Šveicarija Eksportas
Kursas
Dabartinė Eksportas vertė Šveicarija yra 22,206 mlrd. CHF. Eksportas Šveicarija sumažėjo iki 22,206 mlrd. CHF 2026-02-01, po to, kai tai buvo 22,826 mlrd. CHF 2026-01-01. Nuo 1950-01-01 iki 2025-12-01, vidutinis BVP Šveicarija buvo 7,83 mlrd. CHF. Visų laikų aukščiausia vertė buvo pasiekta 2025-03-01 su 27,35 mlrd. CHF, o žemiausia vertė buvo užfiksuota 1950-01-01 su 245,90 mln. CHF.
macro_seo_summary_intro macro_seo_summary_downmacro_seo_summary_avgmacro_seo_summary_highmacro_seo_summary_low
Eksportas
Eksportas
Max
Eksportas Istorija
| Data | Vertė |
|---|---|
| 22,206 mlrd. CHF | |
| 22,826 mlrd. CHF | |
| 22,492 mlrd. CHF | |
| 23,381 mlrd. CHF | |
| 22,883 mlrd. CHF | |
| 23,516 mlrd. CHF | |
| 22,728 mlrd. CHF | |
| 22,989 mlrd. CHF | |
| 23,98 mlrd. CHF | |
| 22,44 mlrd. CHF |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Eksportas
Apyvartos balansas prie BVP
Kasmetinis
Aukso atsargos
Ketvirtis
Ginklų pardavimai
Kasmetinis
Importas
Mėnesinis
Kapitalo srautai
Ketvirtis
Pasiūlymo sąskaita
Ketvirtis
Prekybos balansas
Mėnesinis
Prekybos sąlygos
Mėnesinis
Terorizmo indeksas
Kasmetinis
Turistų atvykimai
Mėnesinis
Turizmo pajamos
Ketvirtis
Užsienio skolos
Ketvirtis
Užsienio tiesioginės investicijos
Kasmetinis
Eksportas
Šveicarijos eksportas daugiausia sudaro farmacijos produktai (26 procentai viso eksporto); natūralūs ar kultivuoti perlai, brangakmeniai ar pusbrangiai akmenys, taurieji metalai, metalai su tauriųjų metalų danga ir jų dirbiniai; bižuterija; monetos (25 procentai); branduoliniai reaktoriai, katilai, mašinų ir mechaniniai įrenginiai bei jų dalys (7 procentai); organinės cheminės medžiagos (7 procentai); laikrodžiai ir jų dalys (7 procentai); optiniai, fotografijos, kinematografiniai, matavimo, tikrinimo, precizioniniai, medicinos arba chirurginiai instrumentai ir aparatai bei jų dalys ir priedai (6 procentai); elektros mašinos ir įranga bei jų dalys; garsajuosčių įrašymo ir atgaminimo įrenginiai, televizijos vaizdo ir garso įrašymo bei atgaminimo įrenginiai ir jų dalys bei priedai (4 procentai); plastikai ir jų dirbiniai (2 procentai). Vokietija buvo didžiausia Šveicarijos prekių paskirties šalis (15 procentai viso eksporto), po jos sekė JAV (14 procentai), JK (9 procentai), Kinija (7 procentai), Prancūzija ir Indija (po 6 procentus), Italija (5 procentai), Honkongas, Japonija ir Ispanija (po 3 procentus), Austrija, Singapūras, Nyderlandai ir Belgija (po 2 procentus).
Makroseiten für andere Länder in Europa
Kas yra Eksportas
Eksportas yra sudėtinga ir labai svarbi makroekonomikos dalis, sudaranti sąlygas šalies ekonominei plėtrai ir stiprinimui. Eksporto veikla neapsiriboja tiktai prekių ir paslaugų pardavimu kitiems šalims; tai apima ir technologijų, žinių, inovacijų bei kultūros sklaidą, kurios gali padaryti reikšmingą poveikį šalies tarptautinei reputacijai ir ekonominei gerovei. Dėl savo integralumo su kitomis ekonomikos sudedamosiomis dalimis, eksportas daro tiesioginę įtaką darbo rinkai, BVP (bendrasis vidaus produktas), valiutų kursams ir kitoms makroekonominėms rodikliams. Lietuva, esanti geografiškai patogioje padėtyje ir būdama Europos Sąjungos nare, turi puikias galimybes plėtoti eksporto veiklą. Lietuvos eksporto struktūra yra gana diversifikuota, apimanti tiek žemės ūkio produktus, tiek pramonės prekes, kaip pavyzdžiui, chemijos pramonės produktai, maisto produktai, mediena ir medžio gaminiai, tekstilės gaminiai, elektros įranga ir įvairios technologijos. Paslaugų eksportas taip pat užima svarbią vietą, ypač informacinių technologijų, finansinių paslaugų ir logistikos srityse. Eksportu pasirenkamos šalys yra svarbus veiksnys, lemiantis eksporto srautų dydį ir kryptį. Tradiciškai Lietuvos pagrindinės eksporto rinkos yra Europos Sąjungos šalys, ypač Vokietija, Lenkija ir Latvija. Lietuvos verslininkai taip pat vis dažniau žvelgia į tolimesnes rinkas, kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, Kinija ir Japonija, siekdami diversifikuoti eksporto srautus ir sumažinti priklausomybę nuo bendrijos rinkos. Eksporto politikos formavimas yra vienas iš valstybės pagrindinių uždavinių, kuriuo siekiama didinti eksporto potencialą ir užtikrinti jo tvarumą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos atitinkamos institucijos reguliariai rengia ir įgyvendina įvairias eksporto skatinimo programas, skatindamos inovacijas, eksportuotojų švietimą ir rinkos analizę. Be to, labai svarbi yra eksporto rizikos valdymo strategija, kuri padeda apsaugoti eksportuojančias įmones nuo galimų ekonominių svyravimų ir tarptautinių krizių. Kalbant apie eksporto poveikį Lietuvos ekonomikai, reikia pažymėti, kad eksportas yra esminė BVP sudedamoji dalis. Eksportas generuoja pajamas, kurios gali būti naudojamos vidaus investicijoms ir gyvenimo kokybės gerinimui. Be to, eksportas prisideda prie darbo vietų kūrimo, nes įmonės, eksportuojančios savo produkciją, dažnai plečiasi ir didina savo produkcijos apimtis, taip sukurdamos naujas darbo vietas. Tai padeda sumažinti nedarbo lygį ir padidina gyventojų perkamąją galią. Valiutų kursų svyravimai taip pat turi didelę įtaką eksporto veiklai. Lietuviškos prekės ar paslaugos tampa konkurencingesnės pasaulinėje rinkoje, kai nacionalinės valiutos kursas mažėja, taip skatindamas jų paklausą. Ir atvirkščiai, stipri nacionalinė valiuta gali apsunkinti Lietuvos prekių ir paslaugų pardavimą užsienio rinkose. Todėl eksporto įmonės privalo atidžiai stebėti valiutų kursus ir, esant poreikiui, naudoti finansines priemones apsidraudimui nuo kursų svyravimų. Naujos technologijos ir inovacijos taip pat žaidžia svarbų vaidmenį eksporto veikloje. Skaitmeninė transformacija, automatizavimas ir modernios gamybos technologijos leidžia Lietuvos įmonėms padidinti produktyvumą ir kokybę, taip užtikrinant konkurencingumą tarptautinėse rinkose. Inovacijos taip pat padeda kurti naujus produktus ir paslaugas, kurios gali patenkinti besikeičiančius vartotojų poreikius ir plėsti eksporto geografiją. Tiesa, eksportas turi ir savo iššūkių, tokių kaip tarptautinės prekybos taisyklių laikymasis, tarptautinių rinkų analitika ir adaptacija prie vietinės kultūros bei reguliavimo. Siekiant įveikti šiuos iššūkius, Lietuvos įmonės dažnai dirba su tarptautiniais partneriais, dalyvauja tarptautinėse prekybos parodose, konferencijose ir seminaruose, taip pat naudoja profesionalias konsultavimo paslaugas. Galiausiai, svarbu pažymėti ir tvarumo aspektą eksporto veikloje. Vis daugiau dėmesio skiriama ekologiškai tvarių sprendimų įgyvendinimui gamybos ir logistikos procesuose, kadangi pasaulinė rinka vis labiau reikalauja tvariai pagamintų produktų. Sertifikatai, kaip ISO, ir kiti kokybės bei aplinkosaugos standartai tampa privalomu atributu Lietuvos eksportuotojams, siekiantiems sėkmingai konkuruoti ant tarptautinės scenos. Apibendrinant, eksportas yra neatsiejama Lietuvos ekonomikos dalis, prisidedanti prie šalies ekonominio augimo ir gerovės. Eksporto įmonių veikla ne tik stiprina vidaus rinką, bet ir prisideda prie tarptautinio Lietuvos įvaizdžio gerinimo. Siekiant maksimizuoti eksporto teikiamą naudą, būtina nuolat stebėti ir analizuoti rinkos tendencijas, investuoti į inovacijas ir technologijas, taip pat naudoti įvairias rizikos valdymo priemones. Tokiu būdu eksportas gali tapti galingu įrankiu, skatinančiu šalies ekonominę plėtrą ir tvarų augimą.
Eksportas Šveicarija — FAQ
What is the current Eksportas in Šveicarija?
The current Eksportas in Šveicarija is 22,206 mlrd.CHF as of 2026-02-01.
How has the Eksportas in Šveicarija changed recently?
The Eksportas in Šveicarija decreased from 22,826 mlrd.CHF (2026-01-01) to 22,206 mlrd.CHF (2026-02-01).
What is the all-time high for Eksportas in Šveicarija?
The all-time high for Eksportas in Šveicarija was 27,35 mlrd.CHF, recorded on 2025-03-01.
What is the all-time low for Eksportas in Šveicarija?
The all-time low for Eksportas in Šveicarija was 245,90 mln.CHF, recorded on 1950-01-01.
What is the historical average of Eksportas in Šveicarija?
The historical average of Eksportas in Šveicarija is 7,83 mlrd.CHF, calculated over the period from 1950-01-01 to 2025-12-01.
Where does the Eksportas data for Šveicarija come from?
The Eksportas data for Šveicarija is sourced from Federal Customs Administration and published on Eulerpool.