Švedija Palūkanų normos
Kursas
Dabartinė Palūkanų normos Švedija vertė yra 6,95 %. Palūkanų normos Švedija padidėjo iki 6,95 % 2026-03-19, po to kai buvo 1,75 % 2026-02-28. Nuo 1994-05-26 iki 2026-01-29, vidutinis BVP Švedija buvo 2,79 %. Didžiausia visų laikų vertė buvo pasiekta 1995-07-05 su 8,91 %, o žemiausia vertė buvo užregistruota 2016-02-10 su −0,50 %.
macro_seo_summary_intro macro_seo_summary_upmacro_seo_summary_avgmacro_seo_summary_highmacro_seo_summary_low
Palūkanų normos
Palūkanų normos
Išsamiau
Akcijos kaina
ⓘKaip skaityti šią diagramą
Ši diagrama seka SE Interest Rate akcijos istorinę kainą laikui bėgant. Galite perjungti tarp kasdieninio, savaitinio ir mėnesinio rodinių bei pasirinkti pasirinktus laiko diapazonus — nuo vienos dienos iki vistos turimos istorijos. Naudokite perjungiklį, jei norite pamatyti kainų pokyčius absoliučiais valiutos terminais arba kaip procentinį pokytį lyginant su pradžios data.
Bendra grąža vs. Kainų grąža
Perjungiklis "Bendra grąža" apima reinvestuotus dividendus kartu su gryna kainų judėjimu. Tai yra kritiškai svarbu, nes dividendai gali sudaryti reikšmingą dalį ilgalaikės grąžos. Istoriškai maždaug 40% S&P 500 bendros grąžos buvo iš dividendų. Visada palyginkite visą grąžą, kai vertinate tikrąją akcijos veiksmą lyginant su ženklu.
Dienos viduje kainų duomenys
Peržvelgdami vienos dienos laiko kadru, diagrama rodo realaus laiko dienos viduje kainų judėjimus. Tai yra naudinga stebint, kaip SE Interest Rate akcija reaguoja į rinkos atidarymą, pelno ataskaitų išleidimu arba skubaus žinios per visą prekybos sesiją.
Ką ieškoti
Ieškokite ilgalaikių tendencijų (nuolatinių aukštyn arba žemyn judėjimų per mėnesius ir metus), paramos ir pasipriešinimo lygių (kainų zonų, kur akcija nuolat šokinėja arba pasikeitia) ir nepastovumo (kaip daug kaina keičiasi kasdien). SE Interest Rate kainų diagramos palyginimas su rinkos indeksu, tokiu kaip S&P 500, gali atskleisti, ar akcija viršija arba atsieka bendrosios rinkos varžovus.
| Data | SE Interest Rate Akcijų kaina |
|---|---|
| 2026-03-19 | 1,75 % |
| 2026-02-28 | 1,75 % |
Palūkanų normos Istorija
| Data | Vertė |
|---|---|
| 6,95 % |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Palūkanų normos
Bankų balansas
Mėnesinis
Centrinio banko balansas
Mėnesinis
Indėlių palūkanų norma
Mėnesinis
Kredito palūkanų norma
Mėnesinis
Kreditų augimas
Mėnesinis
Paskolos privačiam sektoriui
Mėnesinis
Pinigų bazė M0
Mėnesinis
Pinigų masė M1
Mėnesinis
Pinigų pasiūla M2
Mėnesinis
Pinigų pasiūla M3
Mėnesinis
Privatus skolas prie BVP
Kasmetinis
Tarpbankinis tarifas
frequency_daily
Valiutų rezervai
Mėnesinis
Palūkanų normos
Švedijoje pagrindinę palūkanų normą nustato Švedijos Centrinio Banko (Riksbank) Vykdomoji valdyba. Pagrindinė palūkanų norma yra repo norma, kuri yra palūkanų norma, pagal kurią bankai gali skolintis ar indėliuoti lėšas Riksbanke septynių dienų laikotarpiui. Riksbank tikslas yra palaikyti infliaciją pagal CPIF (VKI su fiksuota palūkanų norma) apie 2 procentus per metus.
Makroseiten für andere Länder in Europa
Kas yra Palūkanų normos
„Eulerpool“ yra profesionali interneto svetainė, skirta makroekonominių duomenų rodymui ir analizei. Viena iš svarbiausių makroekonominių kategorijų, su kuria dirbame, yra „Palūkanų normos“. Ši kategorija yra itin reikšminga tiek šalies ekonomikai, tiek asmeniniams investuotojų ir įmonių finansiniams sprendimams. Palūkanų normos gali stipriai paveikti ekonomikos augimą, infliaciją ir daugelį kitų ekonominių rodiklių. Taigi, svarbu giliau suprasti, kas yra palūkanų normos, kaip jos veikia ekonomikos procesus ir kokia jų reikšmė tiek vietinei, tiek tarptautinei ekonomikai. Palūkanų normos iš esmės yra kaina, kurią skolininkas moka už pasiskolintas lėšas arba investuotojas gauna už paskolintas lėšas per tam tikrą laikotarpį. Centriniai bankai, tokie kaip Europos Centrinis Bankas (ECB) ar Lietuvos bankas, nustato bazines palūkanų normas, kurios daro didelę įtaką komerciniams bankams ir jų siūlomoms skolinimosi bei taupymo sąlygoms. Taigi, centrinių bankų sprendimai dėl palūkanų normų gali turėti tiesioginį poveikį visai ekonomikai. Palūkanų normos paveikia skolinimosi ir taupymo elgseną. Kai palūkanų normos yra aukštos, skolinimasis tampa brangesnis, o taupymas – patrauklesnis, nes taupymo sąskaitos ir kitos investicinės priemonės gali pasiūlyti didesnę grąžą. Atvirkščiai, kai palūkanų normos yra žemos, skolinimasis tampa pigesnis, skatinant tiek individualius vartotojus, tiek verslus imtis paskolų investicijoms ir vartojimui. Tai savo ruožtu gali paskatinti ekonomikos augimą. Žemų palūkanų normų laikotarpiai dažnai skatina didesnį ekonomikos aktyvumą, nes lengviau prieinama paskolų rinka leidžia įmonėms plėstis ir naujoms bendrovėms pradėti veiklą. Tai gali sukurti naujas darbo vietas ir padidinti bendrą vartojimo lygį. Tačiau pernelyg žemos palūkanų normos gali paskatinti infliaciją, nes didėjant paklausai, kainos kyla. Centrinių bankų vaidmuo yra balansavimo veiksnys tarp skatinimo ekonominiam augimui ir infliacijos kontrolės. Aukštos palūkanų normos gali turėti priešingą poveikį. Jos dažnai naudojamos kaip priemonė infliacijai suvaldyti, nes aukštos skolinimosi išlaidos veikia kaip kliūtis skolinimuisi ir vartojimui, mažinant spaudimą vartojimo kainoms. Tačiau per didelės palūkanų normos gali slopinti ekonomikos augimą, nes įmonėms tampa sunkiau gauti finansavimą plėtrai ir inovacijoms, o vartotojai yra labiau linkę taupyti nei išlaidauti. Palūkanų normų dinamikos supratimas yra esminis ne tik ekonomistams, bet ir investuotojams, kurie naudoja šią informaciją prognozėms ir strategijų kūrimui. Keičiantis palūkanų normoms, gali keistis ir įvairių investicinių aktyvų vertė. Pavyzdžiui, obligacijų pajamingumas yra tiesiogiai susijęs su rinkos palūkanų normomis. Kai palūkanų normos kyla, esamų obligacijų vertė mažėja, nes naujai išleistos obligacijos siūlo didesnį pajamingumą. Tai svarbu tiek mažmeniniams, tiek instituciniams investuotojams, kurie tvarko portfelius. Lietuvos ir Europos kontekste ECB vaidina pagrindinį vaidmenį nustatant palūkanų normas. ECB sprendimai grindžiami įvairių rodiklių analize, kaip antai infliacija, nedarbo lygis, BVP augimas, ir pasaulinė ekonominė aplinka. ECB gali keisti bazines palūkanų normas siekiant užtikrinti kainų stabilumą ir palaikyti tvarų ekonominį augimą. Lietuvos bankas taip pat atlieka svarbų vaidmenį prižiūrint šalies finansų rinką ir konsultuojant vyriausybę dėl ekonomikos politikos. Svarbus aspektas, į kurį taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, yra tas, kad palūkanų normos neturi tiesioginio ir momentinio poveikio ekonomikai. Dažnai praeina keletas mėnesių ar net metų, kol palūkanų normų pokyčiai pilnai pasireiškia ekonomikoje. Tai reiškia, kad monetarinės politikos kūrėjai turi numatyti būsimus ekonomikos lygio pokyčius ir atitinkamai reaguoti į galimus ekonomikos disbalansus. Eulerpool siekia suteikti savo vartotojams išsamią ir patikimą informaciją apie makroekonominius veiksnius, tarp jų ir palūkanų normas. Mūsų svetainėje rasite naujausius duomenis, analizes bei prognozes, kurios padės geriau suprasti šią sudėtingą, tačiau labai svarbią ekonomikos sritį. Mes dirbame tam, kad jūs galėtumėte priimti gerai informuotus finansinius sprendimus ir efektyviai valdyti savo investicijas. Patikimi ir aktualūs duomenys yra pagrindas kiekvienam investiciniam sprendimui ir strategijai, tad pasikliaukite mūsų profesionalumu ir patirtimi sekdami mūsų pateikiamus makroekonominius rodiklius. Taigi, suprasti palūkanų normų vaidmenį yra būtina tiek makroekonomikos analitikams, tiek kiekvienam investuotojui ar taupytojui. Eulerpool yra jūsų patikimas partneris šioje srityje, padedantis naviguoti per sudėtingą ekonominių rodiklių pasaulį ir priimti teisingus finansinius sprendimus.
Palūkanų normos Švedija — FAQ
What is the current Palūkanų normos in Švedija?
The current Palūkanų normos in Švedija is 6,95% as of 2026-03-19.
How has the Palūkanų normos in Švedija changed recently?
The Palūkanų normos in Švedija increased from 1,75% (2026-02-28) to 6,95% (2026-03-19).
What is the all-time high for Palūkanų normos in Švedija?
The all-time high for Palūkanų normos in Švedija was 8,91%, recorded on 1995-07-05.
What is the all-time low for Palūkanų normos in Švedija?
The all-time low for Palūkanų normos in Švedija was −0,50%, recorded on 2016-02-10.
What is the historical average of Palūkanų normos in Švedija?
The historical average of Palūkanų normos in Švedija is 2,79%, calculated over the period from 1994-05-26 to 2026-01-29.
Where does the Palūkanų normos data for Švedija come from?
The Palūkanų normos data for Švedija is sourced from Sveriges Riksbank and published on Eulerpool.