🇪🇸

Ispanija Dalinė darbo diena

Kursas

Akcijos kaina
3,09 mln.
2025-12-01
Pokytis +/-
+191 900
Pokytis %
+6,62 %

Dabartinė Dalinė darbo diena vertė Ispanija yra 3,09 mln. . Dalinė darbo diena Ispanija padidėjo iki 3,09 mln. 2025-12-01, kai anksčiau buvo 2,898 mln. 2025-09-01. Nuo 1987-06-01 iki 2025-12-01 vidutinis BVP Ispanija buvo 1,89 mln. . Viso laiko aukščiausias lygis buvo pasiektas 2025-06-01 su 3,09 mln. , o žemiausia vertė buvo užfiksuota 1991-09-01 su 572 700,00 .

Šaltinis: National Statistics Institute (INE)

Dalinė darbo diena

Dalinė darbo diena

  • Max

Dalinio darbo laiko
Date
Dalinio darbo laiko
1987-06-01
665 100,00 base
1987-09-01
598 300,00 base
1987-12-01
589 800,00 base
1988-03-01
617 000,00 base
1988-06-01
643 800,00 base
1988-09-01
612 900,00 base
1988-12-01
589 300,00 base
1989-03-01
578 800,00 base
1989-06-01
593 600,00 base
1989-09-01
581 200,00 base
1989-12-01
593 200,00 base
1990-03-01
614 300,00 base
1990-06-01
627 300,00 base
1990-09-01
597 700,00 base
1990-12-01
604 300,00 base

Dalinė darbo diena Istorija

DataVertė
2025-12-013,09 mln.
2025-09-012,898 mln.
2025-06-013,094 mln.
2025-03-013,076 mln.
2024-12-013,059 mln.
2024-09-012,794 mln.
2024-06-012,943 mln.
2024-03-012,942 mln.
2023-12-012,882 mln.
2023-09-012,69 mln.
...

Panašūs makroekonominiai rodikliai Dalinė darbo diena

🇪🇸

Atlyginimai

Ketvirtis

Šiuo metu
2 268 EUR/Month
Ankstesnis
2 416,5 EUR/Month
🇪🇸

Atlyginimų augimas

Ketvirtis

Šiuo metu
2,84 %
Ankstesnis
2,67 %
🇪🇸

Darbo pasiūlymai

Mėnesinis

Šiuo metu
35 508
Ankstesnis
50 676
🇪🇸

Darbo pasiūlymų santykis

Ketvirtis

Šiuo metu
0,9 %
Ankstesnis
0,9 %
🇪🇸

Darbo sąnaudos

Ketvirtis

Šiuo metu
123,79 points
Ankstesnis
114,024 points
🇪🇸

Gamybos darbo užmokestis

Ketvirtis

Šiuo metu
2 600,91 EUR/Month
Ankstesnis
2 792,27 EUR/Month
🇪🇸

Įdarbintieji

Ketvirtis

Šiuo metu
22,463 mln.
Ankstesnis
22,387 mln.
🇪🇸

Ilgalaikio nedarbo lygis

Ketvirtis

Šiuo metu
3,1 %
Ankstesnis
3,5 %
🇪🇸

Įsigijimo norma

Ketvirtis

Šiuo metu
58,94 %
Ankstesnis
59,3 %
🇪🇸

Jaunimo nedarbo lygis

Mėnesinis

Šiuo metu
23,4 %
Ankstesnis
23,6 %
🇪🇸

Minimalūs atlyginimai

Ketvirtis

Šiuo metu
1 381 EUR/Month
Ankstesnis
1 381 EUR/Month
🇪🇸

Moterų pensijos amžius

Kasmetinis

Šiuo metu
66,67 Years
Ankstesnis
66,5 Years
🇪🇸

Nedarbingi asmenys

Mėnesinis

Šiuo metu
2,439 mln.
Ankstesnis
2,409 mln.
🇪🇸

Nedarbo lygio pasikeitimas

Mėnesinis

Šiuo metu
30 400
Ankstesnis
−16 300
🇪🇸

Nedarbo lygis

Ketvirtis

Šiuo metu
9,93 %
Ankstesnis
10,45 %
🇪🇸

populiacija

Kasmetinis

Šiuo metu
49,08 mln.
Ankstesnis
48,62 mln.
🇪🇸

Produktyvumas

Ketvirtis

Šiuo metu
103,204 points
Ankstesnis
103,661 points
🇪🇸

Užimtumo pokytis

Ketvirtis

Šiuo metu
0,8 %
Ankstesnis
0,7 %
🇪🇸

Užimtumo rodiklis

Ketvirtis

Šiuo metu
53,09 %
Ankstesnis
53,1 %
🇪🇸

Viso etato darbas

Ketvirtis

Šiuo metu
19,374 mln.
Ankstesnis
19,489 mln.
🇪🇸

Vyriškosios pensijos amžius

Kasmetinis

Šiuo metu
66,67 Years
Ankstesnis
66,5 Years

Kas yra Dalinė darbo diena

Partinio Laiko Užimtumas Lietuvoje: Makroekonominė Analizė Partinio laiko užimtumas Lietuvoje yra svarbi makroekonominė kategorija, lemianti šalies darbo rinkos struktūrą ir ekonomikos vystymąsi. Eulerpool svetainėje mes siekiame pateikti išsamią ir profesionalią informaciją apie makroekonominius rodiklius, tad šiame straipsnyje giliai nagrinėsime partinio laiko užimtumo situaciją Lietuvoje, jos tendencijas, privalumus bei iššūkius. Partinio laiko užimtumas reiškia, kad darbuotojas dirba mažiau valandų nei įprastas darbo laikas, kuris Lietuvoje paprastai yra 40 valandų per savaitę. Daugeliu atvejų, partinis darbas sudaro apie 20-30 valandų per savaitę. Tokia užimtumo forma turi tiek teigiamų, tiek neigiamų aspektų, kurie skirtingai įtakoja darbo rinką ir ekonominius rodiklius. Vienas iš pagrindinių partinio laiko užimtumo privalumų yra jo lankstumas, kurio dėka darbuotojai gali lengviau derinti darbą su asmeniniu gyvenimu, studijomis ar kitais įsipareigojimais. Tai ypač svarbu studentams, jaunoms šeimoms bei vyresnio amžiaus žmonėms. Lietuvoje didelė dalis studentų renkasi partinį darbą, siekdami padengti studijų išlaidas ir kaupti darbo patirties. Taigi, partinis darbas padeda skatinti jaunimo užimtumą ir jų integraciją į darbo rinką. Dar viena svarbi partinio užimtumo nauda yra padidėjusi darbuotojų motyvacija ir produktyvumas. Tyrimai rodo, kad darbuotojai, turintys galimybę dirbti lanksčiai, dažnai yra labiau patenkinti savo darbu ir pasiekia geresnių rezultatų. Tai reiškia, kad įmonės, suteikiančios galimybę dirbti partinio laiko sąlygomis, gali tikėtis efektyvesnio darbo ir mažesnės darbuotojų kintamumo. Nepaisant šių privalumų, partinio laiko užimtumas taip pat kelia tam tikrus iššūkius. Vienas iš pagrindinių trūkumų yra mažesnės socialinės garantijos. Dėl mažesnio darbo užmokesčio dalies darbuotojams gali būti sunkiau sukaupti pakankamą socialinį kapitalą, įskaitant pensijas ir sveikatos draudimą. Tai ypač aktualu vyresnio amžiaus žmonėms, kurie gali susidurti su finansiškai nesaugia senatve. Be to, partinio laiko užimtumas dažnai yra susijęs su mažesnėmis pajamomis, todėl darbuotojai gali susidurti su finansiniais sunkumais. Ypač tai aktualu tiems, kurie yra pagrindiniai šeimos maitintojai. Mažesnės pajamos taip pat gali riboti galimybes gauti paskolas ar kitas finansines paslaugas, kas paveikia ne tik darbuotojus, bet ir platesnį ekonomikos kontekstą. Lietuvoje partinio laiko užimtumas yra mažiau populiarus nei daugelyje kitų Europos šalių. Pagal Eurostato duomenis, Lietuvoje partiniu būdu dirba apie 8% darbuotojų, tuo tarpu ES vidurkis siekia apie 19%. Ši tendencija gali būti paaiškinta keletu priežasčių. Visų pirma, Lietuvoje vyrauja pilno laiko darbo kultūra, kurioje dauguma žmonių siekia stabilumo ir reguliaraus darbo užmokesčio. Be to, darbdaviai dažnai teikia pirmenybę pilno laiko darbuotojams, manydami, kad jie yra labiau įsipareigoję ir pastovesni. Vis dėlto, pastaruoju metu partinio laiko užimtumo tendencijos Lietuvoje keičiasi. Vis daugiau įmonių pradeda vertinti lankstaus darbo privalumus ir siūlo tokias galimybes savo darbuotojams. Ypač tai pastebima paslaugų sektoriuje, informacinių technologijų bei startuolių industrijose. Šių sektorių įmonės dažnai turi globalius ryšius ir seka naujausiomis darbo rinkos tendencijomis, todėl greičiau prisitaiko prie pasaulinių pokyčių. Pandemijos metu partinio laiko užimtumas taip pat tapo daugiau paplitęs. Dėl ekonominių sunkumų daugelis įmonių buvo priverstos mažinti darbo valandas ar net atleisti dalį darbuotojų. Tuomet partinis darbas tapo kompromisiniu sprendimu, leidžiančiu išlaikyti bent dalį pajamų tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Tokiu būdu ekonomika sugebėjo išvengti dar didesnių sukrėtimų. Partinio laiko užimtumas taip pat gali teigiamai veikti ekonomikos atsigavimą po krizės. Lankstūs darbo grafikai leidžia įmonėms greičiau reaguoti į rinkos pokyčius ir prisitaikyti prie besikeičiančios ekonominės situacijos. Tai padeda išlaikyti užimtumą ir kurti pridėtinę vertę tiek darbdaviams, tiek darbuotojams. Apibendrinant, partinio laiko užimtumas Lietuvoje yra svarbi makroekonominė kategorija, turinti tiek privalumų, tiek trūkumų. Jo lankstumas suteikia galimybes lengviau derinti darbą su asmeniniu gyvenimu ir skatina jaunimo užimtumą. Tačiau mažesnės socialinės garantijos ir pajamos gali kelti finansinių sunkumų. Nepaisant to, pastaruoju metu stebima tendencija, kad vis daugiau įmonių Lietuvoje pradeda vertinti partinio laiko užimtumo privalumus, ypač paslaugų sektoriuje ir informacinių technologijų industrijoje. Pandemija taip pat paskatino šios užimtumo formos paplitimą, padedant ekonomikai prisitaikyti prie naujų sąlygų. Eulerpool platformoje mes siekiame pateikti išsamią ir patikimą informaciją apie makroekonomikos rodiklius, įskaitant partinio laiko užimtumą. Mūsų tikslas yra padėti suprasti šios kategorijos svarbą ir įtaką Lietuvos ekonomikai, taip pat skatinti diskusijas apie galimas darbo rinkos permainas ir inovacijas.