Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų Švedija Nuosavybės teisės į būstą rodiklis
Akcijos kaina
Dabartinė Nuosavybės teisės į būstą rodiklis Švedija vertė yra 64,2 %. Nuosavybės teisės į būstą rodiklis Švedija sumažėjo iki 64,2 % 2022-01-01, po to, kai 2021-01-01 buvo 64,9 %. Nuo 2004-01-01 iki 2023-01-01 vidutinis BVP Švedija buvo 66,00 %. Visi laikai aukščiausia vertė buvo pasiekta 2007-01-01 su 69,50 %, o žemiausia vertė buvo užfiksuota 2019-01-01 su 63,60 %.
Nuosavybės teisės į būstą rodiklis ·
Max
Būsto savininkų procentas | |
---|---|
2004-01-01 | 66,60 % |
2005-01-01 | 68,10 % |
2006-01-01 | 68,80 % |
2007-01-01 | 69,50 % |
2008-01-01 | 66,20 % |
2009-01-01 | 66,90 % |
2010-01-01 | 67,30 % |
2011-01-01 | 65,70 % |
2012-01-01 | 66,10 % |
2013-01-01 | 66,30 % |
2014-01-01 | 65,60 % |
2015-01-01 | 66,20 % |
2016-01-01 | 65,20 % |
2017-01-01 | 65,20 % |
2018-01-01 | 64,10 % |
2019-01-01 | 63,60 % |
2020-01-01 | 64,50 % |
2021-01-01 | 64,90 % |
2022-01-01 | 64,20 % |
Nuosavybės teisės į būstą rodiklis Istorija
Data | Vertė |
---|---|
2022-01-01 | 64,2 % |
2021-01-01 | 64,9 % |
2020-01-01 | 64,5 % |
2019-01-01 | 63,6 % |
2018-01-01 | 64,1 % |
2017-01-01 | 65,2 % |
2016-01-01 | 65,2 % |
2015-01-01 | 66,2 % |
2014-01-01 | 65,6 % |
2013-01-01 | 66,3 % |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Nuosavybės teisės į būstą rodiklis
Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
---|---|---|---|
🇸🇪 Būsto indeksas | 913 points | 920 points | Ketvirtis |
🇸🇪 Būsto kainų indeksas MėnM | 1 % | −1 % | Mėnesinis |
🇸🇪 Būsto kainų indeksas metų metus | 0 % | 0 % | Mėnesinis |
🇸🇪 Būsto nekilnojamojo turto kainos | −2,93 % | −4,23 % | Ketvirtis |
🇸🇪 Būsto paskolos palūkanų norma | 4,49 % | 4,7 % | Mėnesinis |
🇸🇪 Kainos ir nuomos santykis | 116,172 | 117,224 | Ketvirtis |
🇸🇪 Statybos leidimai | 8 122 Units | 6 728 Units | Ketvirtis |
🇸🇪 Statybos pradžia | 7 731 units | 7 979 units | Ketvirtis |
🇸🇪 Statybos produkcija | −9 % | −7,5 % | Mėnesinis |
Makroseiten für andere Länder in Europa
- 🇦🇱Albanija
- 🇦🇹Austrija
- 🇧🇾Baltarusija
- 🇧🇪Belgija
- 🇧🇦Bosnija ir Hercegovina
- 🇧🇬Bulgarija
- 🇭🇷Kroatija
- 🇨🇾Kipras
- 🇨🇿Čekijos Respublika
- 🇩🇰Danija
- 🇪🇪Estija
- 🇫🇴Farerų salos
- 🇫🇮Suomija
- 🇫🇷Prancūzija
- 🇩🇪Vokietija
- 🇬🇷Graikija
- 🇭🇺Vengrija
- 🇮🇸Sala
- 🇮🇪Airija
- 🇮🇹Italija
- 🇽🇰Kosovas
- 🇱🇻Latvija
- 🇱🇮Lihtenšteinas
- 🇱🇹Lietuva
- 🇱🇺Liuksemburgas
- 🇲🇰Šiaurės Makedonija
- 🇲🇹Malta
- 🇲🇩Moldova
- 🇲🇨Monakas
- 🇲🇪Montenegro
- 🇳🇱Nyderlandai
- 🇳🇴Norvegija
- 🇵🇱Lenkija
- 🇵🇹Portugalija
- 🇷🇴Rumunija
- 🇷🇺Rusija
- 🇷🇸Serbija
- 🇸🇰Slovakija
- 🇸🇮Slovėnija
- 🇪🇸Ispanija
- 🇨🇭Šveicarija
- 🇺🇦Ukraina
- 🇬🇧Jungtinė Karalystė
- 🇦🇩Andora
Kas yra Nuosavybės teisės į būstą rodiklis
Namai visada buvo svarbi žmogaus gyvenimo dalis, o jų turėjimas ir nuosavybė žymiai prisideda prie turto kaupimo ir socialinio stabilumo. Vienas iš rodiklių, atspindinčių šį aspektą makroekonomikoje, yra namų nuosavybės rodiklis. Eulerpool svetainėje mes siekiame teikti išsamią ir patikimą makroekonominę informaciją apie tokius kritiškus rodiklius kaip namų nuosavybės rodiklis, kuris yra vienas iš svarbiausių ekonominių ir socialinių indikatorių. Namų nuosavybės rodiklis nurodo gyventojų dalį, kuri turi nuosavybės teises į būstą, kuriame gyvena. Tai yra santykis tarp namų ūkių, turinčių nuosavybės teises į pagrindinę gyvenamąją vietą, ir bendro namų ūkių skaičiaus. Šis rodiklis paprastai yra išreiškiamas procentais ir gali stipriai varijuoti priklausomai nuo šalies ekonominės būklės, kultūrinės aplinkos ir politikos priemonių. Lietuvoje namų nuosavybės rodiklis yra vienas iš aukščiausių Europoje. Tai reiškia, kad didžioji dalis gyventojų turi nuosavą būstą, kuriame jie gyvena. Ši situacija atsirado dėl kelių priežasčių: istorinių, kultūrinių ir ekonominių veiksnių. Pirma, sovietiniu laikotarpiu valstybinė gyvenamųjų būstų nuosavybė buvo labai ribota, ir po nepriklausomybės atkūrimo daugelis šių būstų buvo privatizuoti. Antra, lietuviai dažnai vertina nuosavybę kaip svarbią ilgalaikės finansinės gerovės dalį. Vienas iš kertinių klausimų apie namų nuosavybės rodiklį yra tai, kaip jis veikia ekonomiką. Aukštas rodiklis dažnai siejamas su stabilia ekonomika, mažesniu socialiniu nelygybės lygiu ir didesniu gyventojų finansiniu saugumu. Namų savininkai paprastai yra linkę investuoti į savo turtą, kas prisideda prie ekonominio augimo ir bendruomenių stiprinimo. Be to, nuosavybės teisės į būstą suteikia tam tikrą apsaugą nuo ekonominių sukrėtimų, nes savininkai yra mažiau pažeidžiami nuomos rinkos svyravimų. Visgi, kaip ir visi ekonominiai rodikliai, namų nuosavybės rodiklis turi savo niuansų. Pavyzdžiui, labai aukštas namų nuosavybės rodiklis gali signalizuoti apie nekilnojamojo turto rinkos perkaitimą, kas gali privesti prie nekilnojamojo turto burbulų. Tai ypatingai svarbu stebėti besivystančiose ekonomikose, kur nekilnojamojo turto rinka gali būti ypač nestabili. Be to, nors nuosavybė gali suteikti daug teigiamų efektų, ji taip pat gali sukelti ir tam tikrų iššūkių, susijusių su likvidumu ir finansiniu įsipareigojimu. Namų nuosavybės rodiklis taip pat turi reikšmingą įtaką demografiniams bei socialiniams pokyčiams. Pavyzdžiui, aukštas namų nuosavybės rodiklis gali daryti teigiamą įtaką gimstamumui, nes šeimos jaučiasi saugesnės dėl savo gyvenamosios vietos. Tačiau tokie socialiniai faktoriai kaip urbanizacijos lygis, migracija ir amžiaus struktūra taip pat žymiai veikia šį rodiklį. Šiuo atžvilgiu svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip įvairūs vyriausybės politikos sprendimai gali skatinti arba slopinti namų nuosavybės rodiklį. Namų nuosavybės rodiklio analizė taip pat kreipia dėmesį į kreditavimo rinką. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, hipoteko kreditai atlieka svarbų vaidmenį būsto įsigijime. Kreditavimo sąlygos (palūkanų normos, pradinio įnašo dydis ir kt.) stipriai veikia gyventojų galimybes įsigyti nuosavą būstą. Pavyzdžiui, žemos palūkanų normos skatina namų nuosavybės rodiklio augimą, nes būstai tampa labiau prieinami finansiniu požiūriu. Tačiau, jei kreditavimo sąlygos tampa per griežtos, tai gali riboti nuosavybės įsigijimo galimybes, ypač jauniems ir mažiau finansiškai stabiliesiems gyventojams. Namų nuosavybės rodiklis taip pat veikia ir gyvenamosios vietos stabilumą. Nuosavo būsto savininkai paprastai yra mažiau linkę dažnai kraustytis, ko pasekoje didėja bendruomenių tvarumas. Tai ypatingai svarbu mažesniuose miestuose ir kaimo vietovėse, kur bendruomenės stiprumas gali prisidėti prie vietinės ekonomikos plėtros ir socialinės sanglaudos. Galiausiai svarbu paminėti, kad Eulerpool kaip makroekonominės duomenų bazės tiekėjas, siekia teikti kuo daugiau informacijos apie namų nuosavybės rodiklį įvairiais pjūviais. Mes teikiame informaciją apie namų nuosavybės dinamiką ilgalaikėje perspektyvoje, analizuojame veiksnius, kurie lemia šio rodiklio pokyčius, ir pateikiame lyginamąją analizę kitų šalių kontekste. Tokiu būdu mes siekiame padėti mūsų vartotojams ne tik sužinoti pagrindinius duomenis, bet ir pilnai suprasti šio ekonominio rodiklio svarbą ir jo įtaką platesniam makroekonominiam kontekstui. Namų nuosavybės rodiklį vertinant tinkamai ir su išsamia analize, galime geriau suprasti, kokie yra stipriausi ir silpniausi ekonomikos komponentai, kaip galima optimizuoti vyriausybės politiką ir užtikrinti, kad būstas taptų prieinamas kiek įmanoma platesniam gyventojų ratui. Eulerpool komanda dirba tam, kad šis svarbus makroekonominis rodiklis būtų kuo aiškiau pateiktas ir suprantamas kiekvienam mūsų svetainės vartotojui.