamas DApps. Naudojamas Snigo žmogaus sutarimo mechanizmas. * Platformos grandinė (P-Chain) koordinuoja tinklo tikrintojus, seka aktyvius porūšius ir leidžia kurti naujus porūšius. Porūšiai yra tikrintojų rinkiniai, tam tikra prasme panašūs į tikrintojų kartelį. Kiekvienas porūšis gali tikrinti keletą blokų grandinių, tačiau blokų grandinę gali tikrinti tik vienas porūšis. Taip pat naudojamas Snigo žmogaus sutarimo mechanizmas. Šis skaičiavimo užduočių pasidalijimas leidžia pasiekti didesnį pralaidumą neaukštinant decentralizacijos. Pavyzdžiui, privatūs blokų grandinės tinklai gali reikalauti, kad jų porūšio tikrintojai būtų pakankamai geografiškai decentralizuoti arba laikytųsi tam tikrų taisyklių. Sekant šią modulinę struktūrą, Avalanche pagerina savo tarpusavio veikimą su kitomis blokų grandinėmis, norinčiomis integruotis į Avalanche ekosistemą. Be to, du skirtingi sutarimo mechanizmai yra sukurti atsižvelgiant į kiekvienos blokų grandinės reikalavimus, dar labiau gerinant jų efektyvumą.

Sutarties grandinė (C-Chain)

Avalanche grandinė skirta decentralizuotai finansų sistemai, kaip pagrindinė grandinė, naudojama išmaniosioms sutartims ir DeFi programoms. Dauguma Avalanche decentralizuoto tinklo programų yra čia ir veikia su MetaMask. Šiuos tris tinklus saugo ir patvirtina Pagrindinis Tinklas, specialus poskyris. Visi individualūs poskyriai turi būti patvirtinti Pagrindiniame Tinkle, statant bent 2000 AVAX. Avalanche poskyriai, arba sub-tinklai, yra dinaminiai validatorių rinkiniai, dirbantys kartu, kad pasiektų konsensusą dėl blokų grandinių būklės. Kiekviena blokų grandinė yra patvirtinta vieno poskyrio, o vienas poskyris gali patvirtinti įvairias blokų grandines. Validatorių mazgai gali būti kelių poskyrių nariais. Kiekvienas poskyrio validatorius turi motyvaciją laikytis kiekvieno individualaus poskyrio saugumo ir išteklių reikalavimų. Kiekvienas poskyris gali pritaikyti šias motyvacijas ir jos gali apimti žetonų apdovanojimus, valdymą ir pan. Poskyriai siekia įtraukti konkrečioms programoms skirtus tinklus į platesnę Avalanche ekosistemą. Pavyzdžiui, atskira programa, produktas ar paslauga gali reikalauti tam tikrų validatorių savybių, tokių kaip atmintis ar interneto pralaidumas. Užtikrindami šiuos reikalavimus atitinkančių validatorių prisijungimą prie Poskyrio, jie garantuoja sklandžią veiklą. Be to, Poskyriai gali turėti vietinę žetonų ekonomiką ir individualizuotas mokesčių rinkas. Avalanche Poskyriai taip pat palaiko privačių blokų grandinių kūrimą, kai pasirenktiniai validatoriai prisijungia. Tie validatoriai yra vieninteliai, galintys matyti privatinės blokų grandinės turinį, kas yra galimybė organizacijoms, norinčioms išlaikyti konfidencialią informaciją privačia.

Avalanche investuotojai taip pat domisi šiomis kriptovaliutomis

Šis sąrašas pristato atidžiai atrinktą pasirinkimą kriptovaliutų, kurios gali būti įdomios investuotojams. Investuotojai, kurie investavo į Avalanche, taip pat investavo į šias kriptovaliutas. Mes esame parengę savo kriptovaliutų analizes visoms Eulerpool'e išvardytoms kriptovaliutoms.

Kriptovaliutų pradžia ir kilimas

Kriptovaliutų istorija prasideda 2008 metais, kai asmuo arba grupė, pasivadinusi slapyvardžiu Satoshi Nakamoto, paskelbė baltojo popieriaus "Bitcoin: A Peer-to-Peer Electronic Cash System". Šis dokumentas sudarė pagrindą pirmajai kriptovaliutai, Bitcoinui. Bitcoinas naudojo decentralizuotą technologiją, žinomą kaip blokų grandinė (blockchain), kad įgalintų operacijas be centralizuotos autoriteto būtinybės.

2009 m. sausio mėnesį buvo paleistas Bitcoin tinklas, iškasus pradinį Genesis bloką. Pradžioje Bitcoin buvo daugiau eksperimentinis projektas nedidelei entuziastų grupei. Pirmasis žinomas komercinis pirkimas su Bitcoin įvyko 2010 m., kai kažkas išleido 10 000 Bitcoinų už du picos gabalėlius. Tuo metu vieno Bitcoin vertė buvo tik kelios cento dalys.

Kitų kriptovaliutų vystymasis

Po Bitcoin sėkmės netrukus atsirado kitos kriptovaliutos. Šios naujos skaitmeninės valiutos, dažnai vadinamos „Altcoins“, siekė įvairiais būdais naudoti ir tobulinti „blockchain“ technologiją. Kai kurie žinomiausi ankstyvieji Altcoins yra Litecoin (LTC), Ripple (XRP) ir Ethereum (ETH). Ethereum, kurį įkūrė Vitalik Buterin, ypač išsiskyrė iš Bitcoin, nes jis suteikė galimybę kurti išmaniąsias sutartis ir decentralizuotas aplikacijas (DApps).

Rinkos augimas ir nepastovumas

Kriptovaliutų rinka augo sparčiai, ir kartu su ja didėjo visuomenės dėmesys. Bitkoino ir kitų kriptovaliutų vertė patyrė ekstremalius svyravimus. Pasiekimai, pavyzdžiui, 2017 metų pabaiga, kai Bitkoino kaina beveik pasiekė 20 000 JAV dolerių, keitėsi su stipriais rinkos nuosmukiais. Ši volatilumas patraukė tiek investuotojus, tiek spekuliantus.

Reguliaciniai iššūkiai ir priėmimas

Kriptovaliutų populiarumui augant, pasaulio vyriausybės pradėjo nagrinėti, kaip reguliuoti šią naują turtinę klasę. Kai kurios šalys priėmė draugišką požiūrį ir skatino kripto technologijų vystymąsi, tuo tarpu kitos įvedė griežtas reguliavimo priemones arba visiškai uždraudė kriptovaliutas. Nepaisant šių iššūkių, kriptovaliutų priėmimas pagrindinėje rinkoje nuolat augo, įmonės ir finansų institucijos pradėjo jas adoptuoti.

Naujausi pokyčiai ir ateitis

Per pastaruosius metus tokių naujovių kaip DeFi (Decentralized Finance) ir NFTs (Non-Fungible Tokens) atsiradimas išplėtė galimybių spektrą, kurį siūlo „blockchain“ technologija. DeFi leidžia atlikti sudėtingas finansines operacijas be tradicinių finansinių institucijų, tuo tarpu NFTs leidžia tokenizuoti meno kūrinius ir kitus unikalius daiktus.

Kriptovaliutų ateitis išlieka įdomi ir neaiški. Klausimai apie mastelio didinimą, reguliavimą ir rinkos įsisavinimą tebėra neatsakyti. Nepaisant to, susidomėjimas kriptovaliutomis ir joms pagrįsta blokų grandinės technologija yra stipresnis nei bet kada, ir jų vaidmuo pasaulyje ekonomikoje tikėtinas toliau augti.

Kriptovaliutų investavimo privalumai

1. Aukštas pelningumo potencialas

Kriptovaliutos žinomos dėl savo didelių pelno galimybių. Investuotojai, kurie anksti įsitraukė į projektus tokie kaip Bitcoin ar Ethereum, gavo reikšmingų pelnų. Šie dideli grąžos rodikliai daro kriptovaliutas patraukliu investiciniu pasirinkimu riziką mėgstantiems investuotojams.

2. Nepriklausomybė nuo tradicinių finansų sistemų

Kriptovaliutos siūlo alternatyvą tradiciniam finansų sistemai. Jos nėra priklausomos nuo centrinio banko politikos, kas daro jas patraukliu apsisaugojimu nuo infliacijos ir ekonominio nestabilumo.

3. Inovacija ir technologinė plėtra

Investicijos į kriptovaliutas taip pat reiškia investicijas į naujas technologijas. „Blockchain“, technologija, stovinti už daugelio kriptovaliutų, turi potencialą revoliucionizuoti daugybę pramonės šakų, nuo finansinių paslaugų iki tiekimo grandinės valdymo.

4. Likvidumas

Kriptovaliutų rinkos veikia visą parą, o tai reiškia didelį likvidumą. Investuotojai gali bet kada pirkti ir parduoti savo turtą, kas, lyginant su tradicinėmis rinkomis, kurios turi darbo laiką, yra aiškus privalumas.

Investavimo į kriptovaliutas trūkumai

Didelė kintamumas

Kriptovaliutos yra žinomos dėl savo ekstremalios volatilumo. Kriptovaliutų vertė gali greitai ir neprognozuojamai kilti arba kristi, kas sudaro didelę riziką investuotojams.

2. Reguliavimo neapibrėžtumas

Kriptovaliutų reguliavimo kraštovaizdis vis dar formuojasi ir smarkiai skiriasi tarp šalių. Ši neapibrėžtis gali sukelti rizikas, ypač kai įvedami nauji įstatymai ir taisyklės.

3. Saugumo rizikos

Nors blokų grandinės technologija laikoma labai saugia, kriptovaliutų saugojimo ir keitimo procese kyla rizikų. Įsilaužimai ir sukčiavimas kriptovaliutų pasaulyje nėra reti, todėl reikalingos papildomos atsargumo priemonės.

4. Supratimo ir priėmimo stoka

Daug žmonių nepilnai supranta kriptovaliutas ir jų pagrindinę technologiją. Šis supratimo trūkumas gali lemti netinkamus investicinius sprendimus. Be to, kriptovaliutų kaip mokėjimo priemonės priėmimas vis dar ribotas.